Kelias į ilgą jaunystę – koks jis?

  • Teksto dydis:

"Man joga yra menas. Menas jausti ir valdyti savo kūną, pažinti protą ir sielą", – sako jogos mokytoja Ilona Virvilaitė. Ji dalijasi savo nepaprasta istorija, kaip atrado meditaciją, jogą, o svarbiausia – kaip išmoko išgirsti save.

Praslenkantis gyvenimas

"Iš kur aš? Iš visur", – šypsosi gilaus žvilgsnio I.Virvilaitė. Ji gimė Raseiniuose, gyveno Šilalėje, mokėsi Kaune, vėliau gyveno Vilniuje, Londone, o galiausiai grįžo į Kauną. Prieš šešerius metus palikusi darbą valstybės įmonėje moteris niekada negrįžo prie oficialaus darbo.

"Man pasisekė, kad turėjau galimybę leistis į savęs paieškas. Kai aplinkybės neverčia skubiai priimti sprendimų, gali tiesiog atsiduoti tekėjimui ir pasirinkti tą kryptį, kuri tau ir skirta. Ir tuomet tu sugrįžti į visuomeninį gyvenimą jau ne kaip kažkieno idėjų įgyvendintoja, o kaip kūrėja", – dalijasi atradimais I.Virvilaitė.

"Gyvenime ateina kardinalių pokyčių metas. Man toks metas buvo 2012-ieji. Tuomet, būdama trisdešimties, pajutau poreikį pakeisti savo gyvenimą iš esmės. Tuo metu dirbau valstybės įmonėje, biure praleisdavau nuo 8 iki 17 val. Būdavo, žiūriu pro langą ir matau, kaip slenka vasara, pavasaris, ruduo, žiema. Viskas tiesiog praslenka pro tave. Ir vieną dieną suvokiau, kad taip gali ir visas gyvenimas praslinkti. Kai pradedi save girdėti, transformacija nelaukia", – prisimena asmeninio virsmo pradžią.

Iš biuro – prie meditacijos

Išėjusi iš darbo nežinojo, ką veiks toliau, todėl davė sau laiko apgalvoti, kokį gyvenimą nori gyventi. "Perėjau prie vegetarinės mitybos, atsisakiau alkoholio, nustojau žiūrėti televiziją, apribojau bendravimą, šalia liko tik tie, kurie pasirinko keliauti tuo pačiu keliu, kaip ir aš. Tada atradau meditaciją. Supratau, kad man reikia vidinės ramybės, susitikti su savimi, išanalizuoti save. Dar gyvendama Vilniuje apsilankiau viename jogos centre ir ten pirmiausia mane patraukė būtent meditacija", – pasakoja I.Virvilaitė.

Ji sužinojo, kad tinkamiausias laikas meditacijai yra ankstus rytas, tad nusprendė keltis kasdien ketvirtą valandą ryte. Šios taisyklės laikėsi ir vėliau, kai su šeima persikraustė gyventi į Londoną.

"Esu be galo dėkinga savo dukters tėčiui, kad jis prisiėmė visą atsakomybę už mūsų šeimos finansinę gerovę, sukūrė mums saugią erdvę, kurioje turėjau visišką laisvę susigrąžinti savo moteriškąją prigimtį, kūrybiškumą, atsiduoti meditacijai, savianalizei, saviugdai. Ketverius ar penkerius metus vyko intensyvus darbas su savimi", – neslepia pašnekovė.

Iš Indijos – su misija

Po kurio laiko iš Londono grįžusi į Lietuvą, patraukė į Indiją. Pasak jos, ši kelionė buvusi lemtinga.

"Su drauge atsiskyrėme nuo grupės, su kuria keliavome, ir atsidavėme Indijos tėkmei. Tuo metu buvome apsistojusios šventame Rišikešo mieste. Vieną dieną, lankydamos gražiausias miesto vietas, pakeliui prie krioklių sutikome merginą iš Argentinos, kuri mums prasitarė apie netoliese gyvenantį garbaus amžiaus jogos mokytoją. Jis turėjo nedidelę erdvę, skirtą daugiausia dešimčiai jogos mokinių.

Pamenu, jis neturėjo jokios galimybės matyti, kad mes ateiname, tačiau kaip tik tuo metu, kai atsidūrėme prie durų, jas atidarė ir pasakė: "Sveiki, aš jūsų laukiau." Po dviejų savaičių, praleistų kartu su juo ir kitais jogos entuziastais iš viso pasaulio, prieš išvykstant, jis man perdavė žinutę, kad turiu dalyvauti jogos mokytojų kursuose, tapti mokytoja ir tęsti šitą kelią. O kai man reikės pas jį grįžti, kad galėčiau dar labiau pagilinti savo žinias, jis mane mokys toliau", – pasakoja I.Virvilaitė.

Sugrįžusi į Lietuvą moteris užsirašė į jogos mokytojų kursus, kuriuos sėkmingai baigė. "Su drauge įkūrėme kūrybos namus, kuriuose ir vedu jogos užsiėmimus. Tik po kelionės į save galėjau pradėti dalytis žiniomis su kitais", – džiaugiasi gyvenimo posūkiu.

Ankstyvo ryto ritualai

Rytais atsikėlusi I.Virvilaitė pirmiausia atlieka kūno energiją subalansuojančius pratimus, kurie padeda pažadinti kūną: tai yra akių mankšta, riešų, čiurnų ir kitų sąnarių apšildymas, viso kūno įtrynimas rankomis ir lengvas pėdų masažas. Šie nesudėtingi pratimai palaiko sąnarių ir viso kūno lankstumą, sveikatą. "Tai taip pat yra kelias į ilgą jaunystę", – suskuba pridurti ji.

Vėliau moteris atlieka kvėpavimo pratimus ir stovi ant galvos. "Jau nebesikeliu ketvirtą valandą ryto medituoti, nes tikroji meditacija vyksta kasdienybėje – tiesiog bendraujant su žmonėmis, atliekant kasdienius darbus. Dabar tai yra nuolatinė būsena. Yra ir daugiau pokyčių. Po septynerių metų vegetarizmo aš nebeatsisakau žuvies, nes išmokau klausyti savo organizmo. Be to, mes visi linkę keisti savo gyvenimus būtent kas septynerius metus", – tikina ji.

Moteris yra klasikinės hatha jogos atstovė. Indijos Šivanandos jogos mokyklos įkūrėjai 1960 m. pirmieji skleidė jogos žinias Vakarų šalyse. Šivananda jogos užsiėmimų metu yra atliekami kvėpavimo pratimai, kurie padeda nusiraminti, susitelkti, subalansuoti abiejų smegenų pusrutulių veiklą, bei fiziniai pratimai, kitaip vadinami asanomis. Jos padeda išlaikyti kūno lankstumą, gyvybingumą, atkurti prarastą kūno pusiausvyrą ir stuburo sveikatą. Užsiėmimas visuomet užbaigiamas 10–15 min. atsipalaidavimu.

Jau nebesikeliu ketvirtą valandą ryto medituoti, nes tikroji meditacija vyksta kasdienybėje – tiesiog bendraujant su žmonėmis, atliekant kasdienius darbus.

Moters galios paieškos

"Sveikas kūnas yra mūsų kokybiško gyvenimo garantas. Man aktyvus gyvenimo būdas, sportas visuomet buvo labai svarbūs, tai padėjo palaikyti ne tik gerą fizinę, bet ir emocinę būklę. Joga šiuo atveju yra kur kas švelnesnis variantas, tačiau dažnai reikalaujantis daugiau ištvermės. Joga padėjo suprasti, kad mūsų kūno galimybės neribotos ir nepriklauso nuo amžiaus. Ir tikriausiai esminė pamoka, išmokta gilinantis į jogos subtilybes, buvo ta, kad tik kūno, proto ir sielos darna gali atvesi į tikrąją laisvę ir išsivadavimą", – patirtimi dalijasi jogos mokytoja.

Moteris save atranda ir kitoje veikloje. Ji aktyviai dalyvauja visuose užsiėmimuose, kurie vyksta kūrybos namuose "Pasakotoja": tai yra ir rytinės meditacijos, kolegės vedami gilaus intymumo su savimi užsiėmimai, moters galios šokis, sutartinės bei kitos įvairios garso ir judesio terapijos.

"Kartą per savaitę šokame moters galios šokį, kuris atkeliavęs net iš Mesopotamijos laikų. Tada deivės šokdavo savo šventyklose – visiškai laisvos, džiaugsmingos, intuityviai jausdamos ir suvokdamos šio gyvenimo kintamumą ir būtinybę atsiduoti tėkmei. Gamtinių prausynų metu garbiname moteriškumą, šukuojame viena kitai plaukus, prausiamės upės ar šaltinio vandenyje. Joga turi daug atspalvių, ją lydi meditacija, savęs ir moteriškumo paieškos, o kartais ir tam tikri ritualai", – paaiškina I.Virvilaitė ir priduria, kad šią vasarą mėgausis pasaulyje populiarėjančios sup jogos – jogos ant irklenčių – malonumais.

Kūrybos namų "Pasakotoja" puoselėtoja tiki, kad būtent pasakojimai ir leidžia mums dalytis žiniomis ir patirtimis. "Mes kiekvienas galime papasakoti pasaką apie save. Senovėje pasakos buvo labai svarbios – seneliai būtent taip mums perduodavo kartų patirtį ir išmintį. Pasaka yra bendrystė, kai dalijiesi savo istorija, kartu ir medituoji", – neabejoja jogos instruktorė.

Svarbiausias patarimas – nepasiduoti

I.Virvilaitė pradedantiesiems entuziastams pataria, kad, pradėjus eiti jogos keliu, net jei bus labai sunku, neverta pasiduoti. "Mūsų kūnas ir smegenys, nujausdami, kad mes keisimės, priešinasi pokyčiams. Kartais šio priešinimosi rezultatas gali būti fizinis skausmas ar net rimta liga", – įspėja ji.

Specialistė rekomenduoja užsibrėžti tikslą ir nuosekliai lankyti užsiėmimus bent kelis mėnesius. Tik per trisdešimt dienų reguliarios meditacijos, kvėpavimo pratimų ir asanų atlikimo gali susiformuoti naujas įprotis ir impulsas, kadangi organizmas turi priprasti prie pokyčių.

Norint suvaldyti stresą ar įtampą verta pasikliauti kvėpavimo pratimais, kurie labai naudingi ir pradedantiesiems. Vienas tokių pratimų yra mėgstamas ir kariškių, kurie siekia nusiraminti kilus  stresinėms situacijoms, – tai yra kvėpavimas kvadratu.

"Reikia įkvėpti, skaičiuojant iki keturių, tada sulaikyti kvėpavimą ir vėl skaičiuoti iki keturių, vėliau iškvėpti lygiai taip pat skaičiuojant iki keturių ir, iškvėpus orą, sulaikyti kvėpavimą dar kartą skaičiuojant iki keturių. Tokią kvėpavimo seką kartokite kelis kartus, kol pajusite, kad nusiraminote", – aiškina I.Virvilaitė.

Ji taip pat sako, kad meditacija neatsiejama nuo jogos. Dėl šios priežasties pravartu identifikuoti, ar labiau norite fiziškai, ar dvasiškai tobulėti. Jei šiuo metu labiau norite atkreipti dėmesį į savo fizinę būklę – rinkitės jogą, jei dvasinę būseną – pradėkite nuo meditacijos, vėliau įjungdami ir jogą. Tačiau jogos specialistė primena, kad dažnai fizinio kūno negalavimai yra susiję būtent su dvasinėmis problemomis, todėl meditacija visada labai padeda pasiekti trijų svarbiausių elementų – kūno, proto ir sielos – dermės.


Šiame straipsnyje: jaunystėjogaIlona Virvilaitė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių