„Išsipildymo akcija“: palaikymo reikia ne tik ligoniukams

Nustebino drąsa

Olimpinės svajonės siekianti geriausia Lietuvos slidininkė laiką leido su 3,5 metukų Medute. Mergytė nekalba, nevaikšto, nedaro to, kas būdinga visiems trimečiams. Gimusi ji praktiškai nieko nematė. Praėjus mėnesiui nuo gimimo jai nustatyta abiejų akyčių subatrofija, įtarta, kad iki galo neišsivysčiusios mažosios smegenėlės, reguliuojančios koordinaciją ir pusiausvyrą, tačiau pakalbinta Medutė šypsosi kaip angelas – jos sielos gelmėse pulsuoja stebuklingas vaiko pasaulis. Vienintelė viltis – reabilitacija, kainuojanti 3000 eurų už vieną savaitę.

"Būnant su ja apėmė labai įvairios emocijos... Mes kartu su šia mergaite pirmą kartą slidinėjome su tam pritaikyta įranga uždaroje "Snow Arenoje" Druskininkuose. Viena vertus, buvo labai gera matyti, kaip mergaitė šypsosi ir kaip ji viskuo patenkinta. Šiai šeimai ir mamai gyvenimas nėra paprastas, būtent dėl to darosi liūdna ir norisi padėti kuo daugiau", – kartu su mažąja ligoniuke patirtomis emocijomis dalijosi I.Januškevičiūtė.

Mane nustebino ir tai, kad mama pati labai drąsiai ir užtikrintai leido mums kartu čiuožti.

Sportininkę nustebino mergaitės drąsa. "Jai labai patiko, ji juokėsi ir džiaugėsi – teigiamos emocijos trykšte tryško. Mes su ja labai susidraugavome. Bendravau ir su mergaitės mama, ji taip pat buvo labai laiminga ir po slidinėjimo pasakojo, kad iš mergaitės sklido labai daug teigiamų emocijų. Mane nustebino ir tai, kad mama pati labai drąsiai ir užtikrintai leido mums kartu čiuožti", – pasakojo I.Januškevičiūtė.

Dar viena Lietuvos sportininkė, biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė taip pat prisijungė prie šių metų "Išsipildymo akcijos", bendravo su mažaisiais ligoniukais ir tapo viena iš akcijos ambasadorių.

Parama ir užsispyrimas

Nors kalnų slidininkei I.Januškevičiūtei retai pasitaiko pabendrauti su sergančiais vaikais, ji kur kas dažniau sutinka vaikų, kuriems likimas negailestingas siekiant sporto aukštumų. "Mano sporto šaka nėra pati pigiausia sportuojant ir Lietuvoje, ir užsienyje. Todėl dažnai iškyla finansinių sunkumų tiems, kas nori rimtai sportuoti. Kitas dalykas – potencialiems sportininkams kartais trūksta šeimos palaikymo", – atviravo I.Januškevičiūtė, pridurdama, kaip svarbu iškilus sunkumų ir pačiam nepasiduoti.

"Sportininkai turi turėti stiprybės ir užsispyrimo, jei jie nori pasiekti tikslą. Labai svarbus kieno nors palaikymas, nebūtinai šeimos, gali būti trenerių ar komandos draugų. Visada labai smagu, kai kažkam gali paskambinti ar kažkas yra šalia, kai to labiausiai reikia", – įsitikinusi ji.

Sportiška vaikystė

I.Januškevičiūtė nuo pat vaikystės užsiiminėjo skirtingomis sporto šakomis. Pasak Ievos, viskas prasidėjo nuo tėčio. "Mes važinėdavome riedučiais, lankiau gimnastiką, plaukimą, užsiėmiau dviračių sportu. Visada kokia nors sporto šaka buvo mano gyvenime. Mokytis slidinėti pradėjau penkerių ar šešerių metų. Kai buvau vienuolikos, pradėjau treniruotis klube Vilniuje, kuris buvo ką tik įsikūręs. Galiausiai pasirinkau kalnų slidinėjimą, nes mūsų komanda buvo labai puiki – būta ne tik sunkaus darbo, bet ir smagaus laiko kartu. Ilgainiui supratau, kad tiesiog negaliu be slidžių", – apie aistrą sportui pasakojo ji.

Pirmasis geriausia Lietuvos slidininke vadinamos I.Januškevičiūtės kalnas, nuo kurio ji čiuožė slidėmis, buvo, kaip pati sako, Vilniuje, prie baseino, kur vaikai rogutėmis čiuožinėja ir jokio keltuvo nėra. "Žiemą mane tėtis mokė ant to kalno slidinėti. Nebuvo taip, kad pats puikiai mokėjo, bet kiek mokėjo, tiek ir mane mokė. Vėliau slidinėti mokiausi Liepkalnyje", – mintimis į vaikystę grįžo slidininkė.

Svajonėse – žiema

I.Januškevičiūtė prisiminė ir savo pirmą slidinėjimo kelionę su tėvais užsienyje – Čekijoje, taip pat pirmą kartą su klubu aplankytas Austrijos Alpes.

"Man nuo pat pradžių greičio jausmas labai patiko, bet paskutiniais metais leidžiantis nuo kalno savyje jaučiu energiją, jėgą ir laisvę. Tuo metu jaučiuosi labai galinga, tai suteikia jėgų, nepaisant to, kiek daug jų išnaudoju. Tas greičio pojūtis yra nuostabus. Nors dienai baigiantis svajoju tik apie lovą, bet tuo metu, kai leidžiuosi nuo kalno, jaučiuosi lyg turinti daug galių", – šypsodamasi kalbėjo kalnų slidininkė.

Žiema teikia džiaugsmo ir vaikams, o ypač tiems, kuriems reikalinga mūsų visų parama ir pagalba.

Šiuo metu Ieva ruošiasi žiemos olimpinėms žaidynėms. 2014 m. Sočyje ji dalyvavo pirmojoje olimpiadoje savo gyvenime. Deja, tąkart fortūna nuo jos nusisuko ir tada dar devyniolikmetė sportininkė nepasiekė finišo nei slalomo milžino, nei slalomo rungtyse. Dabar slidininkė sako, kad pasiruošimas olimpiadai sekasi sklandžiai.

Šiandien I.Januškevičiūtė svajoja apie žiemišką dieną, nesvarbu, Lietuvoje ar ne, kai ką tik iškritęs sniegas girgžda po kojomis, šviečia saulė, spaudžia šaltukas, o ji eina į treniruotę. "Aš mėgstu visus metų laikus, ir vasarą Lietuvoje, nes tada pasiilgstu žiemos. Žiema teikia džiaugsmo ir vaikams, o ypač tiems, kuriems reikalinga mūsų visų parama ir pagalba", – šypsojosi kalnų slidinėjimą garbinanti mergina ir "Išsipildymo akcijos" ambasadorė.