Didžioji radinio vertė – jo radvietės koordinatės

Paieškos metalo detektoriumi – vis labiau populiarėjantis pomėgis, o surasti artefaktai dažnai papildo ir Kauno miesto muziejaus fondus. Lietuvoje šiuo hobiu užsiimantys žmonės dažnai buriasi į klubus. Vienas jų – Metalo ieškiklių naudotojų klubas (MINK).

„Jau daug metų vykdydami klubo veiklą padedame pametusiems brangius daiktus: žiedus, auskarus ir kitus daiktus, dalyvaujame archeologiniuose žvalgymuose, padedame kolegoms tyrinėti istoriją, rengiame sąskrydžius“, – apie šio klubo veiklą pasakoja jo prezidentas Emilijus Petukauskas ir pabrėžia, kad sąskrydžius rengia kartu su kompanija „Tesora“, kuri platina metalo detektorius.

– Papasakokite apie savo klubo veiklą praėjusiais metais. Kokiuose tyrimuose ar išvykose dalyvavote?

– Klubo veiklą labai smarkiai sustabdė karantinas, nes buvo apribotas žmonių judėjimas ir bendravimas. Gerokai sumažėjo archeologinių žvalgymų. Šiais metais prasidėjo aktyvesnė veikla, klubas dalyvavo dviejuose užsienyje vykdytuose žvalgymuose Legnicoje ir Ponece. Legnicoje buvo žvalgoma Napoleono armijos lauko stovyklos teritorija, o Ponece – mūšio, kuriame kovojo saksai su švedais, laukas. Abiejose išvykose buvo įdomu, pavyko aptikti įvairių radinių. Lenkai, rengdami tokius renginius, sugalvoja ir kitokių veiklų. Legnicos tyrimuose pačiam neteko dalyvauti, tačiau kolegos pasakojo, kad organizatoriai dalyviams aprodė pilį, kuri šiuo metu yra restauruojama. Poneco tyrimų metu dalyvavome metalo ieškiklių naudotojų ir rekonstruktorių klubų eitynėse. Maloniai nustebino tai, kad ir mūsų klubo atstovai buvo pristatyti ten susirinkusiems žiūrovams.

– Prisiminkime ieškotojų sąskrydį. Ką įdomaus ar vertingo pavyko rasti ieškotojams?

– Šiais metais renginyje dalyvavo apie 650 žmonių, sąskrydis vyko Kėdainių rajone. Nustebino tai, kad renginio metu dalyviai rado daug įdomių archeologinių daiktų. Fiksuota daugiau nei 120 radinių, turinčių archeologinę vertę. Džiugina ir tai, kad labai daugėja metalo ieškiklių naudotojų, kurie sąmoningai supranta, kad, be radinio koordinačių, be jo radvietės, radinys praktiškai nebetenka savo vertės. Pagaliau visuomenės savimonės lygis tikrai kyla.

Vienas įdomesnių radinių, aptiktas sąskrydžio metu, – ankstyvo žalvarinio kirvio dalis. Sąskrydžio metu rasta ir sprogmenų, spėjame, kad tiriamame plote galėjo vykti koks nors vietinės reikšmės mūšis. Buvo rasta daug minosvaidžio sparnuočių, viena nesprogusi minosvaidžio mina. Buvo iškviesta policija ir išminuotojai, kurie nusprendė sprogmenį sunaikinti vietoje. Galima pajuokauti, kad išydome nemokamų fejerverkų.

– Teko girdėti, kad jūsų klubas padėjo archeologams tyrinėti senąją Lietuvos sostinę Kernavę.

– Kernavėje vykdytuose žvalgymuose mūsų klubas dalyvavo du kartus. Vienais metais žvalgėme plotą, esantį žemiau piliakalnių, prie upės, o antrą kartą – plotą ant Neries kranto šlaito, šalia dabartinio Kernavės miestelio. Abiejuose plotuose aptikti radiniai labai skyrėsi tiek jų gausa, tiek laikotarpiu, kuriuo jie datuojami. Viršutiniame plote buvo rastas lietuviškas sidabro lydinys, vadinamas ilguoju, ir keletas mažesnių fragmentų. Taip pat radome ypač retų daiktų: juvelyrinių dirbinių matricų, Jogailos ir Vytauto laikų monetų, keletą romėniškojo laikotarpio radinių. Paieškų metu buvo lokalizuota spyniaus dirbtuvių vieta, kurioje radome daug senovinių spynų ir jų detalių.

– Papasakokite apie išvykas. Kaip viskas vyksta užsienyje?

– Didžiausi skirtumai nuo Lietuvos – organizacinio pobūdžio. Mes nesiorientuojame į stambesnius mūsų istorijos įvykius, neskiriame jų tyrimams tiek laiko. Paieškos Lenkijoje vyksta keletą dienų, per šį renginį suderinamas tiek poilsis, tiek bendravimas tarpusavyje, tiek istorijos artefaktų paieškos. Lietuvoje panašių renginių specifika kitokia. Dažniausiai renginys trunka vieną dieną, taigi pailsėti ir pabendrauti laiko beveik nelieka. Atvažiuojame, padarome darbą, ir tiek.

– Ar dažniau į tyrimus jus kviečiasi archeologai?

– Kaip jau minėjau, viską labai stipriai buvo apribojęs karantinas, tačiau dabar jaučiame, kad tyrimų, kuriuose reikalinga mūsų pagalba, daugėja.

– Ar keičiasi visuomenės ar valstybės institucijų požiūris į šį pomėgį?

– Visuomenės požiūris neišvengiamai keičiasi, tačiau ne visada į gerąją pusę. Jeigu ūkininkui yra tekę susidurti su nemandagiai ar net agresyviai besielgiančiais metalo ieškiklių naudotojais, kurie neužkasa savo duobių, kasinėja ūkininko žemėje be jo leidimo ar net susibara su ūkininkais viduryje lauko, tai greičiausiai toks ūkininkas daugiau niekuomet nenorės net kalbėti su kitais metalo ieškiklių naudotojais ir apie juos susidarys, švelniai tariant, neigiamą požiūrį. Valstybinių institucijų požiūris nesikeičia. Jis suformuotas teisės aktų pagrindu ir jo laikomasi. Taigi kokios nors iniciatyvos iš institucijų nepastebime, nors atskirų specialistų požiūris keičiasi į gerąją pusę, tačiau toks jų darbas – jie privalo dirbti pagal įstatymus.

– Kokie klubo ateinančių metų planai?

– Planuojame dvi išvykas į užsienį – į Legnicą ir Ponecą. Tikimės, kad gausime kvietimą ir į Žalgirio mūšio tyrimus, o Lietuvoje – žiūrėsime, kaip vyks archeologiniai žvalgymai, kuriuose reikės mūsų pagalbos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių