- Monika Visockytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Savo laidose niekada nesu iškirpęs nė vieno žodžio. Tik su viena olimpine čempione, kuri, kai svečiavosi mano laidoje, dar buvo nepilnametė, kalbėdama susijaudino, ir paklausė: „Ar galima iškirpti?“, sakiau: „Žinoma, kad galime.“ Tai buvo vienintelis kartas“, – patirtimi kuriant laidą „Dėmesio centre“ dalijosi Edmundas Jakilaitis.
Jis ir kiti laidos svečiai televizijos 60-mečiui skirtame LRT TELEVIZIJOS projekte „60 akimirkų“ kalbėjo apie visų laikų garsiausias aktualijų laidas.
Laidos „Dėmesio centre“ vedėjas E. Jakilaitis sako, kad greita reakcija ir operatyvumas – darbo aktualijų laidose pagrindas. „Šią savaitę pašnekovą keičiau du kartus. Visi pripratę, kad pakvietimas į laidą nebūtinai reiškia, jog mes kalbėsime toje laidoje. Apie 12 val. dienos stengiuosi apsispręsti, kas bus rodoma laidoje, tačiau netikėtai pasikeitus aplinkybėms, sprendimą tenka keisti“, – pasakojo E. Jakilaitis.
Jo teigimu, žiūrovai visuomet turi galimybę išgirsti viską, kas buvo pasakyta kiekvienoje laidoje „Dėmesio centre“. „Savo laidose niekada nesu iškirpęs nė vieno žodžio. Tik su viena olimpine čempione, kuri, kai svečiavosi mano laidoje, dar buvo nepilnametė, kalbėdama susijaudino, ir paklausė: „Ar galima iškirpti?“, sakiau: „Žinoma, kad galime.“ Tai buvo vienintelis kartas“, – dalijosi E. Jakilaitis.
Žurnalistas sako, kad kurdamas laidas visuomet laikosi praktikos, kuri yra įprasta Vakarų valstybėse.
„Laikausi praktikos nerodyti pašnekovui klausimų, tai – tarptautinė praktika, taikoma Didžiojoje Britanijoje, JAV. Priimta atskleisti pašnekovui temą, bet klausimų – niekada. Taip yra todėl, kad pasakydamas temą [žurnalistas] elgiasi sąžiningai, – pašnekovas turi teisę pasiruošti. Jei pasakysi klausimus iš anksto, įsipareigoji [laidoje] būti robotu. Man dažnai nutinka taip, kad būnu pasiruošęs 15 ar 20 klausimų, užduodu pirmą ir daugiau – nei vieno iš pasiruoštų, arba neužduodu nė pirmo“, – tikino E. Jakilaitis.
Laidoje viešėjusi garsi žurnalistė, LRT Tarybos narė Dalia Kutraitė prisiminė, kaip gimė legendinė laida „Viltys ir likimai“ , kažkada pritraukdavusi net daugiau žiūrovų, nei „Panorama“.
„Dar rengdami „Veidrodžio“ laidą, mes ieškojome tiesos ir pamatėme, kad Lietuva pilna stebuklų. Pavyzdžiui, Kazimieras Kebėra gyveno trobelėje plūktine asla, o joje pilna knygų, jis – intelektualas. Kai jį parodėme „Veidrodžio“ laidoje, o šią laidą žiūrėjo absoliučiai visa Lietuva, įvyko holivudinis stebuklas, tą patį vakarą žmonės pradėjo skambinti, klausti, kas parengė siužetą. Galima sakyti, kad kitą rytą aš pabudau garsi ir tada pradėjau kurti laidą „Viltys ir likimai“, – kalbėjo D. Kutraitė.
Žurnalistas, televizijos laidos „Paskutinė kryžkelė“ vedėjas Raigardas Musnickas pasakojo, kodėl jo kurtą laidą vis buvo bandoma uždaryti.
„Kartą kūrėme laidą ir klausėme: „Ar yra Lietuvoje asmenybės kultas?“ Tai buvo 1996 metai. Šią laidą taikėme Vytautui Landsbergiui. Tuo metu, kaip Seimo pirmininkas, jis buvo svarbesnis už prezidentą, už premjerą. Matėsi, kiek jis turi įtakos: visi dėkojo jam už Nepriklausomybę. Į šią laidą montuotojas įdėjo Dučę, A. Hitlerį ir paklausė: „O V. Landsbergį klijuojam?“ Mes sutikome. Sekančią dieną tuometinis generalinis direktorius klausė: „Kas čia buvo?“ Galvojome, dabar jau bus blogai. Mūsų paaiškinimas skambėjo taip: „Kadangi pasaulio istorija žino ne tik neigiamus asmenybės kultus, bet ir Mahatma Gandhį, Šarlį de Golį, V. Landsbergį, norėjome parodyti takoskyrą tarp gero ir blogo asmenybės kulto“, – juokėsi R. Musnickas.
LRT generalinis direktorius, 10 metų gyvavusios aktualijų laidos „Spaudos klubas“ kūrėjas Audrius Siaurusevičius paneigė mitą, jog pašnekovams būdavo nepatogu į ją neateiti.
„Tai – visiškas mitas, kai kas labai nesutikdavo į ją ateiti. Priklausydavo nuo temos ir nuo situacijos. Vienos partijos vadovas netgi kurį laiką buvo uždraudęs politikams eiti į šią laidą. Kai laida pasidarė žinoma, buvo daug lengviau. Politikai suprato, kad pasirodyti „Spaudos klube“ yra labiau pliusas nei minusas, bet tai užtruko laiko. Niekada nepykdavau, jei pašnekovas atsisakydavo ateiti. Keletą kartų esu naudojęs šantažą, kai pašnekovas apgavo, pasakė, kad ateis ir neatėjo. Buvo atvejis, kai pašnekovė pranešė, kad atvažiuoja į laidą, bet nepasirodė joje, ji buvo iš Darbo partijos. Skambinau Viktorui Uspaskichui paklausti, kur ji yra. Galiausiai eteryje paskelbėme, kad dingo žmogus. Taip pasielgėme dėl parodytos nepagarbos. Galėjo pasakyti, kad į laidą aš neinu“, – teigė A. Siaurusevičius.
Į „Spaudos klubą“ pasikalbėti atvykdavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio politikos grandai.
„Linksmas atvejis buvo susitikimas su tuometiniu vyr. NATO vadu Wesley Clarku. Tuo metu vyko karas Jugoslavijoje, W. Clarkas atvažiavo į „Spaudos klubą“ tiesiai iš oro uosto, nors jo laukė prezidentas Valdas Adamkus. Buvo ir snaiperių, apsaugos, o mes kalbėjomės. Jis išvažiavo, laida išėjo į eterį, o kitos dienos rytą pasirodė pranešimas, kad W. Clarkas atleidžiamas iš pareigų. Tai, žinoma, nebuvo susiję su „Spaudos klubu“. Einu per Vilnių kitą dieną, o vienas dailininkas man per gatvę šaukia: „Tokį žmogų sudirbai, kaip tu galėjai?“ – šypsojosi A. Siaurusevičius.
Laidos „Prieštarauk“ vedėjas, LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas, žurnalistas Rimvydas Paleckis taip pat prisiminė sykį laidoje nutikusį nuotykį.
„Laida „Prieštarauk“ išsiskyrė savo laukine dvasia. Beveik muštynių ringo atmosfera. Norėjome parodyti, kad žmonės čia gali laisvai diskutuoti. Daugelį metų jie tai darė tik virtuvėse. Gerai prisimenu, sykį vienoje pusėje sėdėjo reiveriai, kitoje – vaikinai su „Adidas“ treningais. Tai buvo nesutaikomi priešai. Nežinau, kaip, bet mums pavyko juos atvesti į TV studiją. Jie visi vežėsi ginklus: kastetus, lazdas, peilius, bet prieš filmavimą buvo nuginkluoti. Po laidos jie atsiėmė ginklus ir, vieni kitus paveždami, grįžo į Vilnių“, – pasakojo R. Paleckis.
Daugiau pasakojimų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ šeštadienį, 21 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Britų princas Louisas švenčia savo šeštąjį gimtadienį
Velso princesė Kate ir jos vyras princas Williamas padėkojo už sveikinimus, kurių sulaukė jauniausio savo sūnaus Louiso šeštojo gimtadienio proga. ...
-
Cikados gali tapti skaniu užkandžiu?2
Garsiu čirpimu išsiskiriantys vabzdžiai cikados netrukus užplūs Šiaurės Ameriką. Pasak mokslininkų, iš žemės vienu metu išlys net dvi jų vados, tad cikadų bus milijardai. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai9
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Į politinius skandalus įsivėlusio operos solisto V. Vyšniausko dukra gailisi kritikos tėvui
Viktorija Vyšniauskaitė Lietuvos pramogų pasaulyje geriau žinoma It‘s Cheri vardu. Jos tėtis – žinomas operos solistas Vaidas Vyšniauskas. V. Vyšniauskas prieš kelerius metus buvo įsivėlęs į politinį skandalą,...
-
Ispanijoje atostogaujanti V. Siegel sulaukė kritikos dėl išvaizdos: replikas vadina nekultūringomis33
Verslininkė ir nuomonės formuotoja Viktorija Siegel ilsisi Ispanijos pietuose esančioje pasakiškoje Marbeloje. Gerbėjus stebinanti įspūdingais gamtos ir paplūdimio kadrais moteris sulaukė komentaro dėl, neva, per lieknų kūno linijų. Į repli...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
Jazzu 36-ąjį gimtadienį sutinka Londone: lankome vietas, kur eidavome „nusirauti stogus“12
Justė Arlauskaitė-Jazzu gimtadienį švenčia savo jaunystės, meilės ir muzikos mieste – Londone. Lankydama ikoniškus sostinės rajonus, dainininkė retrespektyviai prisimena vietas, kur prasidėjo jos svaigi muzikinė karjera. ...
-
„Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje augusi operos solisto dukra It‘s Cheri: daug būdavau viena
Viktorija Vyšniauskaitė, žinoma sceniniu vardu It‘s Cheri – operos solisto Vaido Vyšniausko dukra. Iki septynerių metų ji augo „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje. Ypač griežto auklėjimo padarinius ji sako jautusi i...
-
Smurtą ir badą kentęs jaunosios kartos dainininkas D. Valma: už savo likimą atsakau tik aš pats2
„Gyvenome močiutės bute. Viename kambaryje miegodavau aš, o kitame nuolat vykdavo vakarėliai, kuriuose kartu su mama dalyvaudavo pašaliniai žmonės, buvo rūkoma ir geriama. Ne kartą neturėdama kur paguldyti „draugų“, mam...
-
Gyvenimo dramas A. Užkalniui padėjo išgyventi naujas draugas: man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs22
Rašytojo Andriaus Užkalnio metai prasidėjo didele netektimi – teko atsisveikinti su mylima augintine Arizona. Supratęs, kad nenori gyventi vienas, vyras priglaudė praeityje sunkias traumas išgyvenusį šunį iš prieglaudos....