I. Juciūtės-Čibirkienės karjera televizijoje įsisiūbuoja – ves dar vieną projektą

  • Teksto dydis:

Profesionali kulinarė Ilona Juciūtė-Čibirkienė daugeliui televizijos žiūrovų yra puikiai pažįstamas veidas.

Jau kelis sezonus moteris šeštadienio rytais sveikinasi su TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ žiūrovais. Tačiau moters karjeroje ėmė pūsti nauji vėjai – nuo liepos 7 dienos šefę bus galima išvysti naujoje TV3 kulinarinio turizmo laidoje „Maisto kelias“. Šeštadieniais 9.30 val. rodoma laida kaskart nukels į vis kitą Lietuvos kampelį, supažindins su vietos tradicijomis ir, be abejonės, pačiu skaniausiu maistu.

Laidos vedėjai ragaus pagal senąsias Lietuvos tradicijas pačių dvariškių gamintus patiekalus, pažins totoriškos virtuvės subtilybes, lietuviškos duonos kepimo procesą, mokysis kepti šakočius, atras netikėčiausius gero maisto restoranėlius bei aplankys daugybę kitų Lietuvos kulinarinių perlų.

Šią savaitę jau atskleista, kad vienu projekto vedėjų trijulės nariu tapo legendinės grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro-Bilas. Kas trečiasis vedėjas, palaikysiantis kompaniją Bilui ir Ilonai, paaiškės jau visai netrukus.

– Ilona, prasidėjo naujo kulinarinių kelionių projekto  filmavimai. Ko gali tikėtis žiūrovai?

– Pavadinimas daug ką pasako. Keliausime maisto keliu, aplankysime gražiausius Lietuvos kampelius, išbandysime gardžiausius ir autentiškus regionų patiekalus, supažindinsime su ilgaamžėmis lietuviško maisto tradicijomis, aplankysime svarbiausius ir  ypatingus ūkius, kad sužinotume, nuo ko gi prasideda tas maisto kelias.

Aplankysime 10 apskričių, kiekvienoje iš jų ieškosime kulinarinių perliukų. O kas smagiausia, kad žiūrovai pažiūrėję laidą galės atkartoti mūsų maršrutą. Nereikia keliauti į užsienį, kad įgytum naujų patirčių ar atrastum gražių vietų.

Bandysiu mušti sviestą, gaminti varškę, kepti šakotį, kepti duoną tikroje krosnyje. Ragausime daug autentiškų patiekalų.

– Tai jau ne pirmas projektas, kurio vedėja jus pakvietė būti Vaida Skaisgirė. Kaip reagavote sulaukusi tokio pasiūlymo?

– Džiaugiuosi, kad Vaida mane atrado, jos labai gera akis. Su ja dirbti labai lengva ir paprasta, nors ji perfekcionistė ir labai reikli, man labai smagu būti jos komandoje, idėjų jos galvoje knibždėte knibžda ir jai sekasi jas įgyvendinti. Žinią apie naująjį projektą sutikau labai džiaugsmingai. Tokia galimybė, patirtis, ne tik augti ir tobulėti, bet ir pamatyti visą Lietuvą, susipažinti su jos istorija, gražiausiomis vietomis – nepakartojama. Oras nuostabus, keliauti puiku, visa komanda draugiška ir labai džiugiai nusiteikusi, kas gali būti geriau? Nežinau, ar kada turėčiau dar geresnę progą apkeliauti visą Lietuvą, kuri, jau įsitikinau, yra nuostabaus grožio šalis.

– Laidoje „Virtuvės istorijos“ jūs esate ne tik šefė, bet ir laidos vedėja. Kaip bus šioje laidoje – daugiau gaminsite, ar ragausite? Kaip sekasi susitvarkyti su vedėjos pareigomis, ar jau dingo jaudulys?

– Šioje laidoje gaminti man neteks, nebent iš smalsumo ar tam, kad įgyčiau naujų patirčių. Bandysiu mušti sviestą, gaminti varškę, kepti šakotį, kepti duoną tikroje krosnyje. Ragausime daug autentiškų patiekalų. Projektas tik prasidėjo, o mes jau juokaujame, kad reikia skaičiuoti ne tik nukeliautus kilometrus, bet ir priaugtus kilogramus. Jaudulys visada yra, bet man jis labai patinka, toks azartas ir vidinė kova nugalėti savo baimes.

– Filmuojant naująją laidą jums tenka lankytis įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose. Kas jums kelia didžiausią įspūdį?

– Mane žavi nuostabiausi kampeliai, kurie yra visai čia pat, o tu apie juos nė nežinojai. Labai žaviuosi Lietuvos žmonių verslumu, drąsa ir ryžtu – atrandame tiek verslų, veiklų, išklausome tiek istorijų, kad dar ilgai apie jas galvoji ir žaviesi, kokie mes, lietuviai, darbštūs esame. Kaip tik grįžome iš šeimos restorano Anykščiuose, kurį įkūrė vilniečių šeima. Metė patogų gyvenimą sostinėje ir nėrė į svajonių verslą – kelių staliukų šeimos restoranėlį. Ir jiems nereikia kiekybės, daug stalų, kad užsodintų kuo daugiau klientų dėl didesnės apyvartos, jie tiesiog mėgaujasi tuo ką daro ir gyvena!

Dar mane žavi lietuvių svetingumas, komanda didelė, bet mus visus pamaitina, apdovanoja lauktuvėmis, išlydi ir laukia pažado, kad mes dar sugrįšime. Praleidus kelias valandas, jautiesi, lyg būtum namie. Tikrai sutikome labai daug šiltų, draugiškų, žmonių su kuriais džiaugiamės, kad gera čia, Lietuvoje.

– Ar dažnai pati su savo atžalomis leidžiatės į pažinimų keliones?

– Anksčiau buvo tikrai dažniau, sėsdavome į automobilį ir važiuodavome vis į kitą Lietuvos miestą, pasivaikščioti, papietauti, tiesiog pabūti kartu. Paskui kažkaip apleidome šią pramogą, rodėsi, kaip toli važiuoti. Bet iš tikro, tokia ta mūsų Lietuva nedidelė ir tie atstumai... Tik save įbauginame, kad toli. Dabar esu prižadėjusi savo šeimai, kad mes būtinai atkartosime mano maršrutą po Lietuvą visi kartu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių