„Giminėse“ pasirodžiusi G. Jaraminaitė: man labai gaila pabėgėlių

Dar 1993-aisiais prasidėjusios sagos tęsinyje „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ tebesifilmuoja garsiausi Lietuvos kino ir teatro aktoriai – Gediminas Girdvainis, Vaiva Mainelytė, Rimgaudas Karvelis, Regina Varnaitė, Vytautas Rumšas, Ilona Balsytė, Dalius Mertinas, Vytautas Tomkus ir kiti. Šalia jų sėkmingai prigijo jaunosios kartos aktoriai, sužibėjo dainininkė Rūta Ščogolevaitė, o naujausiose serijose intrigos įneš Holivudo žvaigždė Ruta Lee bei aktorės Gabijos Jaraminaitės herojė – pabėgėlių reikalais Lietuvoje besirūpinančios organizacijos atstovė. Mintimis apie šį vaidmenį ir giminiškumo sampratą ji pasidalijo su „TV diena“.

– Kuo įdomi jūsų herojė serialo „Giminės“ tęsinyje?

Mano draugai – širdies giminės, ryšys su jais toks stiprus kaip su šeimos nariais.

– Seriale esu atstovė organizacijos, kuri rūpinasi pabėgėlių reikalais Lietuvoje. Atvažiuoju į miestelį dirbti – ištirti aplinką, kaip apskritai provincijoje žmonės reaguoja į pabėgėlius, ar yra pasirengę juos priimti. Štai tokia visiškai nauja tema „Giminėse“. Ypatingų meilės istorijų, romanų mano herojės kely bent kol kas nepasitaikė, bet šiokių tokių intrigų ji įnešė: susitiko su buvusiu vyru, kurį vaidina Robertas Aleksaitis, jo uošvė pradeda įtarinėti, ko nėra, paaiškėja, kad buvusiojo dabartinė žmona, kurią vaidina Edita Zizaitė, taip pat užaugo vaikų namuose, buvome geriausios draugės, o dabar vėl susitikome, be to, kažkas mezgasi su Sauliaus Bareikio personažu.

– Koks jūsų asmeninis požiūris apie pabėgėlius ir jų priglaudimą?

– Man jų labai gaila. Skauda širdį, kad tokie baisūs dalykai vyksta, kad žmonės priversti viską mesti – savo namus, darbus, šalį, visą gyvenimą – ir bėgti į nežinomybę, jog išliktų gyvi. Europoje irgi kažkada tai vyko, europiečiai irgi masiškai bėgo nuo karo. Pasaulis atrodo civilizuotas, bet kažkur prieini prie sienos, už kurios vyksta visai kitoks gyvenimas. Baisu pagalvoti, kad taip galėtų nutikti tau pačiam. Mačiau reportažą, kurį vienas britas darė filmui apie pabėgėlius, ir tuo metu pasirodė valtis, kurioje – vyras, moteris ir vaikas. Vyras – buvęs televizijos operatorius, išsilavinęs žmogus, o teko atsidurti tokioje padėtyje, kad atiduodi visas santaupas valčiai, pasieki krantą ir eini keliu, kuriame nežinai, kas lauks.

– Pernai „Giminių“ tęsinys gerino žiūrimumo rekordus. Kaip manote, kuo serialas patrauklus žiūrovams?

– Manau, kad žiūrovai yra „prisirišę“ prie herojų, kurių istorijas stebi kas nuo vaikystės, kas nuo paauglystės ar jaunystės. Susigyveno, įsijautė į serialą ir kaip tikri lietuviai yra jam ištikimi.

– O jūsų pačios giminė artima?

– Taip, artima, stengiamės susiburti ir palaikyti ryšius vieni su kitais.

– Ar turite tradiciją susibūrę užtraukti dainą?

– Labai gaila, bet mūsų giminėje nedainuojama. Man labai gražu dainuojantys žmonės, bet savame rate nei dainuodavo kas, nei dainuoja.

– Turite giminės medį?

– Neturiu. Turiu tik išsaugotą šeimos medį iki prosenelio kartos. Džiaugiuosi bent tuo.

– Ar yra žmonių, su kuriais jūs nesusijusi giminystės saitais, bet vis tiek laikote giminaičiais?

– Taip, tai mano geriausi draugai, jie yra mano šeima. Mano draugai – širdies giminės, ryšys su jais toks stiprus kaip su šeimos nariais.

– Ką tik pasirodė filmas „Amžinai kartu“, kuriame vaidinate tobulumo siekiančią šeimos moterį. Kokia jame šeimos samprata?

– Pati geriausia – visi labai nori vieni kitus mylėti, nori būti tikra šeima ir stengiasi kaip kas moka. Apie tai ir kalba filmas – kad visi norime turėti šeimą, būti mylimi, reikalingi, būti su mums svarbiais žmonėmis, bet ne visiems pavyksta. Juosta kelia klausimą, kodėl taip yra.