Kampanija: gražiausių Italijos kurortų kerai

Fotogeniškiausios panoramos

Regiono sostinė Neapolis, prie įlankos Tirėnų jūroje įsikūręs vienas didžiausių šalies miestų, – nei tvarkingas, nei pataikaujantis turisto skoniui, todėl iškart nusiteikite anaiptol ne romantiškam pasivaikščiojimui. Jis labai chaotiškas, eismo sąlygos – sudėtingos, tad pamirškite ketinimus išsinuomoti automobilį. Verčiau norimus pamatyti objektus apeikite pėsčiomis arba pasikliaukite vietiniais vairuotojais.

Bendraudami su neapoliečiais įsitikinsite, kad jie tarsi atominė bomba, užtaisyta sprogstamuoju graikų, romėnų, saracėnų, vokiečių, prancūzų, ispanų genų mišiniu. Vieną akimirką jus suglumins ugningas neapoliečių temperamentas, kitą – nuginkluos atvirumas ir nuoširdumas. Neapoliečiai kalba ne standartine italų kalba, o sava tarme. Žinoma, ji yra italų kalbos dialektas ir neturi oficialaus statuso, bet neapoliečiai mūru stoja už savo kalbą.

Trečias pagal dydį po Romos ir Milano miestas kupinas kontrastų: vos atgausite kvapą nuo kokio nors pastato ar paminklo grožio, tuoj pat suksite nosį nuo už kampo atsiveriančio šiukšlyno ir vos spėsite atitraukti kojas iš po pralekiančio motorolerio ratų.

Tačiau Neapolis vertas ištverti viską – spalvinga istorija apdovanojo miesto centrą gausybe architektūros šedevrų. Neapolio senamiestis laikomas didžiausiu Europoje, jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Neapolis – vienas religingiausių miestų pasaulyje, turintis net 448 bažnyčias. Jų pilnos senamiesčio gatvelės nuveda iki miesto centre esančios Plebiscitų aikštės. Joje stovi daugiau kaip 400 metų istoriją skaičiuojantys Karališkieji rūmai, o šalia jų – senovės Graikijos architektūros šedevras Francesco di Paolo bažnyčia.

Civilizacijos įrodymas

Visai greta Neapolio yra ne mažiau turistus traukiantis objektas – Vezuvijaus ugnikalnio palaidoti Pompėjos griuvėsiai. Ugnikalnis tebėra aktyvus, atsiranda entuziastų pakilti iki viršūnės ir pažvelgti, iš kur veržiasi karštos vulkaninės srovės. Na, o adrenalino nesiilgintieji apsiriboja nuotrauka su Vezuvijumi fone. Neapolis garsėja fotogeniškiausiomis panoramomis: miestas ant skardingų uolų pastatytas amfiteatro principu, todėl net 70 proc. pastatų langų žvelgia į Neapolio įlanką.

Antikinės Romos miestas pirmąjį išbandymą patyrė 62 metais po Kristaus. Miestą sudrebino galingas žemės drebėjimas, sugriovęs šventyklas, tiltus, kelius, gyvenamuosius namus. Išsigelbėjusius gyventojus vargino vagystės ir badas. Miestas stengėsi atsigauti, bet 79 metais Vezuvijus vėl išsiveržė su tokia galia, kad Pompėja vos per kelias valandas buvo palaidota po storu lavos ir pelenų sluoksniu. Pompėjos miestas buvo užmirštas iki 1600 m. Po 5 m lavos sluoksniu užkonservuoto miesto masiniai kasinėjimai pradėti tik 1748 metais ir tęsiami iki šiol. Daug įdomių Pompėjoje rastų archeologinių radinių saugoma Neapolyje esančiame archeologijos muziejuje. 1997 m. Pompėja įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Pakrančių romantika

Neapolis – didelis uostamiestis, todėl visai arti jo galima rasti ir plačių balto smėlio paplūdimių, ir vulkaninės kilmės juodų. O šiame regione išsidėstę kurortai pripažįstami vienais gražiausių Italijoje.

Turistus vilioja Amalfis, nuo Neapolio į pietryčius nutolęs 38 km. Amalfis išsidėstęs ant stačių uolų, nuo kurių atsiveria nepakartojamas vaizdas į jūrą. Ties Amalfio pakrante vingiuoja vienas vaizdingiausių pasaulyje serpentinų. Miesto centre išlikusi XIX a. katedra, sulaukianti didelio susidomėjimo dėl joje saugomų švento Andrėjaus palaikų. Amalfis, kaip ir Neapolis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Amalfio pakrantė leidžia mėgautis švelniu klimatu, unikaliais vaizdais užburiančiais paplūdimiais ir įspūdingomis smiltainių uolomis. Ant jų tarsi pakibusios prabangios rezidencijos, kurias poilsiui renkasi pasaulio garsenybės.

Nors iš Neapolio iki Sorento, nedidelio miestelio šalia Neapolio įlankos, važiuoti traukiniu užtrunka valandą, dėl kerinčių gamtos vaizdų kelionė neprailgsta. Pasakojama, kad būtent prie Sorento klastingosios sirenos savo dainomis mėgino suvilioti mitinį graikų herojų Odisėją. Nemaža Sorento dalis įsikūrusi ant stačių net 50 m aukščio skardžių. Miestas garsėja romantiška prieplauka Marina Grande, medinėmis mozaikomis ir viso Sorento pusiasalio simboliniu gėrimu tapusiu limončelu (citrinų likeriu). Šio miesto paplūdimiai – platformos, link kurių galima nusileisti liftais arba laiptais. Jaukios gatvelės, daug viešbučių, parduotuvių, geras klimatas traukia turistus iš viso pasaulio ištisus metus.

Dieviškos salos

Kampanijos regionas garsėja ne tik kaip viena romantiškiausių pakrančių pasaulyje, bet ir žalumoje skendinčiomis Kaprio ir Iskijos salomis.

Iskija – vulkaninės kilmės sala Tirėnų jūroje, šiauriniame Neapolio įlankos pakraštyje. Nors salos perimetras siekia vos 34 km, turistams ji tikrai turi ką pasiūlyti. Visame pasaulyje Iskija pirmiausia garsėja karštųjų versmių ir vulkaninės kilmės purvo procedūromis. Vulkaninis purvas – unikalus reiškinys pasaulyje, jo versmėmis gali pasigirti vos 26 pasaulio valstybės. Iskijoje tokių yra net 70, todėl keliautojai iš viso pasaulio čia plūsta ne tik pasimėgauti 33 km ilgio paplūdimio teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatos.

Vos 6 km ilgio ir plačiausioje vietoje 2,8 km pločio Kaprio sala – ypač vaizdinga, aukštais uolėtais krantais, kvapą gniaužiančiomis panoramomis. Ji yra vakarinės Italijos žemyno pakrantės pietinėje dalyje, apie 3 km nutolusi nuo Sorento pusiasalio. Keltai į Kaprį kasdien atplukdo minias turistų, ištroškusių rojaus žemėje. Dažnai turistai salą lanko per dienos ekskursiją. Sala pritaikyta pėstiesiems, gausu alėjų, siaurų gatvelių tik pėstiesiems, keliai yra tik susisiekimui autobusais ar taksi su pagrindiniais miestais.

Kodėl garsiąją Kaprio salą Italijos pietuose taip pamėgo Holivudo įžymybės ir kiti turtingieji, supranti vos į ją atvykęs. Salos krantai aukšti, uolėti, daugybė urvų, arkų, o augmenija – viena turtingiausių visoje Italijoje. Čia auga apie 850 rūšių augalų, gėlės ir medžiai žydi beveik ištisus metus.