- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausi pasaulio tiltai sveria šimtus tūkstančių tonų – nenuostabu, kad jie atlaiko didžiulę apkrovą.
Tačiau savo galimybėmis stebina visame pasaulyje statomi tiltai iš paprastų makaronų – iki 1 kg sveriantys statiniai atlaiko du ar tris šimtus kartų už savo svorį didesnę apkrovą. Kur slypi tiltų statybos paslaptys: konstrukcijose ar statybinėse medžiagose?
Makaronai – išskirtinė statybinė medžiaga
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) lektorius Edgaras Timinskas yra vienas iš „Makaronų tiltai 2016“ organizatorių. „Makaronų tiltai“ – tradicinis VGTU organizuojamas Lietuvos čempionatas, kurio metu atliekami demonstraciniai dalyvių pagamintų tiltų iš makaronų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kurios komandos tiltas atlaikys didžiausią apkrovą.
E. Timinskas pastebi tikrų tiltų įkvėptas konstrukcijas, kurias mielai naudoja ir čempionato dalyviai. „Panašiausias į tiltus, kuriuos stato Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai“ dalyviai, yra arkinis Sidnėjaus tiltas, kuris atrodo kaip pusė dviračio rato su stipinais. Pagrindinis tokios konstrukcijos privalumas – arkos išorinė dalis yra gniuždoma, o strypukai – tempiami. Kadangi makaronai puikiai atlieka tiek vieną, tiek kitą vaidmenį – jie yra gana universali ir įdomi statybinė medžiaga“, – atkreipia dėmesį E. Timinskas.
Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ organizatorius sako, kad neretai sulaukia juokais išsakomų priekaištų: „Daug kas klausia, kodėl mes gadiname maistą ir nestatome tiltų iš šiaudų, popieriaus ar kitų medžiagų. Bet makaronai yra labai įdomi statybinė medžiaga! Savo gamyba jie panašūs į betoną: betonas gaunamas sumaišius statybinius miltus su vandeniu, kaip makaronai – valgomuosius miltus ir vandenį. Abiem atvejais išgaravus skysčiui lieka kieta medžiaga, kuri yra gana trapi – tiek makaronas, tiek betonas lenkiamas lūžta“.
Be šių panašumų, VGTU lektorius pastebi ir skirtumus, kurie makaronus padaro universalesne statybine medžiaga: „Jei iš makaronų tešlos padarytume kubelį, jis savo savybėmis primintų betoną – būtų patvarus spaudimui, gniuždymui. Bet jei makaroną temptume centriškai – jis puikiai atlaikytų apkrovą. Ši savybė nebūdinga betonui, šiuo atveju makaronai labiau panašėja į stiklą arba plieninę armatūrą“, – pasakoja E. Timinskas.
Tiltų statyboje – svarbiausias konstruktorius
E. Timinsko teigimu, žmonės dažnai painioja projektuotojus ir konstruktorius su architektais, tačiau jie skiriasi: „Jei žmogų įsivaizduotume kaip konstrukciją, tai griaučiai būtų tie atraminiai kaulai, kurie laiko žmogų. Už tuos griaučius, jų skaičiavimus ir formą būtų atsakingas konstruktorius, o išore – kaip žmogus atrodo – rūpintųsi architektas. Pastate visas konstrukcinis grožis yra paslepiamas, o tiltuose – matomas išorėje ir atkleidžia visą konstruktoriaus esybę“, – pasakoja E. Timinskas.
Anot jo, kaip matematika yra vadinama mokslų motina, taip inžinerijos moksle tokį vaidmenį atlieka tiltų inžinerija. „Jei moki projektuoti tiltus, esi aukščiausio lygio inžinierius“, – sako VGTU lektorius.
„Tiltas – tai inžinerinis stebuklas, kuris suteikia tam tikrą patogumą, išsprendžia su transportu susijusias problemas ir yra tam tikras grožio elementas“, – vardija E. Timinskas. – „Tai ilgalaikis statinys, projektuojamas taip, kad tarnautų daugiau nei 100 metų. Kadangi tiltas stovi taip ilgai, suprantama, kad dažnai jis ima reprezentuoti miestą, kuriame yra, tampa jo simboliu, pvz.: Auksinis vartų tiltas Kalifornijoje arba Mijo viadukas Prancūzijoje“.
Nuo ko priklauso, kiek apkrovos gali atlaikyti tiltas?
Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ organizatorius pasakoja, kad tilto atlaikoma apkrova priklauso nuo statinio konstrukcijos ir atstumo tarp atramų, kurias perdengia tiltas. „Įsivaizduokime paprastą situaciją: norėdami pereiti per upelį nuo vieno iki kito kranto permetame rastą. Jis gali būti lengvesnis už žmogų, bet gali išlaikyti vieną ar net du žmones. Bet kai tarpas tarp atramų tampa ilgesnis ir vieno rąsto neužtenka, tada konstrukcijos tampa sudėtingesnės, tiltas didesnis ir sunkesnis, bet jo apkrauti daug negalima“, – aiškina E. Timinskas.
Kiekvieną tiltą taip pat veikia įvairūs poveikiai: išilgai viso tilto juda transporto srautai, iš šonų pučia vėjas. Statant tiltą būtina atlikti visų poveikių skaičiavimus. E. Timinskas atkreipia dėmesį, kad nors VGTU organizuojamose „Makaronų tiltų“ varžybose tiltai tokių poveikių nepatiria, juos projektuojant vis tiek atliekami visi inžineriniai procesai: skaičiavimai, medžiagų pažinimas, braižyba, gamybos technologija, darbų planavimas, statyba, eksploatacija. „Tokio tilto statymas yra puiki pramoga žmonėms, kuriems inžinerija yra tiesiog įdomi. Tokia žaidimo forma jie gali prisiliesti prie sudėtingo inžinerijos mokslo“, – sako VGTU lektorius.
Gerina rekordus
Šiemet balandžio 27 d. čempionatas vyks jau 5-ą kartą. Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2016“ taisyklės paprastos – reikia pagaminti kuo stipresnį tiltą iš 1 kg pasirinktos formos makaronų ir klijų.
Pirmojo čempionato, vykusio 2011 m., nugalėtojų tiltas svėręs vos iki 1 kg, atlaikė 23 kg. Po metų rezultatas buvo padvigubintas – makaronų tiltas atlaikė 56,7 kg apkrovą. 2014 m. pirmą kartą peržengta 100 kg riba – komanda „Be 100 (k)g nelūšim“ patvirtino savo pavadinimą, jų tiltas lūžo atlaikęs 122 kg apkrovą. 2015 m. čempionate vėl buvo pagerintas rekordas – tiltas atlaikė triuškinančius 251 kg.
Čempionato organizatorius E. Timinskas prognozuoja, kad atsižvelgiant į šiuometinį dalyvių pasirengimą, rekordas turėtų būti dar kartą pagerintas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...