Dž. Butkutė: po koncertų puolu artimiesiems į glėbį ir verkiu | KaunoDiena.lt

Dž. Butkutė: po koncertų puolu artimiesiems į glėbį ir verkiu

  • Teksto dydis:

„Aš juos visus labai myliu, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad dažnai pasimatyti negalime. Rodos, kas čia tie Šakiai nuo Kauno, bet aš Kaune nebūnu, Lietuvoje keletą mėnesių nebuvau”, – nuoširdus apmaudas girdėti Lietuvos popscenos karalienės Džordanos Butkutės balse.

Kitą savaitgalį Džordana į savo vaikystės miestą sugrįš ir būtinai apkabins artimuosius – ji dainuos didžiulėje „Apkabink savo kraštą”, kurią po pasaulį išsibarsčiusiems zanavykams rengia miesto kultūros centras.

– Džordana, kada paskutinį kartą buvai mieste, kuriame praleidai vaikystę?

– Seniai, prisipažinsiu, retai nuvažiuoju. Kai turime šiek tiek laiko, nulekiame valandai, apkabinu brolius, seserį, jų vaikus ir vėl – atgal. Savaitgaliais, kai jie ilsisi po darbų, mes dirbame, paprastomis dienomis, kai galėtume, jie darbuose, vaikai mokyklose. Taip ir prasilenkia mūsų grafikas. Koncertai, repeticijos, įrašai, kelionės, – aš savo kaimynų namuose nematau, ką jau kalbėti apie gimines.

Ką tik grįžome iš Anglijos, praleidome ten tris mėnesius – vienas koncertas po kito. Atvažiavome, tą pačią dieną, kai įsikraustėme į namą, mano sesuo pagimdė dukrytę. Kai esi taip toli, jausmai tarsi dar sustiprėja, visą tą laiką, kol vyko gimdymas, negalėjau nustoti apie ją galvojusi, jaudinausi gal dar labiau, nei būčiau šalia. Būčiau – tai juk apkabinčiau, pulčiau į glėbį. Bet yra, kaip yra. Svarbu žinoti, kokie vieni kitiems esame svarbūs. Ir nesvarbu, kad susitinkame per gimtadienius ar laidotuves.

– Mamos jau nebeturi...

– Taip keistai susiklostė, kad likus savaitei iki didžiojo koncerto „Sudeginta ant laužo” mirė Elegijaus mamytė, o likus savaitei iki pirmojo „Aš karalienė” koncerto – mano. Dar po keturių mėnesių palaidojau savo biologinį tėtį.  Rodos, jie visi taip gerai viską suplanavo, kad nesutrukdytų nei mūsų, nei žmonių, kurie laukė mano pasirodymo, planų. Tokia jau artisto dalia – būna ir labai džiaugsmingų dienų, ir labai liūdnų. Visa tai privalai išgyventi.

Sunku žmonėms paaiškinti, kaip galima gyventi šalia ir retai matytis, tačiau būtent toks toks yra mano gyvenimas.

– Šakiuose prasidėjo tavo muzikinė karjera. Ar dažnai prisimeni vaikystę?

Iš vaikystės prisiminimų galima rašyti visą knygą. Dainavau mokyklos ansamblyje, paskui – roko grupėje „Impulsas”, iš Šakių mane išsivežė į „Neriją”.  Tuomet man buvo aštuoniolika. Septyniolikos baigiau mokyklą, metus dirbau muzikos mokytoja ir pavadavau rusų kalbos mokytoją. Rugsėjį pradėjau dirbti mokykloje, o spalį, prisimenu, beveik vienmečiai dvyliktokai mane sveikino su aštuonioliktuoju gimtadieniu.

Pasiūlymui dainuoti „Nerijoje” negalėjau atsispirti, nors tuo pačiu metu kvietė ir ansamblis „Oktava”. Abu – garsūs, populiarūs, daug keliaujantys. Dabar jau šviesios atminties mamytė palaimino: „Eik į Neriją”, ten vyrai visi vyresni, prižiūrės tave ir saugos”. Taip ir buvo. Ansamblio vyrai mane mylėjo ir saugojo, o aš jiems gastrolėse primegzdavau megztinių. Žmonos pripirkdavo siūlų, o aš tarp koncertų megzdavau.

Netrukus po to, kai atsidūriau „Nerijoje”, mes išvykome į Mozambiką. Tik įsivaizduokite – iš Šakių į Mozambiką! Sovietmečiu! Kai išvis niekur išvykti negalėjai.

– Šakiai – cirko miestas? Tau patiko cirkas vaikystėje?

– Šakiuose cirkas buvo populiarus. Šalia cirko trupės „Šypsena” buvo vokalinis instrumentinis ansamblis, jame irgi dainavau. Visokias daineles iš žinomų to meto kino filmų. Kaip daugelis vaikų mėginau lankyti ir cirko studiją, tačiau, gerai prisimenu – man niekaip nepavykdavo padaryti kūlverstį. Kartą stipriai užsigavau kaklą, supykau ant vadovo ir mečiau. Šakiuose cirkas buvo stiprus, daug gastroliuodavo, tačiau mano prioritetas buvo dainavimas.

– Ar Šakiai per šį dešimtmetį girdėjo Džordaną?

– Esu čia koncertavusi, bet labai seniai. Smagu bus visus vėl pamatyti, neabejoju, kad ateis ir šeima, jie visada atvažiuoja į mano koncertus, nulipusi nuo scenos puolu jiems į glėbį ir verkiu. Tikiuosi koncerte pamatyti klasės, vaikystės draugų. Kai nuvažiuoju, kartais juos sutinku, buvau užsukusi į mokyklą, kalbėjausi su buvusia savo klasės auklėtoja, tačiau niekada neištaikydavau į klasės draugų susitikimus. Sunku žmonėms paaiškinti, kaip galima gyventi šalia ir retai matytis, tačiau būtent toks toks yra mano gyvenimas.

Pasaulio zanavykus kviečia apkabinti savo kraštą

„Zanavykas ir Afrikoje zanavykas”, – taip juokauja Joninių savaitgalį Šakiuose planuojantys lietuviai.

Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga į miestą grįžta savo šaknis ir istoriją saugantys kraštiečiai iš įvairiausių Žemės kampelių. Kaip rašoma organizatorių pranešime, Šakiai ne tik pasirengę apkabinti visus pasaulio zanavykus, bet ir organizuoja jiems nepaprastą priėmimą su konferencijomis, diskusijomis, muzika, tarptautiniu cirko festivaliu „4 stichijos” ir popscenos madonos Dž. Butkutės koncertu.

Idėją Šakiuose suburti pasaulio zanavykus Šakių kultūros centro vadovas Raimondas Januševičius nešiojosi trejus metus. „Šakiai – mūsų bendrinės kalbos lopšys, čia gyveno, augo ir kūrė daugybė garsių žmonių, prisilietusių prie mūsų kalbos ir istorijos. Nepaprastai smagu tuos žmones suburti, prisiminti, kas per 100 metų buvo nuveikta ir pažvelgti į ateitį. Tokio didelio renginio greičiausiai vėl ilgai neturėsime, gal net visą šimtą metų”, – sako R. Januševičius. Šakių kultūros centro vadovui atrodo nepaprastai svarbu kurti bendrystės saitus tarp žmonių.

Prieš trijų dienų kultūros ir meno festivalį „Apkabink savo kraštą” renginio organizatoriai sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame registruotis galėjo po pasaulį išsibarstę zanavykai.

Paaiškėjo, kad esama per 120 šalių, kuriose gyvena iš Šakių krašto kilę žmonės. Visi jie kviečiami simboliškai apkabinti savo gimtinę.

Tokio didelio renginio greičiausiai vėl ilgai neturėsime, gal net visą šimtą metų.

„Tegu žmonės grįžta, o švente mes pasirūpinsime”, –  sako R.Januševičius ir žada, kad šventinį savaitgalį Šakių rajone duris atvers visi krašto dvarai, veiks amatininkų mugė, vyks konferencijos, edukacijos, sporto ir šokių varžybos, o vaikystę prisiminti ir į klasių susitikimus kvies atviros mokyklos.

Muzikologė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė zanavykus ruošiasi įtraukti į konferencijos „Mano kraštas šimtmečio kelyje” diskusiją. Joje dalyvaus finansininkas Gitanas Nausėda, humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Algimantas Kasparavičius.

Rašytojas, vertėjas, humoristas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius garsius Šakių krašto žmones pakvies į šiltą prisiminimų vakarą. 

Įspūdingas šventės akcentas – į Šakių ežerą atplukdytos prieplaukos, kurios virs šventės scenomis. Ir jose, ir erdvėse ant kranto publikos lauks tarptautinis cirko festivalis, nepaprastas šou „4 stichijos”, kuriame pasirodys įvairių šalių vokalistai, muzikantai ir cirko artistai. Cirko festivalyje savo numerius pristatys Lietuvoje ir Europoje gerai žinomi Šakių cirko mokyklos auklėtiniai.

Birželio 23 dieną šventės dalyviai kviečiami į Šakiuose vaikystę praleidusios Dž. Butkutės koncertą. Lietuvos popscenos dievaitė po daugybės metų dainuos savo vaikystės miesto scenoje.

Joninių naktį šventės organizatoriai visų laukia ant Sudargo piliakalnio, čia degs laužai, bus pinami vainikai ir iki paryčių braidoma po rasotą žolę.

Keturių dienų zanavykų šventė „Apkabink savo kraštą” – birželio 21,22,23,24 dienomis, Šakiuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių