Orus saulėlydis ateities Lietuvoje

Utopinėje vizijoje "Edeno sodas" į klestinčią ateities Lietuvą plūsta imigrantai, o turtingi lietuviai iš viso pasaulio grįžta į tėvynę oriai pabaigti žemiškos gyvenimo kelionės.

Įkvėpimą randa literatūroje

Algimantas Puipa ne kartą įrodė esąs vienas žymiausių savo kartos menininkų, geriausius filmus sukūręs pagal lietuvių ir pasaulinės literatūros kūrinius. Režisierius mėgsta kurti filmų poras, jungdamas du panašios stilistikos ir temomis artimus kūrinius į savotiškas dilogijas. Pagal Holgerio Drakmano novelę sukurta "Moteris ir keturi jos vyrai" (1983 m.) lengvai rimuojasi su penkiolika metų vėliau pasirodžiusia "Elze iš Gilijos" (1999 m.), kurios pagrindą sudaro Vytauto Žalakevičiaus scenarijus pagal Mažosios Lietuvos rašytojo Ernsto Wycherto novelę.

Logiška "Amžinosios šviesos" (1987 m.) tąsa tapo "Bilietas iki Tadž Mahalo" (1990 m.): abiejų filmų scenarijus rašė Rimantas Šavelis.

Akivaizdi dvasinė ir stilistinė giminystė sieja "Velnio sėklą" (1979 m.) su šiek tiek vėliau kurtu A.Puipos filmu "Arkliavagio duktė" (1981 m.). Pirmojo filmo siužetą įkvėpė Petro Cvirkos novelė, antrasis buvo kuriamas Antano Vienuolio-Žukausko 100-osioms gimimo metinėms.

Abiejų filmų istorijos plėtojosi XX a. pradžios lietuviškame kaime. Bet literatūra – toks jau tada buvo A.Puipos credo – turi būti medžiaga, kuri tik meniškai adaptuota gali virsti savarankišką reikšmę turinčiu filmu: "Nesu žodžio perkėlimo į ekraną šalininkas. Paprastai knyga, kurios siužetu remiuosi kurdamas filmą, man yra žemėlapis, padedantis orientuotis į galutinį tikslą, autorinį kino kūrinį."

Kinas pagal Jurgą ir Janiną

Dar vieną įdomią A.Puipos filmų porą sudaro du bandymai adaptuoti kinui Jurgos Ivanauskaitės prozą. Sukūręs "Nuodėmės užkalbėjimą" (2007 m.), režisierius sakė: "Galbūt dabar prasidės kitas mano kaip kūrėjo etapas, kuriame dominuos moterų istorijos." Šiuos žodžius netrukus patvirtino "Miegančių drugelių tvirtovė". Daug įspūdingų moterų pamatysime ir naujausiame A.Puipos filme "Edeno sodas", sukurtame Šveicarijoje gyvenančios rašytojos Janinos Survilaitės romanų "Vila Edelveisas" ir "Pašnekesiai su Helvecija" motyvais.

Didžioji dalis "Edeno sodo" scenų nufilmuotos Taujėnų dvare. Bajoriškų dvarų erdvės jau tapo savotišku A.Puipos filmų ženklu, tačiau šį kartą pamatysime ir ateities miesto detalių. Režisierius pasakojo, kad pradinis sumanymas buvo parodyti ir daugiau futuristinių elementų, tačiau montuojant filmą jų teko atsisakyti. "Konstitucijos prospektą padarėme kitokį nei 2025-aisiais jį būsiant įsivaizdavo Artūras Zuokas. Anksčiau ateities vaizdams viską reikėjo statyti, o dabar galima sukurti pagalbinėmis priemonėmis. Tikrai nesu naujų technologijų priešininkas, labai smagu dėl besiplečiančių galimybių", – pasakojo A.Puipa.

Senatvės dimensijos pasaulyje

Nors J.Survilaitės knygoje "Vila Edelveisas" veiksmas plėtojasi Šveicarijoje, filmo scenarijus adaptuotas Lietuvos kontekstui. Ant ežero kranto senoviniame dvare įsikūrusiame pensionate "Edeno sodas" dienas leidžia pagyvenę turtuoliai. Čia įsidarbino neseniai savo vyrą palaidojusi emigrantė iš Švedijos Linda (akt. Viktorija Kuodytė). Vos susipažinusi su išskirtinėmis šios įstaigos taisyklėmis ji iš karto pasineria į netikėčiausių užgaidų pasaulį, paženklintą senatvės dimensijos, kuri, pasak knygos autorės, "senukams buvo vienintelė guodžianti jų esamos padėties aplinkybė".

"Edeno sodo" senjorai savaip išgyvena senatvės ūkanas ir prošvaistes, bet stengiasi nepasiduoti. Anos Kareninos vaidmens negalinti išsižadėti aktorė (Vaiva Mainelytė) ryžtasi dar vienai meilės avantiūrai, ekscentriška našlė (Gražina Balandytė) šokdina visą vilos personalą, o senas profesorius (Vytautas Paukštė) vis dar jaučiasi esąs mokslininkų konferencijoje. Tuo metu aristokratiškam pulkininkui (Povilas Stankus) labiau rūpi jaunos slaugytojos ir piršlybos. O šalia jų įsikūręs psichiatras (Juozas Budraitis) serga nepagydoma liga ir mėgina išskleisti amžinųjų klausimų lygties nežinomuosius.

"Edeno sodas" ****

Komiška drama. Lietuva, 2015 m. Rež. Algimantas Puipa. Vaidina J.Budraitis, V.Kuodytė, V.Mainelytė, V.Paukštė, G.Balandytė, P.Stankus.