Į kino teatrus atkeliauja tikra bomba – „Zero III”

Pasak kūrybinės komandos, „Zero III” remiasi tikrais Lietuvos politikos, verslo ir žiniasklaidos gyvenimo įvykiais, todėl jame bus galima atpažinti ir realių mūsų visuomenės veikėjų prototipų.

Kino juostos prodiuserių teigimu, tam, kad filmas taptų pelningu, reikia pritraukti 275 tūkst. žiūrovų – o tai iki šiol pavyko padaryti vos dviem lietuviškoms juostoms.

Politinės intrigos, elito nuodėmės, intymios scenos, susišaudymai, dūžtantys automobiliai, per langus krentantys šaldytuvai, pinigų vokeliai ir daug aštrių žodžių – visa tai leidžia atpažinti ir ankstesniuose filmuose jau matytą režisieriaus E. Vėlyvio stilių.

Pirmas politikos tema

„Drąsiai atiduodu šį darbą žiūrovams. Įvertinus visas filmo gamybos aplinkybes, galime nuoširdžiai pasidžiaugti pasiektu rezultatu. Turėjome beprotiškai mažai laiko, tačiau profesionali ir jau “susižaidusi” komanda padarė tai, kas pradžioje, numačius premjeros datą, atrodė sunkiai įmanoma”, – teigė režisierius.

Pasak jo, kiekvienas „Zero” filmas turėjo savo misiją ir žinutę žiūrovams. „Pagrindinis „Zero III” skirtumas nuo ankstesnių dviejų – šįkart mes turime visiškai naujų temų socialinę interpretaciją. Mes palietėme tai, kas aktualu labai didelei visuomenės daliai, tačiau kažkodėl ši tema Lietuvos kine iki šiol buvo tabu. Prieš rašydami scenarijų medžiagą jam rinkome įvairiuose šaltiniuose – nuo asmeninės patirties ir viešai prieinamų straipsnių iki asmeninių pažinčių, kurių dėka galėjome gauti ne viešos, tačiau teisingos informacijos apie procesus, vykstančius politikos, verslo ir žiniasklaidos sluoksniuose. Jie paprastai nėra matomi”, – sakė E. Vėlyvis.

Mes palietėme tai, kas aktualu labai didelei visuomenės daliai, tačiau kažkodėl ši tema Lietuvos kine iki šiol buvo tabu.

Anot jo, šis filmas nebus Lietuvos politinės realybės šaržas. „Mano šaržas bus realesnis už realybę – net ir pastaruoju metu vykstantys politiniai procesai, skandalai tai tik patvirtina. Kai kurių dalykų, vykstančių realybėje, mes nesugalvojome net filmo scenarijuje. Bet aš nebijau, kad „Zero III” galėtų atbaidyti tautiečius nuo domėjimosi politika – jei nuo to neatbaido patys politikai, filmas šio darbo tikrai nepadarys. Realybės kino juosta nepakeis, bet parodys ją tautiečiams, kurie, panorėję, galės imtis pokyčių patys”, – galimas filmo pasekmes įvertino režisierius.

Istorinis veidrodis

E. Vėlyvio teigimu, šį filmą jis dedikuoja ateities kartoms – kaip savotišką istorinį veidrodį. Paprašytas palyginti „Zero III” su jo kurtu populiariausiu filmu Lietuvos kino istorijoje – „Redirected / Už Lietuvą!” – režisierius teigė, kad tai yra skirtingų kategorijų filmai. Jie turi skirtingus biudžetus, scenarijus, kūrimo sąlygas ir uždavinius. „Tačiau panašumų vis tiek bus, kadangi abu šiuo kūrinius statė ta pati žmonių komanda”, – teigė E. Vėlyvis.

Į Lietuvos politikos sceną yra pasukęs ne vienas asmuo iš kultūros pasaulio. Kas turėtų nutikti, kad vieną dieną tai padarytų ir pats E. Vėlyvis? „Tai reikštų, kad kažkas negero nutiko pačiam Vėlyviui ir jis daugiau nieko nesugeba nuveikti”, – šmaikštavo režisierius.

Paprašius pasidalyti ateities planais režisierius buvo atviras: „O „Zero IV” tikrai nebus – tai paskutinis šios serijos filmas”.

Stipri žinutė lietuviams 

„Zero III” prodiuserei Daivai Jovaišienei su režisieriumi E. Vėlyviu dirba jau keletą metų, todėl gali palyginti jo kūrinius. „Mano nuomone, tai bus geriausia „Zero” dalis, alsuojanti E. Vėlyvio, kaip režisieriaus, branda, sukaupta patirtimi ir viską nuginkluojančiu humoru. Bet reikėtų neapsigauti – po aštriais dialogais ir komedijos elementais filmas turi paslėpęs labai stiprią žinutę, stiprų kvietimą nebūti abejingais, ir mes tikimės, kad žiūrovai šią žinutę perskaitys”, – pasakojo prodiuserė.

„Kai kam tai gali nepatikti, nes pokyčiai visada sulaukia priešininkų, bet mes kalbame, ir tokia yra mūsų pasirinkta kalbėjimo forma – ryški, drąsi, kartais gal kiek įžūli, bet efektyvi. Tuo įsitikinome sukūrę „Redirected / Už Lietuvą!” – būtent šis filmas išjudino diskusijas ne tik apie Lietuvos kino industrijos galimybes, bet ir apie Lietuvos įvaizdį, šalies vertinimą užsieniečių akimis. Esu tikra, kad „Zero III” savo tikslus irgi pasieks”, – įsitikinusi D. Jovaišienė.

Ji nesistebi, kad filmas gavo cenzą „N-18”. „Nors kaip prodiuserė aš suprantu, kad tai apriboja mūsų galimybes pasiekti kuo platesnę auditoriją, tačiau kaip paauglės mama esu patenkinta šiuo komisijos sprendimu – viskam savas laikas”, – teigė D. Jovaišienė.

Biudžetas – 350 tūkst. eurų

Filmo biudžetas, pasak jos, nėra didelis lyginant net ir su kai kuriais lietuvių režisierių kūriniais – 350 tūkst. eurų. „Visas filmo biudžetas sudarytas iš privačių investuotojų lėšų. Per trumpą laiką pavyko pritraukti privataus kapitalo investuotojų bei rėmėjų, be kurių tiesiog nekvėpuotume – ačiū jiems. Taip pat esame dėkingi Lietuvos kino centrui už galimybę naudotis pelno mokesčio lengvata mūsų rėmėjams”, – sakė D. Jovaišienė.