Italų muzikantas Gian Luigi Ago: Lietuvos publika yra patyrusi muzikos ekspertė

Spalio 14 – 20 dienomis visoje Lietuvoje vyks jau vienuoliktasis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“, kurį organizuoja Vilniaus mokytojų namai. Kiekvienais metais festivalio koncertuose pasirodo ne tik žinomiausi Lietuvos bardai, bet ir iš svečių šalių atvykę atlikėjai. Vienas iš jų – žinomas italų dainų autorius ir atlikėjas Gian Luigi Ago, grojantis ne tik klasikine, bet ir havajietiška gitara bei arfa. Lietuvoje dar nesilankęs dainininkas galvoja, kad muzika čia yra itin aukšto lygio, o Lietuvos publika  – patyrusi muzikos ekspertė.

1950–aisiais gimęs Gian Luigi Ago yra ne tik vienas žinomiausių Italijos muzikantų, bet ir pradinių klasių mokytojas bei įvairių poezijai ir kūrybai skirtų interneto svetainių administratorius. Atlikėjas domisi istorija, teatru, literatūra ir muzika, o koncertuose atlieka ne tik savo, bet ir kitų žymių Italijos ir viso pasaulio atlikėjų dainas. Dažniausiai kartu su Gian Luigi Ago scenoje pasirodo ir Claudia Bellucci – klavišiniais ir mušamaisiais grojanti mokslininkė ir psichologė, kuri, kaip teigia menininkas, jį lydi ne tik scenoje, bet ir gyvenime. „Labai smagu, kai mus abu pirmyn stumia tiek asmeniniai, tiek kūrybiniai interesai“, – pasakojo jis.

- Ar Lietuvoje svečiuojatės pirmą kartą? Galbūt esate pažįstamas su mūsų šalies muzikine kultūra?

Lietuvoje dar niekada neteko lankytis. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau čia atvyksiu, nes teko girdėti, jog jūsų šalis labai graži, o ir muzika visada buvo itin aukšto lygio

- Ką tikitės patirti, pamatyti, sužinoti dalyvaudamas tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“?

Manau, kad dalyvavimas festivalyje man bus didelė patirtis – juk tai puiki galimybė praplėsti akiratį už Italijos ribų ir susipažinti su iš įvairių šalių atvykusiais muzikantais. Taip pat džiaugiuosi galėsiantis atlikti savo dainas visiškai kitokiai auditorijai nei ta, kuri dažniausiai klauso mano pasirodymų.

Iš kokios literatūros ir muzikos semiatės įkvėpimo?

Kalbant apie muziką, labai didelę įtaką mano kūrybai darė angliakalbiai atlikėjai, tokie kaip Bob Dylan, Woodie Guthrie ir Leonard Cohen. Taip pat visada žavėjausi ir prancūzų dainininkais – Jaques Brel, Georges Brassens. Tačiau, savaime suprantama, jog labiausiai paveiktas buvau italų atlikėjų ir dainų kūrėjų: Fabrizio De Andrè, Francesco Guccini, Claudio Lolli, Francesco De Gregori, Giorgio Gaber, Ivano Fossati ir kitų.

Seniau mano dainų tekstams labai reikšminga buvo italų poeto Pier Paolo Pasolini kūryba, nes jis gebėjo puikiai derinti socialines ir asmenines temas. Mano skaitomų knygų spektras yra labai platus, o į mėgstamiausių autorių sąrašą patenka Jorge Luis Borges, Louis-Ferdinand Cèline, Fernando Pessoa, prancūzų poetai ir bitnikų kartos rašytojai.
Vadovaujate kultūrinei organizacijai „The Habit of Thought“. Kokiu tikslu ją įkūrėte?

Pagrindinis šios organizacijos tikslas – padėti bet kokiai meno ir kultūros rūšiai, siekiančiai išlikti šioje konformistinėje ir sielas griaunančioje visuomenėje, kuri vietoje saviraiškos renkasi tik tai, ką bruka žiniasklaida ir mados.

Esate ir pradinių klasių mokytojas. Ar atrandate ryšį tarp mokytojavimo ir kūrybos?

Žinoma: šviečiamoji veikla pasižymi ir tuo, jog vysto, lavina kūrybą ir saviraišką, tobulina paslėptus talentus, kurių tikrai kiekvienas turi.

Poeto Gianni D’Elia garbei sukūrėte interneto svetainę. Kokie jo poezijos bruožai jus žavi labiausiai?

Nepaisant mudviejų draugystės, jis yra vienas svarbiausių Pier Paolo Pasolini kūrybos tyrėjų, šia tema parašiusių ne vieną mokslinį straipsnį. Negana to, Gianni D’Elia į italų kalbą verčia didžių prancūzų poetų – Arthur Rimbaud, Charles Baudelaire, Paul Verlaine – tekstus. Jis taip pat rašo eilėraščius ir geba į poetinę formą perkelti socialines Italijos gyvenimo temas, kurios buvo aktualios per pastaruosius keturiasdešimt metų.

Kalbant dar konkrečiau, Gianni D’Elia gilinasi į individo ir visuomenės santykį, kas visada labai įkvėpė ir mano paties kūrybą.

Kada pradėjote domėtis muzika?

Turbūt nuo mažumės buvau į ją įklimpęs. Būdamas penkiolikos, pradėjau groti gitara. Tada buvo tie laikai, kai Beatles, the Rolling Stones, Bob Dylan, the Doors muzika buvo išties reikšminga jaunajai kartai. Su šia muzika užaugau.

Į muziką, o ypač į dainuojamąją poeziją, visada žvelgiau kritiko, platintojo ir mokinio akimis, studijavau ir pažinau ją radijo, spaudos ir įvairių pasirodymų dėka. Taigi dainų rašymas mano gyvenime atsirado natūraliai – tą nulėmė aplinka, kurioje augau.

Kaip sugalvojote mokytis groti havajietiška gitara?

Visada žavėjausi džiugiu skambesiu, kurį skleidžia šis instrumentas. Man patiko ir tai, jog šią gitarą galima panaudoti įvairiuose muzikos stiliuose, kadangi ji puikiai dera prie daugybės kitų instrumentų.

Kokias dainas parinkote Lietuvos publikai?

Žadu atlikti kelias savo kūrybos dainas ir, jeigu liks laiko, ketinu sugroti porą žymiausių Italijos dainuojamosios poezijos atlikėjų kūrinių, kuriais žaviuosi. Nerimą kelia tai, jog visose mano dainose tekstas vaidina labai svarbų vaidmenį. Baisu, jog italų kalba gali būti kliūtis, nes publika manęs nesupras.

Ko laukiate iš lietuviškos publikos? Ar manote, jog yra didelis skirtumas tarp Pietų ir Rytų Europos klausytojų santykio su atlikėju?

Tikiu, jog muzika suvienija ir peržengia visus kultūrinius berjerus. Žinau, kad Lietuvos publika yra patyrusi muzikos ekspertė, o muzika šioje šalyje vaidina itin svarbų vaidmenį. Tikiuosi, kad ši publika mane priims.