Prancūzijos prezidento rinkimuose prasideda antrasis etapas

Prancūzijos prezidento posto siekiantis socialistas Francois Hollande'as ir dabartinis šalies vadovas Nicolas Sarkozy nuo pirmadienio pradėjo ruoštis antrajam turui po to, kai ultradešiniųjų kandidatė itin gerai pasirodė per pirmąjį balsavimą.

Gegužės 6 dieną per antrąjį rinkimų turą susigrums F.Hollande'as ir dešiniųjų pažiūrų N.Sarkozy, tačiau didžiausia staigmena per sekmadienį vykusį pirmąjį balsavimą buvo prieš imigrantus ir Europos Sąjungą (ES) nusistačiusių politinių jėgų vėliavnešė Marine Le Pen, kurią palaikė iki šiol daugiausiai rinkėjų.

F.Hollande'as surinko 28,56 proc., o N.Sarkozy - 27,07 proc. balsų, rodo beveik galutiniai VRM duomenys. Tuo tarpu M.Le Pen užsitikrino iki šiol didžiausio skaičiaus (18,12 proc.) rinkėjų palaikymą.

F.Hollande'as sekmadienio vakarą šventė pergalę savo provincijos politinėje tvirtovėje Tiulyje, sakydamas savo šalininkams, jog jis dabar yra akivaizdžiai turi daugiausiai galimybių užimti Eliziejaus rūmus.

„Pasirinkimas paprastas: arba tęsime nepasiteisinusią politiką su nesantaiką kurstančiu perrinkimo siekiančiu lyderiu, arba vėl pakelsime Prancūziją su nauju, vienijančiu prezidentu“, - pareiškė F.Hollande'as.

N.Sarkozy stengėsi savo rezultatus vertinti teigiamai ir akcentavo savo dešiniąją politiką, aiškiai siekdamas pritraukti M.Le Pen šalininkus, nors jis tapo pirmuoju prezidentu per visą Penktosios Respublikos istoriją, nelaimėjusiu kovos dėl perrinkimo pirmajame ture.

Aiškindamas, kad jo prasti rezultatai pirmajame ture buvo nulemti „krizinio balsavimo“, nesibaigiant sąmyšiui pasaulio ekonomikoje, N.Sarkozy sakė savo šalininkams: „Šis nerimas, šios kančios - aš juos žinau, suprantu juos.“

„Jos susijusio su tuo, kad reikia gerbti mūsų sienas, ryžtingai kovoti prieš darbo vietų perkėlimą, kontroliuoti imigraciją, suteikti vertę darbui, saugumui“, - pridūrė jis, akcentuodamas kai kurias dešiniesiems svarbiausias temas.

Tuo tarpu džiūgaujanti M.Le Pen kreipėsi į savo šalininkus, komentuodamas iki šiol geriausią savo vadovaujamo Nacionalinio fronto pasirodymą: „Mūšis dėl Prancūzijos tik prasidėjo... Susprogdinome dviejų partijų monopolį - (Socialistų ir UMP).“

„Niekas nebus kaip anksčiau... Prancūzijos žmonės pakvietė save prie elito stalo“, - pareiškė ji, stebinančiai pakiliai nusiteikusi, nors iškrito iš šių lenktynių prie pirmosios kliūties.

„Pateiksiu savo nuomonę gegužės 1-ąją“, - atsakė M.Le Pen, kai buvo paklausta, kaip jos šalininkai turėtų balsuoti per antrąjį rinkimų turą.

Rinkėjų aktyvumas buvo mažiausiai 80 proc. - mažesnis nei 84 proc. 2007 metais, bet reikšmingai didesnis nei 72 proc. 2002-aisiais. Tad nepasiteisino nuogąstavimai, kad blanki rinkimų kampanija baigsis masiniu rinkėjų abejingumu.

Pirmoji apklausa po pirmojo rato rodė, kad F.Hollande'as antrajame rate gaus 54 proc. balsų ir įveiks N.Sarkozy, kuris gaus 46 proc. balsų. Apklausa taip pat parodė, kad lemiamas gali būti M.Le Pen šalininkų apsisprendimas.

Visuomenės nuomonės tyrimų institutas „Ifop“ skelbia, kad 48 proc. jos rėmėjų parems N.Sarkozy ir 31 proc. - F.Hollande'ą, o „OpinionWay“ apklausa rodo, kad 18 proc. jos rėmėjų parems socialistų kandidatą ir 39 proc. - dabartinį šalies vadovą.

N.Sarkozy partijos UMP vadovas Jeanas-Francois Cope sakė, kad laukia antrojo rato.

Nuo pirmadienio „bus ne devynių kandidatų prieš Nicolas Sarkozy atvejis, o vienas prieš vieną, Nicolas Sarkozy prieš Francois Hollande'ą ... Tuomet, manau, varžybos bus kitokios“.

Kairieji Prancūzijos prezidento rinkimų nėra laimėję ketvirtį amžiaus, bet, Prancūzijai įklimpus į ekonomikos sulėtėjimą ir didelį nedarbą, apklausos ilgą laiką rodė, kad F.Hollande'as įveiks N.Sarkozy.

F.Hollande'as sako, kad dabartinis prezidentas įkalino Prancūziją žemyn smunkančioje taupymo ir darbo vietų praradimo spiralėje, o N.Sarkozy sako, kad jo varžovas yra nepatyręs, silpnavalis ir sukels finansinę paniką neapgalvotais išlaidų pažadais.

Euro zonos skolų krizė, lėtas Prancūzijos ekonomikos augimas ir didelis nedarbas buvo pagrindinės rinkimų kampanijos temos; jos metu N.Sarkozy turėjo teisinti savo sprendimus, o F.Hollande'as negalėjo patikimai pažadėti didinti išlaidas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių