- Jurgita Kviliūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Su „Lemon Joy“ lyderiu Igoriu Kofu artimai bičiuliaujamės daugiau nei 20 metų. Kai susipažinome, aš rengiau pirmuosius straipsnius, o „Lemon Joy“ ruošėsi įrašyti savo pirmąjį albumą. Tik šis faktas vargu ar palengvina užduotį parengti paprastą, formalų interviu naujo albumo „Willkommen“ išleidimo ir artėjančių koncertų proga, mat kai žinai apie pašnekovo gyvenimą daugiau nei likusi visuomenės dalis, kyla nenumaldomas noras pasikalbėti iš širdies (ir ne vien tik apie muziką), o nubrėžti atvirumo ribas labai sudėtinga.
Tačiau skaitytojams, tikiuosi, tai veikiau pranašumas nei trūkumas: neabejoju, kad skaitydami šį interviu jie sužinos šį bei tą naujo apie vieną paslaptingiausių Lietuvos muzikos pasaulio asmenybių.
– Kai susipažinome gūdžiais 1995 m., tu buvai labiau dailininkas nei muzikantas. „Labiau“ tai ta prasme, kad tai buvo tavo nuolatinis darbas. Ir dar todėl, kad esi baigęs dailės mokyklą, o muzikos niekada nesimokei.
– Jeigu kalbėsime apie dailės mokyklą, tai nejaučiu jai jokių sentimentų – ten mane tik įstatė į rėmus. Matyt, taip būtų nutikę ir su muzika, jeigu būčiau pradėjęs lankyti muzikos mokyklą. Dailės mokyklą baigiau tik todėl, kad mama įkalbėjo. Nuo to laiko ir nebepiešiu. Na, nebent, kai kalbu telefonu apipiešiu kokį žurnalą – kam nors šukuoseną pakeičiu, ūsus pripiešiu ar Boy George (ryškų moterišką makiažą mėgstantis dainininkas, neslepiantis savo homoseksualumo) paverčiu. (Juokiasi.)
O tas darbas animacijos studijoje, kurį tu prisimeni, buvo labai linksmas, bet labai nekūrybiškas. Turėjau daryti tik tai, ką man sako, o ir dirbti reikėjo su jau kažkieno nupieštais vaizdais. Bet užtat susipažinau su Sauliumi Drunga (Kanų apdovanojimą už „Anarchija Žirmūnuose“ scenarijų pelnęs režisierius, buvęs įvairių indie scenos grupių muzikantas – aut. past. ), su kuriuo dirbdami klausydavomės daug muzikos. O svarbiausia, kad jis mane supažindino su „The Smiths“ kūryba, kuri man padarė didelę įtaką.
– Įtaka buvo tokia didelė, kad išgirdusi per radiją „The Smiths“ (tuomet aš pati buvau menkai susipažinusi su šios grupės muzika) dainą pagalvojau, kad su „Lemon‘s Joy“ (čia ne klaida, iš pradžių grupė taip vadinosi – aut. past.) įrašėte naują dainą, tik man apie tai nepranešėte. Bet grįžkime prie „etatinių“ darbų. Esi pasakojęs, kad dirbai Rusų dramos teatre...
– Rusų dramos teatre dirbau dailininko padėjėju. Tuomet man buvo 15 ar 16 metų. Kiek padirbęs tame pačiame teatre perėjau prie man mielesnio užsiėmimo – tapau garso operatoriumi. Šis darbas irgi nebuvo labai kūrybiškas – tereikėjo sekti aktorių dialogus ir kartkartėmis paleisti muzikos įrašus. Neretai nieko nesakęs režisieriui paleisdavau ir savo sukurtos muzikos. Kartais dėl jos pagirdavo, kartais velnių gaudavau.
Pasirodo, įmanoma gyventi be tų rožinių akinių, kai į gyvenimą žiūri pro vyno ar kito alkoholinio gėrimo butelio stiklą.
– Tuo metu jau muzikavai su pirma savo grupe „Etaž 3“ (liet. „Aukštas 3“), kuri grojo rusiško roko įkvėptą muziką.
– Taip, su ja ir repetuodavome tame pačiame teatre, kur dirbau, – turėjau tokį operatoriaus kambarėlį. Maždaug tuo pat metu, beje, susipažinau su biplanais (grupės „Biplan“ nariais – aut. past.), kurie dar ir nebuvo biplanai. Bet jau muzikavo, ir mes su jais labai smagiai laiką leisdavome kartu. Kaip tada susidraugavome, taip iki šiol draugaujame.
– Rusiškas rokas, britiškas rokas, o paskui elektroninė popmuzika. Kažkada netgi labai pykau, kad taip kardinaliai pasikeitė „Lemon Joy“ stilius, nes man labiau patinka gitaros muzika, bet niekada nedrįsau paklausti, kodėl taip nutiko?
– Stilius pasikeitė, kai mes išmokome groti klavišiniais, studijoje atsirado pirmasis kompiuteris, o vėliau ir „groove box“. Mes pradėjome kurti elektroninę popmuziką, kuri man labiausiai patinka nuo pat vaikystės – mėgau ir mėgstu „Depeche Mode“, „Pet Shop Boys“, „Erasure“ ir kt. Deja, ilgą laiką to negalėjome daryti, nes temokėjome brazdinti gitaromis. (Šypsosi.) Reikia pripažinti, kad įtakos apsisprendimui toliau groti būtent tokį stilių turėjo ir buvęs „Foje“ narys Arnoldas Lukošius, kuris mums padėjo įrašyti dainą „Balta meilė“, pridėdamas elegantiškų sintezatoriaus garsų. Be to, man atrodo, kad dainuojant elektroninės popmuzikos dainas mano balsas skamba geriausiai. Aišku, kai kurių stilių net ir nesu bandęs – pavyzdžiui, bliuzroko ar sunkiojo metalo. (Juokiasi.)
– Kada supratai, kad muzikoje nori ir gali nuveikti daugiau nei groti rūsyje rusišką roką?
– Ko gero, tai buvo mano pirmas matytas „Foje“ koncertas sporto rūmuose. Tada mes dar nebuvome pažįstami su Andriumi Mamontovu. Išsikėliau tikslą su juo susipažinti ir daug ko iš jo išmokti.
– Turbūt laikas grįžti į dabartį – juk yra apie ką kalbėti, nes ką tik išleidote „Willkommen“. Tiesą sakant, net man, senai bičiulei, žinia apie naują albumą buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus – maniau, kad prireiks dar bent dvejų metų, kol tu jį sukrapštysi. Nepaisant to, kad jau praėjo pusšeštų metų nuo paskutiniojo albumo „Stebuklas“ išleidimo...
– Tikrai dar turbūt dvejus metus būčiau krapštęsis, jei ne Vaidas Stackevičius iš „M.P.3“, kuris ėmė klausinėti, ar neturiu naujų dainų. Vieną dieną aš ryžausi parodyti jam tas dainas ir išgirdau: „Taigi jau yra albumas.“
– Albumas vadinasi kaip ir viena iš jo dainų – „Willkommen“. Jau ir ano albumo single „Kažkada“ skambėjo vokiečių kalba. Iš kur ta meilė jai, jeigu net vokiškai nemoki?
– Jaučiu didelius sentimentus vokiečių elektroninei muzikai – pradedant nuo visiems gerai žinomos grupės „Kraftwerk“.
– Skirtingai nei „Stebuklas“, šis albumas yra gana vientisas, čia nėra tokių išsiskiriančių dainų kaip „Kažkada“, kuri tapo bene didžiausiu jūsų pastarojo meto hitu.
– Iš tiesų šis albumas labai vientisas. O daugiau neturiu ko pridurti: kaip ir visuomet – daug šaltos elektronikos ir mano išgyvenimų. Kalbant apie „Kažkada“... Tai daina, kuri patinka net ir vaikams. Bet tokių dainų naujame albume nėra. Na, aš nesu iš tų, kurie pasiima gitarą į rankas su mintimi „va, dabar hitą sukursiu“. Kaip jau išeina, taip.
– Esi prisipažinęs, kad „Kažkada“ norėjai atiduoti dainuoti kitiems...
– Man atrodė, kad „Kažkada“ man visai netinka, juolab kad ir tekstas iš pradžių buvo šiek tiek kitoks. Kadangi neatsirado norinčiųjų priedainį dainuoti falcetu, teko tai daryti pačiam. (Šypsosi.)
– Žinau, kad tavo stalčiuje paprastai guli ne viena daina. Kiek dabar jų esi prikaupęs?
– Mažiausiai dar vienam albumui. (Šypsosi.)
– Tu niekada neleidai savo albumų prodiusuoti kitiems, nors tavo mėgstama „Depeche Mode“ prodiuserius keičia kaip kojines, kone prieš kiekvieną albumą. Ar įmanoma bent įsivaizduoti, kad tu leisi kam nors prikišti nagus prie savo kūrybos?
– Įmanoma. Leisčiau savo albumą prodiusuoti žmogui, kurio kūryba man asmeniškai labai imponuoja ir kuris tikrai gerai nusimano šioje srityje. Pavyzdžiui, Leonui Somovui.
– Kai gerai pagalvoji, kam tuos albumus iš viso leisti – juk koncertuose vis tiek geriausiai priima senus gerus kūrinius.
– Yra tokių, kurie ir tegroja senus hitus, pavyzdžiui, „Nazareth“. Iš tiesų dauguma naujų dainų koncertuose skamba tik todėl, kad mes to norime. O senas grojame žmonėms, tikrai ne sau. (Šypsosi.)
– Ar būsiu teisi teigdama, kad naujasis albumas neatspindi dabartinio tavo gyvenimo, kuriame kur kas daugiau šviesių spalvų nei anksčiau?
– Iš dalies, taip. Juk jos atspindi pastarųjų penkerių metų nuotaikas. Iš tiesų per juos buvo visko – ir visiškos nevilties, ir džiaugsmo. Visa tai ir užfiksuota „Willkommen“.
– Kad jau prakalbome apie nuotaikas... Lygiai prieš metus Lietuvą apskriejo žinia, kad atsidūrei ligoninėje: tuo pat metu ilgai slėpta, tačiau, mums, tavo draugams, gerai žinoma problema išlindo į viešumą. Neklausiu, kaip tu jauteisi tuomet – pati mačiau, o kitiems to žinoti nebūtina. Bet juk neneigsi, kad visa tai išėjo į naudą, nes netrukus po to visiškai atsisakei alkoholio.
– Sakydamas, kad aš galiu bet kada sustoti, save apgaudinėjau pastaruosius keletą metų. Bet po tų įvykių pribrendau sau pripažinti, kad vis dėlto negaliu, todėl užtenka meluoti sau, ir reikia tiesiog pabaigti draugystę su alkoholiu.
– Kas pasikeitė atsisakius alkoholio?
– Pasakysiu banaliai, kaip sako visi: kai negalvoji apie tai, kaip apsisvaiginti, atsiranda gerokai daugiau laiko darbui, sportui, kitiems maloniems dalykams. O jeigu rimčiau... Tiesiog atsirado noras gyventi, neliko juodų minčių. Man patinka lankytis koncertuose, spektakliuose, parodose, kino teatruose – dabar viskas labai įdomu. Pasirodo, įmanoma gyventi be tų rožinių akinių, kai į gyvenimą žiūri pro vyno ar kito alkoholinio gėrimo butelio stiklą. Iš pradžių tikrai nebuvo lengva – vis aplankydavo mintys nueiti ir nusipirkti alkoholio – gal tuomet ir mūza kokia aplankys. Bet nepalūžau ir tuo labai džiaugiuosi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Princas Williamas pirmą kartą po Kate vėžio diagnozės grįžo prie viešųjų pareigų1
Princas Williamas (Viljamas) ketvirtadienį pirmą kartą po žmonos vėžio diagnozės grįžo prie viešųjų pareigų, sustiprindamas karališkosios šeimos gretas karaliaus Charleso III (Karolio III) ir princesės Catherine (Ketrin) sveik...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą18
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
P. Gražulis apie romantiškų santykių atnaujinimą su dukters mama Birute: gal yra tas noras19
Prieš keturis mėnesius Petras Gražulis po 27-erių metų neteko darbo Seime, o kartu – ir gyvenamosios vietos Seimo viešbutyje. Kol kas buvęs politikas leidžia dienas gamtoje, mėgaujasi su vaikais leidžiamu laiku, o antros pusės neie...
-
S. Nainė: jei atsuktų metus atgal, aš tikrai taip nedrebėčiau
„Muzikinėje kaukėje“ – paskutinis žingsnis iki finalo. Būtent šį šeštadienį paaiškės, kurie keturi dalyviai keliauja į finalą, o nugalėtoją išrinks televizijos žiūrovai, balsuodami tiesiogiai. K...
-
Žinomi nuomonių formuotojai atskleidė, kiek uždirba socialiniuose tinkluose5
Socialinių tinklų žvaigždės dažnai vaizduojami kaip begalinės laimės ir sėkmės oazės gyventojai: prabangūs kelionių vaizdai, išskirtiniai renginiai, stulbinantys drabužiai ir prašmatnus gyvenimo būdas. Visa tai tarsi byloja apie le...
-
Iliuzionistas R. Bernatonis pamato sukčių pinkles, tačiau į Balį ar Italiją keliauti nebedrįsta
Iliuzionistas Rokas Bernatonis jau kurį laiką garsėja ne tik savo įspūdingais magijos triukais, bet ir dar viena veikla, kuri išgarsino jį visame pasaulyje. Vyras ėmė gaudyti tūkstančius žmonių apgavusius sukčius! Tiesa, visa tai turi savo ...
-
Lietuvių širdis ištirpdė eurovizinę dainą „Luktelk“ perdainavęs japonas1
Japonas Kotaro Hisada aktyviai kuria lietuvišką turinį socialiniame tinkle „Instagram“. Jo neaplenkė ir artėjančios Eurovizijos aktualijos – vaikinas perdainavo šių metų Lietuvai atstovaujančio Silvester Belt dainą &bdq...
-
Tūkstančius uždirbančiai grožio specialistei įkyrų gerbėją teko sodinti į kalėjimą: tai nesiliovė1
Karolina Meschino, Lukas Gricius, Jusė Arlauskaite-Jazzu ir daugelis kitų garsiausių Lietuvos žvaigždžių savo gerbėjus nuolat stebina besikeičiančiais įvaizdžiais, pasirodydami su ilgais, sveikais ir itin natūraliai atrodančiais plaukais. Už tai...
-
SEL apie pasirodymus Panevėžyje ir Marijampolėje: naktiniuose klubuose rengiami šou intymesni3
Jau šį savaitgalį grupės SEL gerbėjų lauks du visiškai kitokie pasirodymai – balandžio 19 dieną Egidijus Dragūnas su muzikantais surengs šou Panevėžio naktiniame klube „Afteris“, o šeštadienį, bal...