Filme „Mergina voratinklyje“ sekso scenų nėra ne šiaip sau

  • Teksto dydis:

Jau šiandien į kino teatrus atkeliauja ilgai laukta premjera – trilerio „Mergina su drakono tatuiruote“ tęsinys „Mergina voratinklyje“.

Apie Švedijos žurnalisto Stiego Larssono talentą kurti kraują stingdančias istorijas pasaulis sužinojo tik po vyro mirties. Jo detektyvų trilogija „Millenium“ tapo pasauline sensacija ir iki šiol yra parduota didesniu nei 80 milijonų kopijų tiražu. 2015-aisiais populiariąją seriją pratęsė kitas švedų žurnalistas ir rašytojas Davidas Lagercrantzas. Naujoji juosta „Mergina voratinklyje“ pastatyta pagal pirmąjį D. Lagercrantzo ir ketvirtą „Millenium“ serijos romaną.

Nors užsienio spaudoje filmas buvo tituluotas moteriškuoju Džeimso Bondo variantu, čia gali pritrūkti vieno elemento – sekso scenų. Tačiau jų filme nėra ne šiaip sau.

Filmo kūrėjai atskleidė, jog pirminiame scenarijuje buvo intymi scena, tačiau jos žiūrovai kino ekranuose neišvys.

„Nuėjau pas režisierių ir tiesiai šviesiai paklausiau, ką jis nori šia scena pasakyti, ar ji tikrai būtinai, kaip atrodytų, ką tai sakytų apie mano heroję. Režisierius planavo dviejų moterų meilės sceną ir kai suprato, kad mano klausimai neturi logiškų atsakymų, sutiko sceną panaikinti“, – susitikusi su žurnalistais sakė pagrindinio vaidmens atlikėja Claire Foy.

Tiesa, nors jai ir neteko suvaidinti sekso su kita moterimi, vis tik ekranuose pamatysime sceną, kurioje moterys buvo nufilmuotos drauge lovoje, pasakojant apie rytą po jų aistringos nakties.

„Jei režisierius būtų sugebėjęs argumentuoti savo sprendimą ir atsakyti į mano klausimus, būčiau tikrai filmavusis besimylint. Tačiau man labai svarbu motyvai, kad to tikrai reikia“, – sakė C. Foy.

Ir nors sekso trileryje nebeliko, žiūrovai su kaupu gaus įtempto veiksmo. Jau netrukus C. Foy pamatysime viename garsiausių jos amplua – talentingosios hakerės ir silpnųjų gynėjos Lisbet Salander.  Apie nusikaltimus rašęs Švedijos žurnalistas Stiegas Larssonas netikėtai mirė nuo infarkto 2004 metais, būdamas penkiasdešimties. Tik po jo mirties pasaulis sužinojo apie kitą S. Larssono talentą – jis puikiai rašė kraują stingdančias istorijas. Jo detektyvų trilogija „Millenium“ tapo pasauline sensacija ir iki šiol yra parduota didesniu nei 80 milijonų kopijų tiražu. 2015-aisiais populiariąją seriją pratęsė kitas švedų žurnalistas ir rašytojas Davidas Lagercrantzas. Naujoji juosta „Mergina voratinklyje“, kuri kino teatruose pasirodys jau lapkričio 9 dieną, pastatyta pagal pirmąjį D. Lagercrantzo ir ketvirtą „Millenium“ serijos romaną.

Lisbet Salander dienas leidžia padėdama prievartą patyrusioms moterims ir, žinoma, nuolat tobulindama savo kompiuterinės įsilaužėlės talentą. Ieškodama žmogaus iš savo praeities, Lisbet susiduria su paslaptinga „Voro bendruomene“, o kompiuteriniai pėdsakai ją nuveda į Nacionalinės Saugumo agentūros serverius. Žinoma, jos veikla nelieka nepastebėta ir ramiam merginos gyvenimui pogrindyje iškyla grėsmė.

Paslaptingosios „Voro bendruomenės“ pėdsakas šmėkšteli ir žurnalisto Mikaelio Blomkvisto (jį įkūnija neseniai biografiniame filme „Bjornas Borgas prieš Makenrojų“ sublizgėjęs švedas Sverriras Gudnasonas) gyvenime. Jam paskambina senas Lisbet pažįstamas, IT sistemų specialistas bei mokslininkas Francas Bolderis. Išsigandęs dėl savo saugumo, mokslininkas prašo Blomkvistą susitikti, tačiau šiam susitikimui nelemta įvykti: mokslininkas nušaunamas.

Aplinkybių vėl suvesti draugėn, talentinga hakerė ir žurnalistas ima narplioti sudėtingą ir mirtinai pavojingą šnipų, nusikaltėlių, kompiuterių genijų ir korumpuotų valdžios atstovų supintą voratinklį.

Naujas trileris apie Lisbet Salander ir Mikaelį Blomkvistą „Mergina voratinklyje“ į Lietuvą atkeliauja jau šiandien, lapkričio 9 dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių