- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
-
Kelionė į Omaną: kodėl gi ne?
Arabai teigia, kad iš visų jų pasaulio tautų omaniečiai yra nuoširdžiausi, labiausiai išlaikę tapatybę ir paslaugiausi. Įsitikinti tuo būtų užtekę ir vieno vakaro, o keturios šioje šalyje praleistos dienos tik dar labiau sustiptino tikėjimą šia tiesa.
Svajonė – sugrįžti vėl
Omano sostinės Maskato vardas reiškia vietą, kur metamas inkaras. Tai byloja apie nuo neatmenamos senovės čia buvusį uostą.
Archeologų kasinėjimai patvirtina, kad žvejai čia gyveno jau VI tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Šį uostą kaip reikšmingą minėjo graikų geografas Klaudijus Ptolemėjus I amžiuje prieš Kristų.
Dabartinis šalies valdovas – sultonas Kabusas Bin Saidas Al-Saidas (Qaboos Bin Said Al-Said) yra didelis praeities gerbėjas, todėl Omane išsaugota daugybė pilių, gynybinių bokštų, daugelis jų prieinami turistams. Kone ant kiekvienos kalvos kyšo panašūs į mūsų Gedimino pilį bokštai.
Atrodo, kad būtent šalies sultonas neleidžia savo valstybėje statyti dangoraižių ir taip išsaugo šalies tapatybę. Didžiuliai pastatai užstotų nepaprastą vaizdą į kalnus ir jūrą.
Pažinti bet kurią šalį kelių dienų maža, bet pirmai pradžiai – pats tas. Galiausiai pirmasis įspūdis leidžia suprasti, ar dar kada nors dar norėtųsi grįžti.
Kai po kelių dienų viešnagės išvažiavome iš Omano sultonato, užvaldė svajonė sugrįžti į šią šalį dar kartą ir pažinti ją dar geriau. Iš Dubajaus į Omano sostinę Maskatą galima nuskristi lėktuvu, tokia kelionė užtruktų mažiau nei valandą.
Tačiau patogus ir greitas skrydis tikrai nebūtų toks kupinas nuotykių kaip šešių valandų važiavimas autobusu. Staigmenos laukė beveik kiekviename mūsų žingsnyje.
Pirmą kartą nustebome dar Dubajaus autobusų stotyje, kai supratome, kad autobusą į Maskatą vairuos ne indas ar pakistanietis, kaip yra įprasta Dubajuje, o omanietis.
Maža to, vairuotojas paprašė dėl nieko nesijaudinti. Šalia stoviniavęs garbaus amžiaus jo tėvynainis paėmė pinigus ir netrukus grįžo su bilietais.
Pasienyje – patikra su šunimi
Kadangi važiuoti autobusu užtrunka šešias valandas, o bilieto kaina dešimteriopai mažesnė už lėktuvo, juo dažniausiai keliauja indai ar kitų šalių žmonės, vykstantys į Omaną dirbti. Keli europiečiai į autobusą lipo veikiausiai dėl egzotikos.
Dykumos vaizdai su retkarčiais matomais kopų kupriais gana gretai dingo, už lango dėmesį kaustė kalnai. Po poros valandų privažiavome Jungtinių Arabų Emyratų ir Omano sultonato sieną.
JAE pasieniečiai labai kruopščiai tikrino pasus, domėjosi, kiek laiko turime teisę būti JAE ir kiek praleisime Omane. Neretai Emyratuose darbą susiradę europiečiai vos dienai važiuoja į Omaną, o įvažiuodami atgal vėl gauna teisę gyventi šioje šalyje tris mėnesius.
Kiek toliau pasienio patikros poste pareigūnai paprašė išlipti iš autobuso ir kiekvienam pasiimti savo krepšius. Moterų lagaminus apžiūrėjo uniformuota moteris.
Po to visi keleiviai turėjo sudėti lagaminus ant žemės į eilę. Juos atidžiai apuostė tarnybinis labradoro retriveris. Jis įlipo ir į autobuso bagažo skyrių.
Šį kartą visi keleiviai buvo "švarūs", todėl keliavome toliau. Tiesa, vos už kelių šimtų metrų vėl teko lipti lauk.
Omano pasienio tarnybos išdavė vizas. Už jas sumokėjome beveik tiek pat kiek už autobuso bilietą. Tarnautojas savo kolegų klausinėjo apie Lietuvą. Jam buvo naujiena, kad tai Europos Sąjungos šalis, todėl nėra kliūčių mus įleisti į Omaną.
Pareigūnas bandė balsu perskaityti ilgas mūsų pavardes. Galiausiai nusijuokė ir paklausė nė kiek ne mažiau egzotiškai jam skambančių mūsų vardų. Porą kartų pakartojome savo kelių skiemenų pavardes ir tuo privertėme tarnautoją dar kartą nusišypsoti.
Už mūsų stovėjęs vaikinas iš Bosnijos pajuokavo, kad eilė negreitai pajudės, nes jo pavardė ir tėvynės pavadinimas sukels tokią pat gaišatį.
"Priglaudė" svetimas rankines
Grįžtant iš Omano autobusas buvo pilnutėlis. Važiavo keli europiečiai, pora seniai Omane gyvenančių moterų iš Filipinų, du jordaniečiai, turintys Kanados pasus, visi kiti – Indokinijos pusiasalio šalių piliečiai.
Būtent dėl pastarųjų kelionė atgal prailgo trimis valandomis. Šviesą atspindinčia liemene vilkintis pareigūnas įlipęs į autobusą pirštu baksnojo, kam išlipti ir pateikti patikrai daiktus.
Jo paliepti išėjo visi indai, pakvietė ir jordaniečius. Atrodė, kad formalumai bus baigti greitai, bet netruko paaiškėti, kad kažkas iš būrio priverstų pateikti savo mantą iš bagažo skyriaus tikrinti nunešė ne savo aptrintus lagaminus, o mūsų rankines.
Kai pabandėme aiškintis, kur yra mūsų daiktai, pareigūnai paprašė patekti patikrai ir likusius mūsų daiktus. Pareigūnė išnarstė kiekvieną drabužio siūlę, ypač ją sudomino mūsų medikamentai. Į saują iškračiusi vitaminus ji klausinėjo, kodėl viename buteliuke yra skirtingų spalvų tabletės.
Galiausiai atėjo pagyvenęs vyras, užsirašė visų jų pavadinimus išėjo tikrinti, ar jie neįtraukti į JAE leidžiamų vartoti sąrašus.
Kol laukėme patikros pabaigos, vienas tarnautojas atnešė ir padavė mums du butelius vandens. Tokio geranoriškumo dar neteko matyti nė vienoje pasaulio pasienio tarnyboje.
Keisčiausia, kad uniformuotieji, itin kruopščiai patikrinę mūsų mantą, nepasidomėjo, kuris indų nepateikė savo daiktų.
Stulbina subtilia prabanga
Balandžio pradžioje Maskate jau buvo karšta. Dieną termometrai peršokdavo 35 laipsnių padalą. Būtent todėl net trumpą atstumą stengėmės važiuoti taksi.
Vienas pagrindinių objektų, kurį norėjosi pamatyti pirmiausiai – Didžioji sultono Kabušo mečetė. Jos grindis puošia antras pagal dydį pasaulyje iraniečių rankų darbo kilimas, sveriantis 27 tonas.
Kaip ir Abu Dabyje, čia teko vilktis vietos moterų rūbais – abajomis. Mūsų vilkimos palaidinės su nesiekiančiomis riešų rankovėmis bei įplėšti džinsai pernelyg atidengė nuogumą. Už arabiško rūbo nuomą sumokėjome po pustrečio rialo.
Vienas rialas lygus dešimčiai JAE dirhamų, arba 2,6 JAV dolerio. Buvo be galo keista, kad juodas ilgas rūbas ne kaitino, o priešingai – leido jausti vėsą.
Taksi vairuotojas pats pasisiūlė mus pavedžioti po mečetę. Jo vardas reiškia – besišypsantis. Ir tikrai nuo šio jauno vyro veido nedingdavo nuoširdi šypsena, tačiau palydovas buvo santūrus ir pagarbus.
Gausi žaluma mečetės teritorijoje vertė pamiršti, kad esame krašte, kur vasarą kepina nepakeliamas karštis ir beveik nelyja.
