Filmas „Vikingas“ – rusų atsakymas „Sostų karams“

Neprognozuojama praeitis

Rusų satyrikas Michailas Zadornovas yra sugalvojęs vienintelį tikrai išmintingą humoro perlą: „Rusija – tai šalis su neprognozuojama praeitimi“. Tikroji šio kalambūro vertė kasmet darosi vis aktualesnė. Dabartinės Rusijos kultūros ministras teigia, kad istorikui svarbiausi turi būti ne faktai, bet jų interpretacija. O kadangi Rusijoje visada buvo svarbu žinoti, ką galvoja dideli viršininkai, tad dabar net akademikai išsijuosę interpretuoja istoriją taip, kad kuo labiau įsiteiktų valdžiai. Stalinas jau vadinamas ne tironu, o genijumi ir „efektyviai veikusiu vadybininku“ (tokia formuluotė parašyta net mokykliniuose istorijos vadovėliuose), o Baudžiamąjį kodeksą papildė straipsnis, numatantis įkalinimą už netinkamą istorijos interpretavimą.

Rusija – tai šalis su neprognozuojama praeitimi. Tikroji šio kalambūro vertė kasmet darosi vis aktualesnė.

Padarinių ilgai laukti nereikėjo. Pirmiausia prasidėjo Antrojo pasaulinio karo revizija. Paniekos ir pasmerkimo nusipelnė rašytojai, kurie savo knygose vaizdavo karą be pagražinimų. Kremliaus kontroliuojama televizija greitai įtikino, kad tokios tiesos rusams nereikia. O reikia išgalvotų gražių didvyriškumo pavyzdžių. Tokių, kaip neseniai sukurtas filmas „28 Panfilovo kariai“, kurio pagrindą sudaro dar mūšių prie Maskvos metu sugalvota propagandinė istorija, su tikra karo realybe neturėjusi nieko bendra.

Keičiasi istorijos vertinimas

Tiesos rusams nereikia. O reikia išgalvotų gražių didvyriškumo pavyzdžių.

Rusijoje formuojamas keistas požiūris į revoliuciją, kurios šimtąsias metines šiemet lydės (galime tuo neabejoti) ypač isteriškas ažiotažas. Tik dabar jau pagrindiniai herojai yra ne teisėtą valdžią 1917-aisiais nuvertę Leninas ir jo gauja, o... Grigorijus Rasputinas ir paskutinis Rusijos caras. G. Rasputinas jau dabar tarsi šventasis piešiamas ikonose, o Nikolajus II, kurį bolševikai ilgai vadino kruvinuoju, dabar tapo neliečiama persona.

Tokių permainų absurdiškumą geriausiai iliustruoja net aukščiausio rango politikų palaikoma iniciatyva uždrausti dar nesukurtą (!) vaidybinį filmą „Matilda“, kuriame pasakojama apie caro Nikolajaus II jaunystės laikų meilę balerinai Matildai Kšesinskajai. Filmo autoriams inkriminuojamas nusikaltimas, kurį numato dar vienas Baudžiamojo kodekso straipsnis – „tikinčiųjų jausmų įžeidimas“.