Kvapą gniaužianti Šiaurės gamta ir legendos atgyja filme „Moteris, vyras ir šuo“

Tai yra pirmas kartas Berlynalės istorijoje, kai festivalį buvo patikėta uždaryti bulgarų kilmės režisieriui. Jautrus filmas apie Šiaurės Sibiro sniegynuose gyvenančius žmones Lietuvos kino teatruose startuoja nuo kovo 1 d.

Šiaurės magija

Senais laikais suledėjusios šiaurės dykumos buvo gausios gyvūnų – meškų, elnių, vilkų. Dabar šie vaizdiniai atgimsta tik pasakose ir jakuto Nanuko regos lauke. Vaikams išvykus dirbti į miestus, jiedu su žmona liko ištikimi seniesiems gyvenimo papročiams. Jų gyvenimas teka šiaure alsuojančia vaga po vaiskiu dangumi, vos kartais perskrodžiamu pavienio lėktuvo. Pora kantriai ir ramiai dirba kasdienius darbus, tačiau prapulties ženklai vis dažniau įsiterpia į jų kasdienybę.

Paklaustas, kodėl ryžosi taip toli keliauti nuo Bulgarijos, režisierius atsakė: „ši istorija galėtų nutikti bet kur. Tai – filmas apie paskutinę šeimą Žemėje. Šią mažą bendruomenę pasirinkome kaip metaforą istorijai papasakoti.“

Grožis atšiauriose sąlygose

Šiaurės Sibire, Jakutijoje nufilmuotas „Moteris, vyras ir šuo“ užgniaužia kvapą nuostabiais gamtos vaizdais. Prie 30 laipsnių šalčio įamžintame filme taip pat vaidina vietiniai jakutų aktoriai Feodosia Ivanova, Michailas Aprosimovas ir Galina Tichonova. Režisierius teigė nesusidūręs su sunkumais filmuojant atšiauriomis oro sąlygomis. „Filmavimas buvo labiau dvasinis nei fizinis išbandymas,“ – „Cineuropai“ pasakojo M. Lazarov.

Pasak M. Lazarov, filmo idėja yra atsinešta iš vaikystes, kuomet jis su susidomėjimu skaitė tyrinėtojų knygas apie Šiaurės ir Pietų ašigalius. „Mane visada domino, kaip mažas bendruomenes veikia modernus ir greitai besivystantis pasaulis, kaip procesai, kurie, atrodo, tarpusavyje neturi nieko bendro, paveikia visos tautos gyvenimą. Šiuo filmu aš tyrinėju, kaip šiuolaikinis pasaulis grasina pamatinėms žmogaus vertybėms. Mane žavi žmonės, kurie gyvena šiuolaikiniam žmogui nesuprantamomis atšiauriomis sąlygomis ir sugeba išsaugoti savo subtilius santykius ir priimti gyvenimą aistringai, toks, koks jis yra,“ – filmo idėją Sofijos kino festivalyje aiškino režisierius.

Filmas pripažintas geriausia 2018-ųjų kino juosta Bulgarijoje.