2004 m. pastatyta mečetė pribloškė architektų išmone suderinti gamtą su milžinišku statiniu. Gausybė arkų lyg tyčia sukurtos įrėminti tolumoje stūksančius kalnus.
Palyginti šią šventyklą su didžiąja šeicho Saido mečete Abu Dabyje, sutartinai priėjome išvados, kad didžioji Omano mečetė, nors nenusileidžia prabanga, yra kur kas priimtinesnė lietuviškam estetikos supratimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Zvonkuvienė ir keturi jos vyrai: vienas – sportui, kitas – gyvenimui, trečias – muzikai
Improvizacija – scenoje gimstantis nerežisuotas, antrąkart nepakartojamas spektaklis. Smagi meno forma nesvetima ir dainininkams bei pramogų verslo atstovams – improvizacijos ir ant scenos, ir prieš kameras nemažai. Į naujos pramoginės...
-
M. Daikerytė išsiskyrė su širdies draugu: mums nepavyko4
Po dvejų kartu praleistų metų skirtingais keliais pasuko verslininkė, vizažistė Milita Daikerytė ir jos širdies draugas Justas. Apie skyrybas mergina užsiminė socialiniame tinkle „Instagram“, o vėliau žinią patvirtino ir žiniask...
-
Garsios moterys prabilo apie plastines operacijas: negalėjau žiūrėti į savo nuotraukas20
Gražius žmones matome kasdien – jie mojuoja mums iš TV ekranų, siūlo kremus socialiniuose tinkluose ir pasitinka kiekviename žurnalo viršelyje. Tačiau natūralia savo išvaizda patenkinti yra ne visi, o ir fotošopo tam, k...
-
B. Jakučionytė: atrodo, kad visa sistema sukurta taip, kad paaugliams būtų tik blogiau1
„Aš žiūriu su siaubu į tai, kokį spaudimą dabar patiria paaugliai ir kaip jie dabar gyvena,“ – sakė visuomenės veikėja, renginių organizatorė ir socialinio tinklo „TikTok“ žvaigždė Birutė Jakučionytė. &bdquo...
-
Silvester Belt sėkmė užsienyje: gastrolės po Europą, bičiulystė su O. Alexander ir padėkos3
Laikas iki 2024-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso sparčiai tirpsta. Jau šį ketvirtadienį Lietuvos atstovas Silvester Belt išvyks į Švediją, kur jo lauks paskutinės repeticijos prieš didįjį šou. Vos prie&...
-
Istorinis posūkis: K. Middleton ir princui Williamui suteikti nauji titulai3
Kate Middleton ir princas Williamas imasi naujų karališkųjų pareigų, rašoma „People“ portale. ...
-
Klaipėdos prekybos centre hidžabą apsivilkusi moteris šokiravo pirkėjus40
Hidžabą apsivilkusi moteris viename Klaipėdos prekybos centre ne tik šokiravo pirkėjus, bet ir kėlė socialinį šoką. Šia teatro „ARTYN“ spektaklio reklama buvo siekiama patikrinti, kokie stereotipai vyrauja šiandi...
-
Mirtį apgavęs Ž. Grigaitis: trečią kartą turbūt man gyvenimas laimės kortos neduos16
Verslininkas, keliautojas Žilvinas Grigaitis socialiniuose tinkluose dažnai siunčia pozityvias, įkvepiančias žinutes, skatinančias vertinti kiekvieną dieną ir kiekvieną patirtį. Vyras pasakojo, kad per gyvenimą patyrė du išgyvenimus, priver...
-
Britų princas Louisas švenčia savo šeštąjį gimtadienį1
Velso princesė Kate ir jos vyras princas Williamas padėkojo už sveikinimus, kurių sulaukė jauniausio savo sūnaus Louiso šeštojo gimtadienio proga. ...
-
Cikados gali tapti skaniu užkandžiu?4
Garsiu čirpimu išsiskiriantys vabzdžiai cikados netrukus užplūs Šiaurės Ameriką. Pasak mokslininkų, iš žemės vienu metu išlys net dvi jų vados, tad cikadų bus milijardai. ...