Kaip Kalėdas ir Naujuosius švenčia užsienyje?

Bilietas į svečią šalį per šventes ne tik sumažins kalėdinių rūpesčių, bet ir geriau nei bet kuriuo kitu laiku leis pažinti kitas kultūras ir žmones, – juk metų sandūra ir ją lydinčios tradicijos yra vienos autentiškiausių ir sykiu įdomiausių.

Lempučių girliandos ant kaktusų

Amžinojo pavasario sala Tenerifė – viena populiariausių krypčių šventiniu laikotarpiu. Net ir žiemos mėnesiais ten karaliauja vasariška šiluma, o kalėdinių dekoracijų gausa ir vietos papročiai sukuria pakilią nuotaiką.

Šventėms nusiteikusios salos grožis geriausiai atsiskleidžia temstant, kai gatvėse sužimba mirgančiomis girliandomis išpuoštos palmės, kaktusai, iš lauko kavinių pasigirsta kalėdinės melodijos. O prie praktiškai visų laukujų durų svečius pirmieji pasitinka iš kelmo pagaminti tradiciniai kalėdiniai Caga Tio – žmogeliukai-medinukai.

Kalėdų išvakarės Tenerifėje vadinamos Nochebuena, išvertus iš ispanų kalbos – Geroji naktis. Savo tradicijomis ši šventė yra artima Kūčioms, tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, vietos gyventojai neatsisako nei mėsos, nei taurės vyno.

„Dar viena populiari šventinė pramoga saloje – žvejyba. Tad ankstų Kūčių rytą išsiruošę į jūrą, ant vakarienės stalo galėsite patiekti ir pačių sugautą laimikį. Kalėdų rytas Tenerifėje kvepia migdoliniais sausainiais – tai tradicinis patiekalas. Vis dėlto laukiamiausia vaikų šventė, kuomet teikiamos dovanos, yra Trys Karaliai“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Saloje didžiausios linksmybės prasideda atėjus Naujųjų metų nakčiai. Miestų gatvėse vyksta įvairūs pasirodymai, skamba gyva muzika, aidi šūksniai ir palinkėjimai, o išmušus vidurnakčiui dangų nušviečia fejerverkai.

Tikima, kad, jei žmogus išlydėdamas senuosius metus suvalgys dvylika vynuogių be kauliukų ir dėvės raudonos spalvos apatinius, jį lydės sėkmė. 

Kalėdos – du kartus

Egiptas didžiąja dalimi yra musulmoniška šalis, todėl ramadano pabaigą sulig jauno mėnulio pasirodymu vainikuoja didžiulė šventė, vadinama „Eid ul-Fitr“. Iš dalies ši islamiška šventė primena Kalėdas, nes jos metu žmonės meldžiasi šventyklose, dovanoja vieni kitiems dovanas, puošia miestus ir namus.

Egipte apstu poilsiautojų iš Europos, todėl miestai kalėdinėmis dekoracijomis pasidabina jau gruodžio mėnesį, o norintieji Kalėdas švenčia dukart – gruodį ir sausį, mat pagal Egipte gyvenančių krikščionių, vadinamų koptais, papročius Kalėdos oficialiai minimos sausio 7-ąją. Taip pat Afrikos kraštuose vargu ar galima pamatyti tradiciškai papuoštą kalėdinę eglę – ją čia atstoja palmių lapai. Beje, visžalius augalus puošdavo dar senovės egiptiečiai, tikėdami, jog šie apsaugos nuo nelaimių.

Vis dėlto Kalėdos Egipte – gan santūri šventė, todėl linksmybių atsigriebiama pasitinkant Naujuosius. Pagal islamo papročius paskutinę metų dieną einama į svečius su dovanomis, vaišėmis, moterys puošiasi spalvingais apdarais. Vidurnaktį namų šeimininkė visiems susirinkusiems tradiciškai patiekia specialų vakarienės patiekalą. O mažiesiems išdalijami žaismingai suvynioti saldumynai: berniukams – ant arklių jojantys skanieji raiteliai, mergaitėms – cukruotos lėlės. Sakoma, kaip sutiksi Naujus metus, tokie jie ir bus, todėl egiptiečiai stengiasi tai daryti ypač džiaugsmingai.