Kaliausės ir džiazuoja, ir rekordų siekia

Bandys nurungti britus

"Žagarės vyšnių festivalis be kaliausių – kaip Valstybės dienos minėjimas be valstybinės vėliavos", – palygina dailės ir technologijų mokytoja, tautodailininkė A.Petrauskienė. Būtent jos įkvėpti žagariečiai per Vyšnių festivalį kiemus, namus, sodus pagražina stilizuotomis baidyklėmis. Prieš penkerius metus buvo pasiekas Lietuvos rekordas: pastatyta daugiausia kaliausių vienoje vietoje – 760.

A.Petrauskienės sodyboje, vaizdingoje vietoje ant Švėtės kranto, įsikūręs Kaliausių fabrikėlis. Nuo 2009-ųjų veikiantį fabrikėlį visus metus lanko ekskursijos, vyksta edukacinės programos, tačiau vasarą, artėjant liepai, užverda didieji darbai. Prieš Vyšnių festivalį visi norintieji kviečiami į Kaliausių stovyklą pasidaryti savo vienintelę ir nepakartojamą sodo lėlę.

Čia gimsta ir gyvosios kaliausės: kiekvienas gali apsitaisyti paukščių baidyklės skarmalus imituojančiais drabužiais, būtinai užsivožti skrybėlę, o tada jau dalyvauti linksmybėse – įsiamžinti fotosesijoje, žygiuoti parade ar vaišintis kaliausių puotoje, kurioje stalai lūžta nuo vyšnių uogienės stiklainiukų ir batonų.

Norint patekti į pasaulio Guinnesso rekordų knygą, Žagarėje siekiama 350 kaliausėmis apsitaisiusių žmonių.

Šiemet žagariečiai meta iššūkį britams ir nori sumušti jų pasiektą pasaulio rekordą. Pavasarį Anglijoje vykusiame kaliausių festivalyje susirinko rekordinis gyvų kaliausių skaičius – 300. Norint jį viršyti ir patekti į pasaulio Guinnesso rekordų knygą, Žagarėje siekiama 350 kaliausėmis apsitaisiusių žmonių.

"Pasaulio Guinnesso rekordų vertinimo kriterijai labai griežti, todėl, persirengiant kaliausėmis, būtina paisyti nurodytos aprangos, kad siekiamas rekordas būtų įskaitytas", – nerimauja dėl aprangos kodo kaliausių entuziastė.

Saugo nuo blogos akies

Kaliausių mados gerokai pažengė į priekį. Retai kur išvysi kaliausę, tabaluojančią barškančių skardinių rankomis ar kojomis – nebent pamiškėje saugančią bulvių likučius. Šiandien ji tapo dekoratyviu daržo akcentu, o jų kūrėjai demonstruoja lakią vaizduotę.

Įsitraukę į įdomų žaidimą žagariečiai irgi demonstruoja kūrybiškumą. Iš jų pagamintų sodo baidyklių galima išskaityti ir tų namų šeimininkų pomėgius: sporto aistruoliai iškelia į vyšnią kaliausę futbolininką, melomanai apkarsto ją kompaktinėmis plokštelėmis.

Apie kaliauses bemaž viską žinanti A.Petrauskienė primena, kad ne šiaip sau baidykles imta rengti senais šeimininkų drabužiais: kartu su drabužiais joms perduodami įgaliojimai vietoje šeimininkų saugoti derlių. Baidyklės saugo ne tik nuo paukščių – ir nuo piktos akies, todėl A.Petrauskienė jas vadina gerietėmis. "Tokių gražių apsakymų apie kaliauses esu skaičiusi, ir visur ji – gėrio simbolis, – sako tautodailininkė, sodo baidyklių virusu užkrėtusi visą Žagarę. – Jos kaip žmonės. Pirmaisiais metais, kai pradėjome daryti kaliauses, net sveikindavomės su jomis."

Tiesa, pradžia nebuvo tokia paprasta, kaip šiandien gali pasirodyti. "Kaime žmonės konservatyvūs, atsargūs, – atkreipia dėmesį A.Petrauskienė. – Labiausiai tą kaliausinį reikalą į priekį pastūmėjo atvažiavusieji iš kitų miestų. Jiems – atrakcija, o vietiniai baiminosi, kas ką pasakys? Pamažėle, girdėdami pagyrimus, išdrąsėjo."

Dabar jai ramu: kaliausių tradicija Žagarėje prigijo tvirtai ir ilgam.

Džiaze tik kaliausės

Visi žino vieną geriausių visų laikų persirengėlių komediją "Džiaze tik merginos" su legendine Marilyn Monroe. Ji įkvėpė A.Petrauskienės dukrą Daivą, Vilniuje dirbančią šokių studijoje, rengti šokių pamokas "Džiaze tik kaliausės". Nuo kūdikystės tarp mamos gaminamų lėlių augusi Daiva sujungė savo ir mamos aistras: moko lindihopo ritmu šokti kaliausiškus šokius.

Pernai pastiprinimui į Žagarės festivalį ji iš sostinės atsivežė 22 moksleivius, kurie kartu su žagariečiais pakvietė į trankią kaliausių puotą: vaišių stalas į Švėtės paplūdimį buvo atplukdytas iš "Kaliausių fabrikėlio", o ant kranto smėlio buvo šokami uždegantys kaliausiški šokiai.

"Daiva – šokėja, aš – amatininkė. Ji laiminga šokdama, aš – kurdama lėles", – šypsosi laiminga mama. Sūnus Kristupas Kopenhagoje studijuoja verslo vadybą. "Jis pasaulio žmogus, ketina studijas tęsti Čilėje, – konstatuoja A.Petrauskienė, vyro nepaminėjusi. – Šalia mano veiklos vietos jau nebelieka."

Lėlės miestelio istorijoje

"Kaliausių fabrikėlis" – ne vienintelė A.Petrauskienės veikla. Senojo žaislininkystės amato puoselėtoja visa galva pasinėrusi į lėlių kūrimą. Siūti jas pradėjo laukdamasi dukros. Dabar, jai suaugus, jau nebesuskaičiuotų, kiek lėlių ir jų kolekcijų pasiuvo. Yra išleidusi ir knygą "Miestelis, kuriame gyvena lėlės".

O jos Žagarėje gyvena "Lėlių namuose", prie pat centrinės miestelio aikštės. Čia užsukęs pasineri į užburiantį lėlių pasaulį. Ypatinga vieta skirta lėlėms lietuvėms. Jos visos dėvi tikslias įvairių regionų tautinių kostiumų kopijas. Čia ir sertifikatas, liudijantis, kad jos – tikras tautinio paveldo produktas. Visą sieną užima baroko laikotarpio lėlės, kurias A.Petrauskienė pasiuvo Joniškio miesto šventei. Tarp herojų – nekrikštyti žiemgaliai, Joniškio vyskupas, burmistras, pirklys, miestiečiai, valstiečiai ir dvarininkai. Pasaulio šalių nacionalinės lėlės – vienintelės šio muziejaus gyventojos, gimusios ne Aušros rankose. Viename kampe – Žagarės vyšnių festivalio atributai: vyšnių medis, atvirukai, arkliukai. Virš baltos sofos nutūpę angeliukai ir angeliukės, keletas sūpuojasi palubėje. Savo kampą turi lėlių teatriuko veikėjai – lietuvių dievybės.

"Lėlės lydi Žagarės istoriją. Seniausi žmonės pamena, kad mažą susuktą lėlytę merginos įsegdavo vaikinams į atlapus. Tai reikšdavo, kad per gegužines vaikinas privalo ją pašokdinti. Kaliausės – taip pat savotiškos lėlės, tapusios didžiausios Žagarės šventės Vyšnių festivalio simboliu", – sako veikli ir kūrybinga moteris, suteikusi šiam Šiaurės Lietuvos miestui pačių šilčiausių spalvų.

Prisijunk prie pasaulio Guinnesso rekordo!

Šiemet Žagarė švenčia miesto įkūrimo 820 m. jubiliejų. XIV Žagarės vyšnių festivalis liepos 13–15 d. kviečia žagariečius ir svečius paminėti šią sukaktį ir pajusti Vyšnių festivalio dvasią.

Antrąją festivalio dieną, liepos 14 d., 15 val. Žagarės dvaro parke, šalia didžiosios festivalio scenos, visi kviečiami persirengti gyvosiomis kaliausėmis ir tapti Guinnesso rekordo dalyviu. Registracija prasidės 12 val.

Viskas, ko reikia, kad taptumėte gyvąja kaliause: šiaudinės ar medžiaginės skrybėlės, iš po jos kyšančių šiaudų; palaidinės ar marškinių ilgomis rankovėmis; kelnių, papuoštų lopais, ir iš jų kyšančių šiaudų; kaukės, vaizduojančios kaliausę, ar kaliausiškai išpiešto veido.