Fotografas V. Dranginis: vienintelis neįveikiamas dalykas Dakare – internetas

Nedaugelis turi galimybę stebėti garsųjį Dakaro ralį. Fotografas Vytautas Dranginis, pro objektyvą pažvelgęs į vienas žinomiausių pasaulio lenktynių, sako, kad jo ir kolegų daryti kadrai neabejotinai įeis į istoriją.

Nepakeliamas karštis, stiprus vėjas, dulkių bei smėlio audras keičiantis smarkus lietus ir tarsi peilio ašmenys dangų skrodžiančios žaibo blykstės – tai tik nedidelė dalis to, ką patiria Dakaro ralio dalyviai. Ne veltui šios lenktynės vadinamos sunkiausiu vyriškumo išbandymu. Šiame dulkių ir dramatiškų įvykių sūkuryje prieš kelias savaites buvo atsidūręs ir fotografas V. Dranginis.

Vytauto susižavėjimas sporto fotografija prasidėjo prieš 1,5 metų, kai su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu išvyko į Azerbaidžaną fotografuoti Europos žaidynių.

„Sportininkai kiti ir arenos kitokios. Jos apšviestos, pritaikytos fotografuoti, filmuoti – vienas malonumas dirbti. Grįžęs iš Azerbaidžano buvau tikrai pakylėtas sporto fotografijos, tada aš labiau pakrypau jos link“, – apie pirmuosius žingsnius sporto fotografijoje pasakoja pašnekovas.

Netrukus Vytauto galvoje įsiplieskė troškimas vykti fotografuoti Dakaro ralio. Niekam ne paslaptis, kad šios lenktynės yra labai brangus malonumas – norinčios dalyvauti komandos pakloja milijonus eurų. Žinoma, fotografo vieta tiek nekainuoja, bet net ir mažesnė suma gali pakišti koją.

Tūkstantinė suma

„Kai atlikau pirmą paiešką, minimali komfortabili suma buvo 6–7,5 tūkst. eurų“, – pasakoja fotografas.

Taigi norėdamas išpildyti svajonę Vytautas turėjo susirasti rėmėjų, kurie patikėtų jo profesionalumu. Iš pirmo žvilgsnio tokia užduotis daugybę pažinčių turinčiam fotografui neatrodė sudėtinga. Deja, realybė buvo kur kas liūdnesnė.

Šiandien fotografas dėkoja likimui už visas gyvenimo pamokas, sutiktus žmones ir galimybes, galiausiai atvedusius jį prie kol kas didžiausios svajonės – Dakaro ralio. Ir nors atrodė, kad traukinys į Argentiną tuoj išvažiuos be jo, Vytautas nenuleido rankų.

„Neradau nė vieno apčiuopiamo rėmėjo, kuris bent iš dalies galėtų padengti mano kelionę, todėl nusprendžiau, kad tai padarysiu pats“, – sako reportažo herojus.

Surinkti beveik 3 tūkst. eurų ir pažadas nemokamai pasidalyti užfiksuotais kadrais su Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno ekipažu tiesiu keliu nuvedė Vytautą į Dakarą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių