R. Zemkauskas: Kaunas veriasi tik atidžiam žiūrovui

Pasikalbėti su Ryčiu Zemkausku susitikome pirmąją tikrai žiemišką šių metų popietę jaukioje kavinėje miesto centre. Kaip klausinėtojas įprastai matomas žinomas žurnalistas bei laidų vedėjas šį kartą atvirai atsakinėjo į klausimus ne tik apie savo nuomonę skaudančiomis temomis, bet ir pasidalijo asmeninio gyvenimo fragmentais. Pavyzdžiui, sunku patikėti, bet Rytis prisipažino jau 40 metų pusryčiams kasdien valgantis tą patį patiekalą.

– Yra posakis: "If you’re the smartest person in the room, you’re in the wrong room." Ar jums dar pavyksta rasti kambarių, kuriuose erudicija jus kažkas aplenktų?

– Ojetau, tai kiekviename kambaryje! Ir mūsų su tavimi kambaryje. Dabar aš irgi mokausi iš tavęs, nėra taip, kad galvočiau, kad aš už tave apie ką nors už tave žinau daugiau. Aš tik galvočiau, kad matau platesnį spektrą dėl savo veiklos, dėl savo tarsi gyvenimiškos patirties matau daug įvairių detalių ir daug temų. Bet negaliu būti a priori įsitikinęs, kad už tave apie ką nors žinau daugiau. Ne tik, kad viską, bet ką nors.

– Taigi jūsų neerzina žmonės, kurie, sakykime, žino mažiau?

– Ne. Mane erzina žmonės, kurie nežino ir nenori sužinoti. Mane erzina žmonės, kurie nežino ir šaiposi iš tų, kurie nori sužinoti. Mane erzina žmonės, kurie nežinojo, dabar sužinojo ir nenori pripažinti, kad anksčiau klydo. Mane labai erzina žmonės, kurie nepripažįsta, kad klydo, kad nusišnekėjo. Viena didžiausių problemų, kad yra žmonių, kurie savo klaidoms maskuoti skiria nežmonišką energiją ir paskui iš to kyla gausybė kvailysčių. Mes ne vieną tokį procesą viešojoje erdvėje matome, pasakė kokią kvailystę, akivaizdu, kad seniai reikėjo pasakyti: "Chebra, sorry", bet ne – toliau nueis toliausius kelius, kad tik įrodytų, jog jis vis tiek teisus buvo. Kam taip vargti?

– Esate žurnalistas, laidų vedėjas, filmų įgarsintojas, prodiuseris, dėstytojas. Kuris darbas teikia jums didžiausią malonumą?

– Aš vis tiek, jeigu nekuriu televizijos laidų, tai nelaikau, kad ką nors dirbu. Man tai yra pats svarbiausias užsiėmimas. Galiu dėstyti, galiu kurti visokius projektus, galiu moderuoti diskusijas, rašyti knygas, bet jeigu nekuriu laidų, jeigu nekalbinu žmonių, tai nejaučiu, kad gyvenu. Tai tokia beveik priklausomybė.

– Kalbant apie dėstytojo darbą, kokių jaunimo pokyčių pastebite, palyginti su tais laikais, kai universiteto suole sėdėjote pats? Manote, tai yra teigiami pokyčiai?

– Jie visi yra į gera, tik mes ne visi dar juos pastebime. Vaizdžiai kalbant, jūs jau laimėjote, tiktai dar nėra tai pastebima. Šiaip pasaulio prigimtis nelabai smarkiai keičiasi, kol dauguma mūsų turi dvi rankas, dvi kojas, po dešimt pirštų ir po dvi akis, tačiau keičiasi to pasaulio formos. Jūsų kompetencijos yra kitokios ir jūsų išmanymas yra kitose vietose. Ir jūsų dėmesys yra kitose vietose, o visa kita lieka kaip buvę, tik pasislepia po naujomis formomis. Šiandien atrodo, kad žmonės suvokia viską tik fragmentiškai, kad viskas reikalinga labai greitai, kad viskas turi tilpti į "Twitter" žinutę – viena pusė yra taip, o kita pusė yra, kad jūsų karta sugeba ilgai ilgai žiūrėti kažkokius keistus dalykus ir pasinerti į juos. Man įdomiausia sužinoti, kaip tai veikia dabar, kaip tai veikia jūsų kartai. Nes pasaulis tokiu būdu atsijaunina ir jis man įdomiausias šiandienis. Man neįdomu, kas buvo pernai.

– Ką turite galvoje, sakydamas, kad mes laimėjome?

– Jūs visada laimite. Mes laimėjome prieš savo tėvus, jūs laimite prieš mus. Tą reikia suprasti kaip natūralų procesą. Čia yra dėsnis. Nes jeigu neįvyksta kokių baisių katastrofų, kaip karai, tai savaime evoliucija tokia ir yra, kad jūs vis geriau prisitaikote. Jūs vis geriau naudojatės tuo pasauliu, kurį turite. Geriau už mus. Nes mes turėjome kur kas daugiau konfliktų su juo, jūs turite mažiau. Man taip atrodo.

– Galbūt šiandien dažnesni jauniems žmonėms vidiniai konfliktai?

– Intuityviai sakyčiau, kad neturėtų taip būti, nors gal tu ir teisi. Be to, tai sunkiausia pamatuoti. Manau, kad čia yra individualu, kita vertus, taip, vis daugiau svorio tenka mąstymui, gebėjimui apibendrinti, intelektualinei veiklai visose srityse. Gal ir visai tiesa, kad mes ar jūs turite šiandien daugiau vidinių konfliktų už jaunąjį Verterį ar lordą Baironą.

– Ar esate ieškojęs informacijos apie save internete?

– Nuolat. Aš turiu pasitikrinti, kaip veikia mano darbas. Mano darbas labai susijęs su viešąja erdve, tad tikrinu tą viešąją erdvę ir man rūpi žinoti, ką ji apie mane mano. Tai normalus dalykas – būčiau blogas profesionalas, jeigu nesidomėčiau savo darbo rezultatais. Ir mano buvimas viešojoje erdvėje išreikštas kai kada ir kiekybiškai, tai yra skaičiais, kiek ko ir kur paskelbta. Tiksliau sakant, man ne taip svarbu, kiek informacijos apie mano asmenį, o daug svarbiau – apie tai, ką darau, ką daro kartu dirbantys žmonės, apie darbus, kurie su manimi susiję. Tai man rūpi, aš turiu nuolatos tai sekti, nes taip sužinai, kaip judėti toliau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pb

pb portretas
Žemkauskai,kaip matosi iš jūsų elgsenos esate atitrūkęs nuo natūralaus paprastų žmonių gyvenimo-žodžiu,ko gero, gyvenate patogioje susintetintoje-dirbtinoje erdvėje ir netrokštate pauostyti didelės dalies gyventojų VARGINGO GYVENIMO kvapo,todėl,manau,kad jūs ir nesugebate įsiklausyti į šį gyventojų sluoksnį,kuo jie gyvena,kuo domisi ir t.t.Vienas iš pavyzdžių, parodė,kad kalbindamas V.Landsbergį nesugebėjote ar nenorėjote paklausti,KODĖL ŠALYJE DIDĖJA SKURSTANČIŲ ŽMONIŲ ir ,kad žadėtas GERESNIS gyvenimas,kai kurių grupių žmonėms, vis nukeliamas tolyn--kas kaltas ir kokios šio GĖDINGO reiškinio PRIEŽASTYS,praėjus 26 nepriklausomybės metams.

kielė

kielė portretas
Puikus interviu. Įdomūs žurnalistės klausimai, intriguojantys atsakymai. Daugiau pokalbių su tokiais įdomiais žmonėmis. Gerb. Zemkauskui noriu pasakyti (jis, kaip suprantu, paskaitys): gerbiamasis, tai ir kurkite tą Išminčių tarybą. Tikrai sulauksite palaikymo, atsiras ir išminčių. Jūs turite charizmą, esate žinomas, įdomus kūrėjas, esate gerbiamas, mylimas, Jūs darbų laukiame. Taigi pirmyn ir geriausios sėkmės!

Anonimas

Anonimas portretas
Kažkokios vilnietiškos mintys. Gal geriau tegul kaime padiskutuoja, ten jį geriau suprastų. Kaip ir pati autorė be jokio ryšio apie Kauną.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių