Lobių medžioklė vyksta ir šiandien

Saulėtą dieną išėję pasivaikščioti gryname ore, miestų gatvėse, parkuose ar užmiesčio miškeliuose retkarčiais galite pamatyti išties neįprastą vaizdelį – į sienų plyšius rankas kaišiojančius, po apdulkėjusiais suoliukais landžiojančius ar ant pavojingų konstrukcijų besikarstančius žmones.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti paprasčiausios kvailionės, iš tiesų už viso to slypi visame pasaulyje gerai žinomas ir Lietuvoje sparčiai populiarėjantis žaidimas. Tai – Geokešingas.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje atsiradęs žaidimas tūkstančiams žmonių visame pasaulyje šiandien reiškia gerokai daugiau nei pramogą. Vieniems tai yra būdas užsiimti aktyviu laisvalaikiu gryname ore, kietiems – pažinti naujas vietoves. Didžiausi entuziastai tikina, kad ši veikla jiems yra tapusi gyvenimo būdo dalimi.

Reikia būti „išmaniam“

„Geocaching“ („geo“ – geografija, „cache“ - slėptuvė), lietuviškai dar vadinamas Geolobiais, yra šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis paremtas žaidimas, kurio metu žaidėjai, naudodamiesi globaline padėties nustatymo sistema, ieško paslėptų lobių.

Šie tų pačių žaidimo dalyvių yra slepiami įvairiausiose vietose – nuo medžių drevių ir plyšių apgriuvusiose sienose miesto centre iki šaltų požemių retai lankomose užmiesčio teritorijose.

Svarbu paminėti tai, kad Geokešingu užsiima tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės – juk viskas ko reikia norint leistis į lobių paiešką -  tai GPS imtuvas ir naujų pojūčių troškimas.

Žaidimą kuria patys

Dvejus metus Geokešingu užsiimantis Jonas Norvidas pasakoja, kad pradėti žaisti gali bet kuris žmogus, turintis navigacinę sistemą arba išmanųjį telefoną, kuriame yra įdiegta specialiai šiam užsiėmimui skirta programėlė.

„Visų pirma reikia užsiregistruoti žaidimui skirtame tinklapyje geocaching.com ir susikurti vartotojo paskyrą, o tada jau galima pradėti ieškoti. Mobiliojoje aplikacijoje yra mygtukas ieškoti arčiausiai esančių lobių – jį paspaudus atsiranda visas sąrašas slėptuvių su pavadinimais. Kurią nors išsirinkus, žemėlapyje rodomos jos koordinatės, atstumas ir kita reikalinga informacija.

Taip pat galima pasižiūrėti lobio aprašymą – dažniausiai tai būna pastato ar vietovės, kurioje lobis yra padėtas, istorija. „Lobiautojai“ šiuos dažniausiai slepia išskirtinėse, kažkuo įdomiose vietose“, - pasakoja J. Norvidas.

Pašnekovo teigimu, vargu, ar įmanoma rasti lobį pasitelkus vien koordinates, nes šis gali būti paslėptas plyšyje, į kurį paprastai rankos tikriausiai niekas nekištų arba paprasčiausiai nepastebėtų. Slėptuvė gali būti padėta ir atviroje vietoje, tačiau paprastų praeivių lieka nepastebėta, nes yra įtikinamai užmaskuota, t.y. susiliejusi su aplinka.

„Atėjus į lobio vietą, į pagalbą reikia pasitelkti užuominą, kurią sugalvoja pats slėptuvės savininkas. Užuominos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, „akių lygyje“, „magnetinis“, „pažvelk aukštyn“ ir t.t. Ją sužinojus, ieškotojui belieka įdėmiai apžiūrėti vietą arba objektą ir surasti slėptuvę. Bet net ir tai gali būti pakankamai sudėtinga, nes užuomina gali skambėti dviprasmiškai, todėl netinkamai ją supratęs, gali ieškoti visiškai ne ten, kur reikia“, - tęsė J. Norvidas.

Visos slėptuvės pagal radimo sudėtingumą būna įvertintos penkių žvaigždučių skalėje, todėl net ir pradedantieji žaidėjai gali lengvai įsitraukti į paieškas, pradėdami nuo pačių paprasčiausių lobių.

Visgi jeigu slėptuvę rasti pavyksta – saldus pergalės jausmas garantuotas. Belieka atidaryti „konteinerį“ (dėžutę su viduje esančiu lobiu), užrašyti radimo datą, pseudonimą ir džiaugtis patirtu nuotykiu.

Kai kuriuos žmones žaidimas taip įtraukia, kad pastarieji savo sąskaitoje turi tūkstančius atrastų slėptuvių ir sąrašą vis pildo. Tie patys žaidėjai lobius ir slepia. Visame pasaulyje slėptuvių yra daugiau kaip du milijonai. Vien Lietuvos teritorijoje jų paslėpta daugiau kaip 2300.

Ne dėžutės turinys vertingiausias

Ir visgi kyla klausimas: kokie yra tie lobiai? Aukso ir brangenybių ištroškusiems nuotykių ieškotojams teks nusivilti – pinigų krūvos jie greičiausiai neras. Slėptuvėse, geriausiu atveju, galima rasti nedidelės vertės daiktą, pavyzdžiui, atšvaitą ar raktų pakabuką ir knygelę, kurioje užrašomas radimo data ir radusiojo pseudonimas. Be to, norint pasiimti kurią nors iš smulkmenų, teks palikti tokios pačios arba didesnės vertės daiktelį.

Tiesa, patyrę lobiautojai vien tik radimu nepasitenkina. Tokiems ieškotojams didžiausias azartas – radimą užregistruoti pirmiems. Kad euforija, kuri apima radus lobį, būtų dar stipresnė, kai kurie slėptuvių savininkai į dėžutę įdeda didesnės vertės daiktą, kurį pasiima FTF (angl. „First to Find“) radimą užregistravęs geokešeris. Tai gali būti reta moneta, lobio slėpimui skirtas konteineris, laimingas loterijos bilietas ir pan. Vienas žaidėjų tikina, jog kaip prizą yra radęs net brendžio butelį.

Visgi, daugelio žaidžiančiųjų įsitikinimu, didžiausia vertybė yra praplėstas geografinis akiratis ir pažintis su įdomiomis ir mažai kam žinomomis vietomis, nes būtent jose dauguma slėptuvių ir yra įrengtos.

Subalansuotas visiems

Geokešingas patiks ne tik nuotykių ištroškusiems aistruoliams, bet ir smegenis pamankštinti mėgstantiems žmonėms. Norint surasti kai kurias slėptuves, teks spręsti logines ar matematines užduotis, kurias įveikus parodomos tikrosios lobio vietos koordinatės ar užuominos.

„Yra daug lobių rūšių. Viena jų – vadinamieji „Mystery“ lobiai. Norint tokį surasti, pirmiausia reikia išspręsti savininko sugalvotą užduotį, pavyzdžiui, „Sudoku“ žaidimą. Jį išsprendus, sužinomi atitinkami skaitmenys, kuriuos „įsistačius“ į koordinates, parodoma tikroji galutinė slėptuvės vieta.

Yra ir vadinamieji „Multi-Cache“ tipo lobiai, kurių paieška primena orientacinį žaidimą – atvyksti į tam tikrą vietą, ten turi pastebėti kažkokią aplinkos detalę ar išspręsti užduotį. Tą padaręs gauni kito punkto koordinates, vėl keliauji į nurodytą vietą, ieškai užuominos į kito punkto buvimo vietą. Tą kartoji tol, kol galų gale randi ir pačią slėptuvę“, - kalbėjo lobių ieškotojas.

Visa tai – tik nedidelė dalis visų slėptuvių rūšių. Jų iš viso yra net šešiolika.

Kelionė po pasaulį

Visi žaidimą žaidžiantys žmonės vieningai pritaria – Geokešingas yra puikus būdas keliauti. Kam eikvoti pinigus samdantis kelionių gidą, kai galima visiškai pasikliauti mobiliosios aplikacijos generuojamu lobių žemėlapiu? Jame sužymėtos slėptuvių vietos – ne kas kita, o pagrindinės turistų lankomos vietos.

Miesto aikštė, parkas, sena gotikinė bažnyčia ar istorinis paminklas – Geokešingu užsiimantis keliautojas gali būti tikras, kad aplankys kiekvieną iš šių turistinių objektų. Vietiniai tos šalies ar miesto žaidėjai užtikrina, kad prie pat arba visiškai netoli jų yra paslėptas lobis, todėl tyčia ar ne, ten tikrai teks apsilankyti.

Be abejonės, kiekviename mieste yra ir tokių dėmesio vertų vietų, kurios nėra sužymėtos turistiniuose žemėlapiuose. Kai kurių jų nežino net ir ilgą laiką ten gyvenantys vietiniai žmonės. Tačiau lobių manija užsikrėtę žaidėjai gali būti tikri, kad ir „nepopsinės“ vietos jiems pro akis tikrai nepraslys.

Yra ir dar vienas svarbus žaidimo aspektas. Lobių ieškotojai į kelionę gali paleisti jiems priklausančius daiktus. Oficialioje žaidimo svetainėje galima įsigyti vadinamuosius „keliauninkus“ (angl. „Travel Bug) arba „geomonetas“ (angl. „Geocoins“). Palikti kurioje nors iš slėptuvių, jie ten praguli tol, kol tą pačią slėptuvę aplanko kitas žaidėjas ir nusprendžia „keliauninką“ pasiimti su savimi. Daiktas „keliauja“ kartu su radusiuoju tol, kol pastarasis nusprendžia jį palikti kitoje slėptuvėje - čia jį gali pasiimti kitas žaidėjas. Tokiu būdu „keliauninkas“ keliauja po pasaulį, o jo savininkas internetu stebi jo aplankytas vietas.

Mėgaujasi ir adrenalino fanatikai

Reikėtų pridurti, kad ne visi lobiai yra lengvai prieinami. Kai kurie iš jų reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir specialios laipiojimo įrangos, nes yra paslėpti apleistose požeminėse šachtose, keliasdešimties metrų aukščio statybinėse konstrukcijose ar medžiuose. Daugiau kaip 1400 slėptuvių devyniolikoje Europos valstybių radęs Juozapas Žygas pasakoja, kad adrenalinas yra pagrindinis faktorius, skatinantis neišsigąsti ir pažvelgti pavojui į akis.

„Visas slėptuves galima skirstyti pagal terrain‘o (angl. paviršiaus), kuriuo teks keliauti sudėtingumą. Taigi kai kurias slėptuves vien fiziškai pasiekti gali būti sudėtinga. Ekstremalūs Geokešingo žaidėjai savo lobius slepia vandenyje, po žeme, stulpuose, ant namų stogų, miestų lietaus kolektoriuose. Būna atvejų, kai lobio be specialios laipiojimui skirtos įrangos paimti tiesiog neįmanoma. Bet niekas tokių slėptuvių ieškoti ir neverčia. Jų ieško ir slepia tie, kam reikia adrenalino dozės“, - sako J. Žygas.

Lobių ieškotojas pats mėgsta ieškoti ekstremalių slėptuvių. Jo teigimu, norint rasti tokį lobį, reikia  būti fiziškai ir morališkai pasirengus, nes neretai rizikuojama ne tik sveikata, bet ir gyvybe.
„Iš tiesų tai slepiant tokį lobį labiausiai neramu būna ne dėl savęs paties, o dėl kitų ieškotojų, kurie eis jo paimti. Siekiant sumažinti riziką, daugelis slepiančiųjų padaro, kad slėptuvę sistemoje matytų tik Premium Geokešingo sistemos naudotojai, kurie dažniausiai būna patyrę ir įvertina savo galimybes. Tokiu atveju išvengiama vaikų ar nepatyrusių ieškotojų, kurie gali susižeisti“, - tikino žinovas.

Žaidžia ir žinomi žmonės

Lobių medžioklės manija užsikrečia visi. Daugelis žaidžiančiųjų vieningai pritaria – užtenka vos keletą kartų patirti jaudulį, kuris apima artėjant prie slėptuvės, ir „užsikabliuojama“ garantuotai. Tą patyrė ir gerai žinomas televizijos laidų vedėjas, žurnalistas Andrius Tapinas.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad žiūrėjau realybės šou „Nuostabiosios lenktynės“, kurio dalyviai susiskirstę komandomis lenktyniauja, keliauja po pasaulį, atlieka įvairias užduotis ir pan. Pagalvojau – gal ir realybėje yra panašių žaidimų? Ėmiau tuo domėtis. Internete sužinojau apie tokį dalyką kaip Geokešingas. Pasižiūrėjau, kad Lietuvoje yra paslėpta gan nemažai lobių, veikia ganėtinai aktyvi bendruomenė, todėl nusprendžiau pabandyti. Įsigijau reikalingą įrangą ir pradėjau žaisti“, - pasakojo A. Tapinas.

„Man žaidime įdomiausi yra keli momentai. Pirmasis – kai aš atrandu naujas vietas. Nors esu gimęs ir užaugęs Vilniuje, per pusantrų metų supratau kiek daug visko dar nesu pamatęs. Antrasis – procesas kai artėji prie lobio vietos. Ypač kai slėptuvė yra gudriai paslėpta arba ją sunku pasiekti. Tai tampa tarsi varžybos tarp tavęs ir lobį paslėpusio žmogaus“, - tęsė žurnalistas.

A. Tapinas lobių karštlige užsikrėtė prieš pusantrų metų. Jo manymu, tai yra puikus būdas užsiimti aktyviu laisvalaikiu, todėl į paieškas leidžiasi su visa šeima. Tiek tėvams, tiek vaikams žaidimas yra tapęs bendra pramoga. Be to, Tapinų šeima ne kartą lobių ieškojo ir užsienyje.

„Pagrindinė mūsų išvyka vyko praėjusiais metais, kai visi važiavome į Suomiją, kur vyko bendras šiaurės šalių geokešerių suvažiavimas. Ten buvo ir įvairiausių užduočių, ir pramogų – laiką praleidome tikrai smagiai. Pats tolimiausias surastas lobis buvo Japonijoje. Čia mes ieškojome vadinamojo „multi-lobio“, kai atradęs atitinkamą vietą, gauni užuominą į sekančią ir taip keliauji tol, kol prieini galutinį tašką. Japonijoje taip mes apėjome visą imperatoriaus rūmų  sodą, kurio kiekvienas punktas yra kažkuo ypatingas, pavyzdžiui, vieta turi kažkokį istorinį aspektą, arba nuo ten atsiveria graži panorama į miestą ir pan.

Įdomiausia yra kai susiduri su kitais geokešeriais, kurie tuo pačiu metu ieško to paties lobio. Tokių susidūrimų patyrėme keletą. Vienas jų nutiko Italijoje prie Trevi fontano, kai ieškojome ten esančios slėptuvės. Atėję pamatėme aplinkui besisukinėjančius įtartinus žmones. Mus pamatę jie akimirksniu spruko į šoną, todėl slėptuvę ne už ilgo suradome. Pamatę juos vėl toje pačioje vietoje šalia lobio, supratome, kad tai greičiausiai yra kiti lobių ieškotojai. Priėję susipažinome ir pabendravome – paaiškėjo, kad šie geokešeriai atvyko iš Portugalijos“, - įspūdžiais dalinosi A. Tapinas.

Geokešingu užsiima ir kiti žymūs žmonės. Tiesa, daugumą sunku atpažinti, nes šie yra pasivadinę ne tikraisiais savo vardais, o pseudonimais, tačiau labiau pasidomėjus paaiškėja, kad aktyvia lobių paieška užsiima buvusi amerikiečių podiumo žvaigždė Mia Farrow, aktorius Ryanas Phillippe‘as, vokiečių komikas Bernardas Hoeckeris. Sklando gandai, kad lobių ieško ir vienas iš populiarios televizijos laidos „Mitų griovėjai“ dalyvių Adamas Savage‘as.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tikrai

tikrai portretas
įdomus straipsnis :) ačiū

linas

linas portretas
turiu pazistama kuris dafiga zaidzia. visiskas fanatikas virs stukos yra rades

cool

cool portretas
primena šiek tiek encounteri bet be laiko limito kaip supratau
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių