Prancūzijos vyriausybėje – pasikeitimai (papildyta)

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sekmadienį iš naujo paskyrė premjerą Francois Filloną vadovauti pertvarkytai vyriausybei, kurioje dominuoja dešinesnės pakraipos ministrai.

Pertvarkęs ministrų komandą N.Sarkozy paruošė dirvą kol kas oficialiai nepaskelbtai savo perrinkimo 2012 metais kampanijai.

Po ne vieną mėnesį trukusių politinių intrigų, lydėjusių pasirengimą vyriausybės pertvarkymui, N.Sarkozy pavyko išlaikyti kabinete įtakingus ministrus. Tuo tarpu labiau lojalesnės komandos atėjimas veikiausiai reiškia, kad N.Sarkozy vyriausybė galės toliau vykdyti griežtą biudžeto deficito mažinimo programą.

Pertvarkytame kabinete, vadovaujamame savo pozicijas sustiprinusio premjero F.Fillono, savo postus išsaugojo finansų ministrė Christine Lagarde ir vidaus reikalų ministras Brice'as Hortefeux. Keli kiti N.Sarkozy bendražygiai buvo paskirti į aukštesnes pareigas ar buvo išplėsti jų įgaliojimai.

Tuo tarpu centro dešiniųjų aplinkos ministras Jeanas-Louis Borloo, antrasis pagal įtaką pasitraukiančio kabineto narys, kuris pastaruoju metu laikytas pagrindiniu pretendentu į vyriausybės vadovo postą, paskelbė, jog atsistatydina.

Populiarų užsienio reikalų ministrą, buvusį socialistą Bernard'ą Kouchnerą poste pakeitė golistė teisingumo ministrė Michele Alliot-Marie, o buvęs dešiniųjų premjeras Alainas Juppe stojo prie gynybos ministerijos vairo.

Pirmuoju pavojaus signalu, įspėjančiu apie susiskaldymą N.Sarkozy paramos stovykloje, tapo pasitraukiančio gynybos ministro, centro dešiniųjų lyderio Herve Morino pareiškimas, kad jam nepriimtina nauja kabineto sudėtis. Pasak jo, tai dešiniojo sparno "rinkimų kampanijos komanda", kurioje jam nėra vietos.

"Prancūzijai reikia pliuralizmo, o demokratijai reikia pusiausvyros. Nuo 2010 metų balandžio valstybės vadovas nesutinka su šia nuostata, todėl aš nebegaliu likti vyriausybėje", - sakė H.Morinas, svarstantis galimybę varžytis su N.Sarkozy rinkimuose.

Naujasis kabinetas taip pat bus ne toks įvairiapusis etniniu požiūriu, nes jame nebebus miestų plėtros ministrės Fadelos Amaros, kurios tėvai kilę iš Šiaurės Afrikos, bei sporto ministrės Ramos Yade, gimusios Senegale.

Naujajame ministrų kabinete jo narių sumažėjo nuo 37 iki 31.

N.Sarkozy centro dešiniosios pakraipos Sąjungos už liaudies judėjimą (Union pour un Mouvement Populaire - UMP) pasitraukiantis vadovas Xavier Bertrand'as buvo paskirtas darbo ministru vietoje artimo prezidento bendražygio Erico Woertho, kuris atsidūrė skandalo dėl įtariamo neteisėto partijos finansavimo epicentre.

F.Fillonas pažadėjo paspartinti lėtą Prancūzijos ekonomikos atsigavimą ir sumažinti nedarbo lygį bei gyrė tai, ką vadino N.Sarkozy ir dešiniųjų parlamentinės daugumos ryžtu tęsti nepopuliarias, bet būtinas reformas.

Socialistų lyderė Martine Aubry sukritikavo kabineto pertvarkymą, pavadinusi tai "tiesiu atsisakymu" atsižvelgti į prancūzų rinkėjų būgštavimus po du mėnesius trukusių daugiatūkstantinių visuomenės protesto akcijų prieš N.Sarkozy pensijų sistemos reformą.
"Prancūzai nerimastingai tikėjosi politikos permainų, - sakė M.Aubry. - Šįvakar akivaizdu, kad į juos nebuvo atsižvelgta".

Analitikas Roland'as Cayrolas sakė, kad ribota kabineto pertvarka, ypač N.Sarkozy sprendimas palikti premjeru F.Fillioną, parodo anksčiau "visagaliu" laikyto prezidento silpnumą.

"Buvo pertvarkymas, nes prezidentas norėjo pakeisti ministrą pirmininką, kad parodytų, jog žengia į finišo tiesiąją įgavęs antrąjį kvėpavimą, su permainomis... Tačiau viskas baigėsi tuo, kad jis pasirinko tą patį žmogų", - stebėjosi R.Cayrolas.

Gaelis Slimanas iš viešosios nuomonės tyrimų instituto BVA sakė, jog atrodo, kad N.Sarkozy suvokė, kad tik jis bus laikomas atsakingu už vyriausybės politiką, ir atleisdamas populiaresnį F.Filloną jis nepakeis šio fakto.

N.Sarkozy pirmą kartą apie savo planus atnaujinti ministrų kabinetą užsiminė kovo mėnesį, o nuo birželio, kai jis tai patvirtino, vis didėjo politinė įtampa, F.Fillonui su dar keliais galimais kandidatais grumiantis dėl premjero posto.

Tuo tarpu vyriausybė toliau atkakliai stūmėsi į priekį ir pasiekė, kad būtų patvirtinti didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukę planai padidinti pensinį amžių nuo 60 metų iki 62. Tačiau jos lyderio nepopuliarumas vis didėjo, ir daugelis stebėtojų dabartinį ministrų kabineto performavimą laiko paskutine N.Sarkozy galimybe iki 2012-ųjų perimti darbotvarkės kontrolę.

Pritarimas paties N.Sarkozy darbui sumažėjo iki maždaug 30 proc. - vieniems rinkėjams nepatinka jo valdingas asmeninis stilius, o kitus piktina tokios taupymo priemonės kaip pensinio amžiaus didinimas.

Naujas viešosios nuomonės tyrimas, kurį prieš pat vyriausybės pertvarkymą atliko "Viavoice" kairiosios pakraipos dienraščio "Liberation" užsakymu, parodė, kad N.Sarkozy populiarumas nukrito iki rekordiškai žemo lygio, o F.Fillonas pagal populiarumą jį lenkia 20 procentų.

Pastaraisiais mėnesiais N.Sarkozy teisėtvarkos ir imigracijos klausimais padarė staigų posūkį dešinėn ir sukėlė tarptautinį pasipiktinimą savo vajumi deportuoti romus į jų gimtąsias šalis Rytų Europoje.

Prezidentas, kuris atėjęs į valdžią 2007 metais paskyrė margą ministrų kabinetą, kuriame buvo ir centristų, ir buvusių kairiųjų, dabar, atrodo, stengiasi sutelkti savo konservatyvų elektoratą prieš būsimą kovą dėl perrinkimo.