Prancūzija rengiasi balsuoti prezidento rinkimuose, agitacija liovėsi

Kandidatai į Prancūzijos prezidentus šeštadienį, rinkimų pirmojo rato išvakarėse, laikosi „paliaubų“.

Pagal Prancūzijos rinkimų įstatymus, paskutinę dieną prieš rinkimus draudžiama agitacija ir apklausos, tačiau ankstesnės apklausos rodo, kad pagal populiarumą aiškiai pirmauja socialistų kandidatas Francois Hollande'as, kuris, kaip prognozuojama, antrajame rate įveiks dabartinį dešiniųjų prezidentą Nicolas Sarkozy.

Po pirmojo rinkimų rato iš 10 pretendentų į Prancūzijos vadovo postą liks du favoritai, kurie varžysis antrajame rate gegužės 6 dieną. Apklausos rodo, kad kairiųjų kandidatas laimės rinkimus ir taps vienu galingiausių lyderių pasaulyje.

Prancūzija yra branduolinį ginklą turinti valstybė, JT Saugumo Tarybos narė, dešimtoji pasaulyje ekonomika, vertinant pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šalies prezidentui priklauso ypatingos asmeninės galios.

N.Sarkozy, nepaisant kritikos dėl itin aktyvaus vadovavimo stiliaus, savo instituciją padarė dar labiau įtakingą, sumažindamas ministro pirmininko vaidmenį ir faktiškai prisiimdamas atsakomybę už kasdienius valstybės reikalus.

Galutinis gegužės 6-osios balsavimo laimėtojas dar turės laimėti įstatymų leidėjų rinkimus birželį, kad užsitikrintų savo valdžią, tačiau bet kuris Prancūzijos lyderis su parlamento dauguma turi daug erdvės manevrui.

Iš pradžių 44,5 mln. prancūzų turi pasirinkti iš kandidatų.

Pirmojo turo balsavimas jau prasidėjo šeštadienį atokiose Prancūzijos užjūrio teritorijose - Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų salose, kurių 882 tūkst. gyventojų turi visas respublikos piliečių teises.

Sekmadienį 8val. (9 val. Lietuvos laiku) kontinentinėje šalies dalyje atsidarys 85 tūkst. rinkimų apylinkių; dauguma jų užsidarys 18 val. (19 val.), bet didžiuosiuose miestuose jos veiks iki 20 val. (21 val.), kai bus paskelbti pirmieji vertinimų duomenys.

Prancūzijoje nuomonių apklausų rengėjams leidžiama paimti mėginių iš balsadėžių per balsavimą, todėl jau 20 val. pateikiami gana tikslūs duomenys skelbiami per televiziją naujienų laidose.

Per rinkimų kampaniją buvo surengta daugiau kaip 400 nuomonių apklausų - trečdaliu daugiau negu 2007 metais, ir daugumos jų rezultatai buvo panašūs.

Tikimasi, kad F.Hollande'as laimės pirmąjį turą, o N.Sarkozy atsiliks nuo jo nedaug; tad abu jie pateks į antrąjį turą.

Kiti trys kandidatai gali surinkti dviženklį skaičių (išreikštą procentais) - tai kraštutinių dešiniųjų vėliavininkė Marine Le Pen, kraštutinių kairiųjų kiršintojas Jean-Luc Melenchonas ir veteranas centristas Francois Bayrou.

Gana apčiuopiami skaičiai suteiks jiems balsą valstybės politikoje bei paskatins jų šalininkus aktyviau balsuoti birželį vyksiančiose parlamento rinkimose. Vis dėlto ši trijulė sekmadienį nusileis dviem pirmaujantiems ir leis pastariesiems vilioti rinkėjus savo pusę.

Tai gali būti kebloka dabartiniam prezidentui N.Sarkozy, kuris nėra populiarus net tarp centro dešiniųjų programos šalininkų. Tikimasi, kad gegužės 6-ąją F.Hollande teks lengva pergalė, o N.Sarkozy liks vienos kadencijos prezidentu.