Ekstremali kelionė į pavojingiausius Žemės kampelius

Dokumentiniai filmai mūsų didžiuosiuose ekranuose pasirodo nedažnai. Bet juose užfiksuota gyvenimo tiesa paprastai nurungia vaidybinio kino fantazijas.

Naujas platinimo būdas

Pastaruoju metu pastebime naują nekomercinių filmų platinimo būdą, kurio ėmėsi kino festivalių organizatoriai. Ypač išradingi ir veiklūs pasirodė esą "Kino pavasario" entuziastai, per keletą mėnesių su "Kino karavano" filmais apkeliavę ne tik didesnius miestus, bet ir pradžiuginę provincijos žiūrovus. Neseniai Vilniaus kino centre "Forum cinemas Vingis" atsirado "Kino pavasario" salė, kuri veiks nuolat ir rodys geriausius festivalio filmus, o vėliau repertuaras pasipildys naujais nekomercinio kino kūriniais. Galime tik pavydėti vilniečiams ir tikėtis, kad sėkmingai startavusi sostinėje tokia salė atsiras ir mūsų mieste.

O jei pernai "Scanoramoje" nespėjote pamatyti labai įdomaus dokumentinio filmo "Žemės druska", dabar galite su juo susipažinti jums patogiu laiku. Šio filmo autorius Wimas Wendersas bando įminti garsaus brazilų fotografo Sebastião Salgado kūrybos fenomeną.

Tapo kino klasiku

Dabar bet kuris W.Wenderso filmas laukiamas didžiausiuose pasaulio kinio festivaliuose, ir tai liudija apie režisieriaus pasiektą šiuolaikinio kino klasiko statusą.

Atrodo, kad jo kelyje į kiną nebuvo didelių kliūčių. Atvirkščiai, jis tapo vienu iš devyniolikos studentų, priimtų į 1967 m. Miunchene duris atvėrusios Kino mokyklos pirmąjį režisierių kursą. Šis įvykis visiškai pakeitė dvidešimt dvejų metų mediciną studijavusio vaikinio gyvenimą. Dar būdamas studentas W.Wendersas aktyviai reiškėsi kaip kino kritikas, kurio rašinius spausdino Vakarų Vokietijos laikraščiai ir žurnalai.

Taigi nereikia stebėtis, kad režisieriaus W.Wenderso filmuose visuomet galima užčiuopti ryšį su klasikos tradicijomis ir aptikti begalę kino citatų. O jo filmai "Alisa miestuose" (1974 m.), "Draugas iš Amerikos" (1977 m.), "Paryžius, Teksasas" (1984 m.) ar "Dangus virš Berlyno" (1987 m.) yra žinomi visiems kinomanams.

Herojų prototipas – Odisėjas

"Man filmo kūrimo procesas labai panašus į kelionę, savo paties paieškas. Jeigu ieškotume mano herojų prototipo, juo galėtų būti Odisėjas." Šie W.Wenderso žodžiai nubrėžia labai aiškų vektorių jo kūryboje ir tampa bendru vardikliu, leidžiančiu sujungti beveik visus jo filmus.

Idealiu W.Wenderso herojumi galima drąsiai vadinti ir pagrindinį naujausio filmo "Žemės druska" veikėją S.Salgado, kuris jau keturis dešimtmečius su fotoaparatu keliauja po pasaulį, stebėdamas, kaip keičiasi žmonių gyvenimas.

S.Salgado seniai tapo modernios pasaulio istorijos liudytoju, o jo akimirkas puikiai gaudančios nuotraukos ilgai atspindėjo skaudžius įvykius – karus, migraciją, badą. Dabar garsus fotomenininkas daugiau dėmesio skiria laukinės gamtos natiurmortams ir stengiasi pabuvoti ten, kur dar nėra įžengusi žmogaus koja.

Susiduria trys patirtys

Filmo "Žemės druska" kūrybinė grupė vyko į tolimiausius ir paslaptingiausius mūsų planetos užkampius – Amazonės tankumynus, Vakarų Papua džiungles, Pantanalo pelkių regioną Brazilijoje ir į Vrangelio salą Arkties vandenyne. Čia legendinio fotografo padarytos nuotraukų serijos – lyg metraštis, kuriame užfiksuota žmonijos žiaurumo istorija ir negęstantis geismas gyventi.

Pats menininkas seniai nebeturi iliuzijų: "Mes, žmonės, esame žiaurūs gyvūnai. Mūsų istorija yra karų istorija. Tai represijų istorija, beprotystės istorija. Ir ji neturi pabaigos."
Režisierius W.Wendersas savo filmo sumanymą komentavo taip: "Kuo geriau pradėjau pažinti Sebastião, tuo aiškiau supratau, kad mes privalome atskleisti nematomą jo asmenybės pusę – Salgado yra ekologas ir mūsų planetos ateities vizionierius."

Filme "Žemės druska" susiduria trys žvilgsniai, trijų žmonių patirtys ir perspektyvos: paties fotografo, jo sūnaus Juliano Ribeiro ir pašaliečio W.Wenderso.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių