R. Šapauskas: bažnyčia – gera vieta ieškoti žmonos

Tikėjimas – dovana

Pasak R.Šapausko, mes gyvename stereotipų pasaulyje ir būtent dėl to atsiranda vienas kitam prieštaraujantys įvaizdžiai. "Man tai čia viskas atrodo normalu", – apie savo gyvenimo vaidmenų sintezę kalba jis.

Daug kas dviejų vaikų tėvą tapatina su bene populiariausiu jo sukurtu personažu Buduliu. R.Šapauskas sako, kad tokia žmonių reakcija jam netrukdo. "Tai ne mano problema, o žmogaus pasaulio suvokimo klausimas. Jei Budulis buvo toks pavykęs personažas ir jeigu jį dar kažkas prisimena, tai visai smagu", – šypsosi pašnekovas.

Svarbi R.Šapausko ir jo šeimos gyvenimo dalis yra Dievas. Jis sako, kad ir pats nežino, kaip tikėjimas atsidūrė jo gyvenime. "Sakoma, kad tikėjimas yra Dievo dovana. Šventojo Rašto žodžiais kalbant, kai Jėzus gan kietai pašnekėjo, labai daug kas jį paliko. Tada jis apaštalų paklausė, ar ir jie nori palikti Jėzų, bet Petras atsakė: "Pas ką gi mes daugiau eisime? Tu turi gyvenimo žodžius". Šiuo atveju daug kas pasakyta. Nelabai turiu daugiau pas ką eiti. Jeigu tai tampa pamatine vertybe, manau, kad kitaip ir persiprojektuoja visas gyvenimas", – kalba pramogų pasaulyje puikiai pažįstamas vyras, niekad neslepiantis savo tikėjimo.

Kai R.Šapausko tėvai jo susilaukė, jau buvo vyresnio amžiaus, o seneliai gimė dar XIX a., tad, pasak jo paties, gali būti, kad pagarbus žvilgsnis į Dievą iš šeimos senosios kartos tradicijų ir atėjo.

"Gal dėl to, o gal šiaip tikintis esu. Vėliau susiradau žmoną, dabar vienas kitą pastipriname. Žmogus yra socialus, negali sakyti, kad vienas gyveni. Požiūris į tikėjimą yra daugybės sutiktų žmonių išdava", – svarsto vyras.

Tai, kas tikra

Su žmona R.Šapauskas susipažino būtent bažnyčioje. Prisimindamas daug kam jau girdėtą istoriją, jis sako tikintis, kad bažnyčia yra tikrai gera vieta ieškoti žmonos.

"Pamačiau merginą, kažkurį sekmadienį po Mišių, prie durų čiupau už rankos ir pakviečiau gerti arbatos. Po to valgėme picą, susipažinome, susidraugavome ir susituokėme. Kartu esame septyniolika metų", – ir juokais, ir rimtai pasakoja Rimas.

"Labai akivaizdu, kur yra tikros poros, o kur – netikros. Būna televizijos laidų, kuriose matyti, kad žmonės vaidina porą, bet nėra pora, o gatvėje gali pastebėti, kad žmonės yra kažkuo panašūs ir yra kažkokie juos jungiantys dalykai. Mus su žmona sujungė panašumai. Aš manau, kad kuo daugiau panašumų, tuo lengviau yra gyventi", – sako R.Šapauskas.

Žmogus nėra pats sau matas. Nuo to pragaras ir prasideda, kad žmogus pats sprendžia, kas yra gėris, o kas yra blogis.

Jis kartu su žmona stengiasi vaikus išmokyti žemiškų vertybių. "Norime, – kalba R.Šapauskas, – kad vaikai padorūs užaugtų, mylintys žmones ir Dievą, savo Tėvynę, savo kraštą. Būtų atsakingi, pareigingi, garbingi. Nemanau, kad mes esame kitokie tėvai nei dauguma. Viskas ateina per auklėjimą ir mūsų pačių pavyzdį. Jeigu tėvai daro, tai ir vaikai tą patį daro – čia nieko naujo."

Pagundų nebijo

Muzika – kita svarbi R.Šapausko gyvenimo dalis, jis ne vienus metus didžėjauja. "Aš esu melomanas nuo keturiolikos metų, klausau įvairios muzikos – elektroninės, dažniausiai. Steve'as Cobby, Psychemagik, yra toks airis Napoleonas… Daug patinkančių muzikantų yra. Apskritai muzika man yra estetinis gyvenimo priedas", – aiškina didžėjus.

Naktinį gyvenimą ir jo užkulisius pažįstantis R.Šapauskas pripažįsta, kad pagundų čia netrūksta, tačiau, jo manymu, jų yra visur. "Žmogus negyvena sterilioje aplinkoje, tik klausimas, kaip jis reaguoja į visa tai, – kalba jis. –  Tai yra kiekvieno žmogaus asmeniniai dalykai. Pasaulis pramogauja visada – jeigu žmogus sunkiai dirba, turi laiko ir pramogoms."

"Šiuo atveju turi būti ir tam tikras balansas: negali būti, kad pramogos tampa gyvenimo būdu, lygiai taip pat kaip darbas tampa kažkokiu pagrindiniu stabu. Sveikas balansas visada yra gerai, o kažkam tiesiog reikia dirbti ir pramogų srityje", – sako R.Šapauskas.

Jis pripažįsta, kad pagundų jo gyvenime būta visokių, tačiau nuo jų susilaikyti – paprasta. "Mes su žmona niekada dėl to nesipykome. Tereikia suvokti, kas gyvenime yra gerai, o kas yra blogai, ir stengtis to nedaryti. Dievas, kai daromi tokie  sprendimai, taip pat eina šalia. Žmogus nėra pats sau matas. Nuo to pragaras ir prasideda, kad žmogus pats sprendžia, kas yra gėris, o kas yra blogis. Šiuo atveju remiuosi senesne žmonijos patirtimi", – savo gyvenimo filosofiją aiškina vyras.

Gyvenimas – ne ateitis

Praktikuojantys katalikai Šapauskai sekmadieniais eina į Mišias. "Tai diena, skirta Dievui, ir visa tai ne šiaip yra išgalvota. Žmogus turi bent vieną dieną sustoti ir pamąstyti. Mums sekmadienis yra ir šeimos, draugų laikas. Neretai po Mišių su draugais pietaujame", – laisvalaikio pomėgiais dalijasi Rimas.

Jis įsitikinęs, kad šiandien mūsų visuomenei labiausiai trūksta pasiaukojimo ir kilnesnių idėjų. "Kai kurie dalykai nuvertėja, daug kas galvoja, kad pinigais galima viską išspręsti, – kalba Rimas. –  Šiandien taip pat galvojama, kad teisė yra stipresnė. Tai iš esmės yra naujoji pagonybė, sakanti: "Kas stipresnis, to ir tiesa".

"Žmonės orientuojasi į netikrus dalykus, mano, kad gyvenimas yra ateitis. Bet juk iš esmės turi gyventi čia ir dabar. Kažką daryti ne dėl porytdienos, ne dėl kažkada. Krikščionybė ir sekimas Kristumi daug ką nušviečia visiškai kita šviesa", – savo požiūrį atskleidžia R.Šapauskas.