Krepšininkui M. Pociui žmona dar negrojo pianinu, bet šokti jau mokė

Dar neseniai paklausta, ką pasiimtų į negyvenamąją salą, šokėja Viktorija Kunauskaitė teigė, kad tai būtų šuniukas Knopkė ir dantų šepetėlis. Dabar 24-erių Viktorija, tapusi Pociene, gyvenimo negyvenamojoje saloje neįsivaizduotų be mylimo vyro – Kauno "Žalgirio" krepšininko Martyno Pociaus.

Branda ir atsakomybė

"Dabar pristatys mane kaip krepšininko žmoną, o ne šokėją, – šyptelėjo sportiniais šokiais ir šokių projektais išgarsėjusi Viktorija Pocienė. – Bet šokėja kaip buvau, taip ir tebesu. Tai – mano sieloje."

Verslo vadybos bakalaurą įgijusi Viktorija dabar Venecijos universitetui priklausančiame Eurolygos universitete mokosi sporto vadybos rinkodaros magistrantūroje. Jos greitai laukia diplominis darbas viename romantiškiausių pasaulio miestų.

Nepaisant to, kad po dvejų metų draugystės ji ir Martynas prisiekė amžiną meilę Varėnos rajone, Liškiavos švč. Trejybės bažnyčioje.

"Ar jau įpratau prie sutuoktuvių žiedo? Juk paklausėte moters, kuri mėgsta mūvėti žiedus. Ant šito piršto žiedelį nešiojau ir anksčiau, tai – mamos dovana, – šyptelėjo Viktorija, o po to jau rimtai tęsė: – Santuoka tarsi nieko nepakeitė, bet kartu tapau brandesnė, labiau suaugusi, suvokiau, kad esu atsakinga ir už save, ir mylimą žmogų. Suprantau, kad niekas gyvenime neatneš tau visko ant lėkštutės, turiu daugiau pareigų. Anksčiau manimi rūpindavosi tėvai, seneliai, o dabar mes su vyru turime rūpintis vienas kitu."

V.Pocienė tik nusijuokė, išgirdusi klausimą, kodėl netapo, kaip dabar madinga, Kunauskė ar Pocė. To ji net nesvarstė: "Šimtmečius moteris priimdavo vyro pavardę. To norėjau ir aš." Viktorijai patiko ir tradicinė lietuviška ištekėjusios moters pavardės priesaga.

Šventė ne visam pasauliui

Kodėl Viktorija ir Martynas, priešingai daugeliui šou žvaigždžių, nesipuikavo savo vestuvėmis, o į barokinį Švč.Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno kompleksą Liškiavoje prie Nemuno pasikvietė tik pačius artimiausius šeimos narius?

"Mes – ne šou ar verslo pasaulio žmonės. Jis – sportininkas, aš – sportinių šokių šokėja, – trumpam nutilo jauna moteris. – Ši šventė labai graži, sakralinė, todėl tokias akimirkas turi išgyventi tik pačių artimiausių žmonių rate, o ne dalytis su visu pasauliu."

Tik su pačiais artimiausiais žmonėmis, jos ir Martyno tėvais, Viktorija praleido bendras atostogas ir medaus mėnesį Maldyvuose.

"Ten jau buvome praėjusias metais. Žinot, kai padovanoja atviruką su nuostabiu vaizdu, manai, kad tai tik apgaulė, pagražintas vaizdas, – užsisvajojo V.Pocienė. – Bet Maldyvuose viskas kaip atviruke. Ir net gražiau, pranoko visus mūsų lūkesčius. Ten gali pabėgti nuo civilizacijos, kompiuterio, mobiliųjų telefonų. Ir pabūti su brangiausiais žmonėmis, su tėvais, o kartu – dviese."

Mokosi Eurolygos universitete

Kokia ji? Mergina iš Elektrėnų rajono, Vievio seniūnijos, užbūrusi Lietuvos rinktinės ir Kauno "Žalgirio" krepšininko M.Pociaus širdį?

"Dukra. Dabar jau žmona, – rinko žodžius Viktorija. – Komunikabilus, savo tikslo siekiantis, turintis daug ambicijų, visada randantis išeitį iš kebliausių situacijų žmogus. Geriausiai mane apibūdinantis bruožas – optimizmas."

Kam sportinių šokių gerbėjai prireikė mokytis sporto vadybos ir rinkodaros? Ar tam, kad taptų Martyno vadybininke?

Viktorija nusijuokė: "Ne, ne... Ši profesija man seniai patiko. Mano bakalauras buvo verslo vadyba. Be to, tai mokslas, paremtas praktika. Jei pavyks, tapsiu lygos ar klubo vadybininke."
Įstojusi į Venecijos universitetą internetu Viktorija Barselonoje baigė vieną sesiją, Londone, per Eurolygos finalinio ketverto varžybas, – antrą, o dabar laukia diplominio darbo gynimas Venecijoje.

"Šokis – sielos ir kūno malonumas. Be jo negaliu. Mokslo reikia tobulėjimui, išsilavinimui. Noriu žengti į priekį", – tarė ji.

V.Pocienė mano, kad gyvenimas duotas ne veltui, todėl reikia išnaudoti jo suteikiamas galimybes, siekti tikslo, nešvaistyti tuščiai laiko, nebūti viskam apatiškam: "Kad po to nesigailėtum, jog kažko nepadarei, išsigandai, pristigai ryžto. Kai šokdavau profesionaliai, mokiausi, lankiau muzikos mokyklą ir mokėjau detaliai suplanuoti darbus. Ir man laiko nestigo, užtekdavo ir laisvalaikio."

Ko nenusipirksi už pinigus

Ne, ji nepanaši į tas gražuoles, kurios tik fotografuojasi papūtusios lūpas ar demonstruoja visiems silikoninius priedus.

Baigdama ketvirtą kursą Lietuvoje Viktorija šoko, dalyvavo projektuose ir išvykusi į Madridą, kur Martynas žaidė "Real", nė nesvajojo, kad nieko neveiks ir tik vaikščios po parduotuves.
Ispanijos sostinėje ji pradėjo mokytis flamenko meno, vasario mėnesį – intensyviai mokytis magistrantūroje: "Noriu kažką atrasti, veikti, daryti ir nesėdėti rankų sudėjusi."

Viktorija nepanaši ir į išpaikintą gražuolę, kurios spintoje kabo prabangūs žymių dizainerių drabužiai. Ji visą laiką intensyviai dirbo, o brangiausias jos drabužis  – 3500 litų kainavusi šokiams privaloma suknelė.

"Ar iš tiesų žmonėms būtinai reikia prabangos? – svarstė V.Pocienė. – Karališkų krėslų, šimtų suknelių? Kam tai – pasipuikuoti? Parodyti savo tuštybę?"

"Pinigai, – kalbėjo Viktorija, –  padeda gyventi ir siekti kai kurių tikslų. Bet už pinigus nenusipirksi didžiausio ir svarbiausio žmogaus turto – laimės, sveikatos, optimizmo, draugystės, šeimos ir meilės."

Pora gyvens Žaliakalnyje

Pajuokavus, ar nebus baisu iš Madrido grįžti į Kauną, Viktorija nusijuokė ir nuoširdžiai prisipažino, kad Ispanijos sostinėje jai labai patiko ir architektūra, ir klimatas, ir žmonės.

"Vis dėlto aš gimiau Kaune, čia praleidau vaikystę, puikiai pažįstu šį miestą, žmones, – kalbėjo V.Pocienė. – Kad ir kur būtum, nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje, labai svarbu sukurti tau patinkančią aplinką, kad tave suptų tau patinkantys žmonės. Kokiomis spalvomis nudažysi tave supantį pasaulį, toks jis ir bus."

V. ir M. Pociai gyvens Žaliakalnyje. Viktorija nusikvatojo, kad dabar jau bus priversta sirgti už Kauno "Žalgirį": "Oi, ne, ne priversta. Iš tikrųjų aš, kaip ir mano tėvai, jau seniai sirgome tik už "Žalgirį" ir Lietuvos krepšinio rinktinę. Manęs nereikėjo mokyti, kas yra zoninė gynyba. Krepšinis man nebuvo naujas stebuklas. Nuo mažens žaisdavau aikštelėje prie namų, 10 klasėje net pildžiau krepšinio varžybų protokolus. Be to, labai patinka ir futbolas, tenisas, "Formulė-1"."

Sužavėjo protu, atrado gėrį

Kuo sužavėjo Martyną ši žavi tamsiaplaukė, apie kurią choreografas Jurijus Smoriginas kadaise pasakė, kad ji verta tikro vyro, kuris pastebėtų ne tik išorinį, bet ir vidinį grožį ir įvertintų jos darbštumą ir svajones?

Viktorija kukliai šypsojosi: "Pamatai žmogų ir nori vėl su juo susitikti. Ir vėl. Viskas išėjo natūraliai. Po to draugystė tęsėsi per atstumą. Marčius mane sužavėjo protu, bendravimu ir humoro jausmu. Iš krepšininkų jis išsiskiria ir ramybe – nekart mačiau, kai jis buvo ir psichologas komandos draugams. O pažinusi jį, atradau rūpestingumą ir absoliutų gerumą."

Jie skirtingi: Martynas ramus, o Viktorija ugninga, greit užsiplieskianti, tačiau abiejų vertybės ir požiūriai į gyvenimą  labai panašūs: "Vienas ką nors pasako, o kitas prisipažįsta, kad lygiai tą patį pagalvojo."

Ramybė ir šokis

Mėgstanti pakalbėti V.Pocienė pripažino, kad kartais tyla gyvenime labai naudinga: "Tačiau po to turbūt vėl prapliurpčiau."

Beje, būtent ramybės, paprastesnio požiūrio į gyvenimą M.Pocius ir suteikė optimistei Viktorijai. O ši turbūt jį mokė šokti?

V.Pocienė šypsosi: "Teko mokyti ir lėto valso, ir rumbos, ir ča ča."

O su kokiu šokiu palygintų savo gyvenimą Kauno "Žalgirio" krepšininko žmona, šokėja Viktorija?

"Esu mačiusi ir šilto, ir šalto. Gyvenimas turbūt yra visų šokių atspindys. Jei reikėtų išrinkti tris – tai būtų lėtas valsas, ča ča ir kvikstepas", – svarstė ji.

Tiesa, ne vieno šokio Martyną mokiusi Viktorija vyrui dar niekada negrojo pianinu. Jos senutėlis, mylimas instrumentas – neapdulkėjęs ir neapaugęs voratinkliais, tačiau stovi tėvų namuose Vievyje.

Kokią melodiją ji vis dėlto sugrotų savo mylimam vyrui? Ar pakartotų televizijos projekte grotą koverį  "I Love You Like I Love Song"?

V.Pocienė nutilo ir susimąstė: "Ne. Marčiui sugročiau "Linkink Park" grupės dainos "Numb" melodiją pianinu. Ji – pasakiško grožio. Ir net dabar skamba ausyse."