Darbo paslaptis moteris saugos iki kapo duobės

Apie savo darbą galėčiau pasakoti viską, bet žmogų, kuris tai išklausytų, iškart reikėtų nušauti. Taip juokauja apie 20 metų JAV karinėje bazėje ir aerokosmoso kompanijose milžinėse “Grumman Aircraft” ir "Lockheed Corporation" dirbusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Marija Danguolė Navickienė.

Ne viską gali papasakoti

Netoli Los Andželo, Westlake Village miestelyje Kalifornijos kalnuose gyvenanti 69-erių metų Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė karinėje bazėje Point Mugu vietovėje nuo 1977 m. dirbo programinės įrangos specialiste, po to penkerius metus – dar slaptesnėje garsioje aerokosmoso korporacijoje "Lockheed Corporation".

"Iš darbo išėjau viską racionaliai apsvarsčiusi, nes Lietuva tapo nepriklausoma, norėjau dažniau bendrauti su lietuviais, o dirbant tokį darbą tai nėra itin sveikintina", – kalba D.Navickienė.
Todėl, atsisakiusi dar vieno pasiūlymo dirbti retiems mirtingiesiems prieinamoje vietoje, Danguolė įsidarbino draudimo kompanijoje ir ramia širdimi galėjo dažniau lankytis gimtinėje.

Tiesa, nuo 1949 m. JAV gyvenanti, bet tik su nedideliu akcentu kalbanti lietuvė apie savo buvusį darbą gali papasakoti labai mažai.

Lėktuvai "Grumman F-14 Tomcat" jau neskraido, todėl dabar turiu teisę to neslėpti, – apie 1986 m. Libiją bombardavusius (žuvo kelios dešimtys žmonių) viršgarsinius, dviejų variklių, dviviečius, keičiamo sparnų kampo karinius reaktyvinius lėktuvus sako D.Navickienė. – Vis dėlto yra lėktuvų, apie kuriuos dar ir dabar negaliu net užsiminti."

Bėgo nuo Sibiro

Į Kaliforniją su dviem savo vaikais – septynmete Rymante ir penkiamečiu Tadu Danguolė persikėlė iš Naujojo Džersio, kur dirbo draudimo kompanijoje.

Paprašyta prisiminti, kodėl ji atvyko gyventi į JAV, Lazdijuose gimusi moteris nutyla: "Dar ir dabar regiu vaikystėje matytą vaizdą – raudančius tėvus, kai šie sužinojo, kad karo pabaigoje iš Lietuvos turės bėgti į Vokietiją, nes pateko į Sibirą tremiamųjų sąrašus. Jie manė, kad karui pasibaigus galės grįžti į Lietuvą."

Vėl pradėjus kalbėti apie darbą JAV karo pramonėje, matematiką studijavusi D.Navickienė neslepia, kad ji nesitikėjo gauti darbo karinėje laivyno bazėje, kur buvo atliekama daug "F-14" ir kitų lėktuvų testavimų.

Supo sienos su vielomis

"Pasiūlė administratoriumi ten dirbęs sūnaus krikštatėvis, – pamena lietuvė, kuri tik po egzamino ir daugybės tikrinimų galėjo dirbti slaptą darbą. – Kiekviename lėktuve – tūkstančiai laidų nuo vieno kompiuterio iki kito, o per nanosekundės dalį turi ateiti informacija. Pavyzdžiui, kada keisti greitį, kada šauti, kokiu ginklu. Kompiuteriai turi komunikuoti be klaidų, tad mes modernizuodavome, bandydavome, koreguodavome programą."

Apie 30 km nuo Danguolės namų įkurta bazė Point Mugu buvo saugoma ginkluotų kariškių, sienos su vielomis priminė koncentracijos stovyklą.

Tiesa, iš pradžių lietuvė negalėjo iškart dirbti prie svarbesnių lėktuvų projektų: ji buvo tikrinama FTB pareigūnų bent devynis mėnesius.

"Buvo vienas pokalbis ir po to daug įvairiausių anketų", – D.Navickienė turėjo detaliai pasakoti apie gimines. Teirautasi, ar ją būtų įmanoma šantažuoti per Lietuvoje likusius žmones, vertintas jos lojalumas JAV, kaip ji reaguotų, jei atvyktų žmonės ir prašytų informacijos neva Lietuvai išlaisvinti.

Bombardavo Libiją

"Garsiausias įvykis darbe buvo, kai "Grumman F-14 Tomcat", prie kurių dirbome, 1986 m. bombardavo Libiją, sprogdino prezidento Moammaro Gaddafi rūmus. Per tą misiją nukrito tik vienas ar du amerikiečių lėktuvai, bet jie buvo pažeidžiamesni, nes jiems virš savo teritorijos neleido skristi kai kurios šalys", – pamena D.Navickienė.

Jai ir kolegoms atsiųsdavo juodąsias dėžes. Pašnekovė patikslino, kad lėktuvas, ypač, karinis, priešingai, nei mano daugelis žmonių, turi ne vieną juodąją dėžę: yra speciali dėžė navigacijai, radarui, temperatūrai ir atmosferos sąlygoms, ginklams, dar kelios ir bendra.

Danguolė su kolegomis nežinojo apie visus lėktuvų testavimus ir bandymus. Programuotojai gaudavo tik techninius faktus. Darbe buvo populiari frazė: "Ar reikia tai žinoti?".

Tiesa, jei kažkur lėktuvas nukrisdavo ar nutikdavo nelaimė, jie žinojo. Kaip ir apie vieną įvykį, kai per pirmus tyrinėjimo etapus "F-14" pašovė... save: tuomet lėktuvas aplenkė jo iššautas raketas. Laimė, pilotas spėjo katapultuotis.

Testavimas traukia "žvejus"

Lietuvė kelis kartus ir pati sėdėjo lėktuve "F-14". Trečiasis D.Navickienės darbovietės pastato aukštas buvo pats didžiausias – iš ten automatiškai išvažiuodavo speciali platforma į vandenyno pusę. Nuo platformos buvo matyti ore skraidantys ir virš salų testuojami lėktuvai, kurie negyvenamosiose salose išbandydavo ir ginklus.

Prisiminusi juodąjį humorą Danguolė nusijuokė: "Kartą dirbau "F-14", o kai iš jo išlipau, kolega klausė, ar tikrai patikrinau, ar katapultas išjungtas. Jei netyčia būčiau įjungusi, būčiau šovusi į angaro lubas ir nuo smūgio išsitrėškusi."

Beje, kiekvieną kartą, kai vykdavo svarbesni lėktuvų testavimai, vandenyno horizonte pasirodydavo Rusijos "žvejybos" laivas.

"Abi šalys turi savo žvalgų ir elektroninių ausų, todėl mes juokaudavome, kad galbūt reikėtų JAV ir Rusijos diplomatams susėsti prie vieno stalo ir iš anksto pasidalyti savo manevrų planais", – juokiasi Danguolė.

Kabinetai su kodais

Dar didesni saugumo reikalavimai buvo keliami kitoje D.Navickienės darbovietėje – aerokosmoso milžine vadinamoje 1912 m. įkurtoje kompanijoje  "Lockheed Corporation": 1995 m. prie šios vienos didžiausių aukštųjų technologijų,lėktuvų ir kitų aviacijos bei kosmonautikos aparatų gamybos korporacijų prisijungė kompanija "Martin Marietta" ir kompanija tapo "Lockheed Martin".

Kompanija buvo įsikūrusi miestelyje, ją saugojo civiliniais drabužiais ginkluoti vyrai ne tik prie įvažiavimo kelio, bet ir prie kiekvieno pastato.

"Kiekviena mūsų laboratorija ar kabinetas buvo ne tik užrakinamas, bet ir turėjo elektroninį užraktą su kodu, – dalį paslapties skraistės atidengia lietuvė. – O kabinetuose buvo patariama kalbėtis pašnibždomis, kad tam, kam nereikia, nebūtų įmanoma lengvai klausytis."

bet ir astronautika. Ji šyptelėja, prisiminusi vieną posakį: "Darbe juokaudavome, kad galime pasakoti viską, tik po to tą žmogų reikėtų nušauti."

Apie jos darbą beveik nieko nežinojo pirmasis vyras Rimtautas Vizgirda, "Boeing" kompanijoje dirbęs antrasis vyras Jonas Navickas ir dukra su sūnumi Tadu – buvusiu Latvijos skrydžių bendrovės "airBaltic" viceprezidentu ir generaliniu direktoriumi Lietuvai.

Tai gali tik "F-14"

Moteris neslėpia, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dirbti tapo sunkiau, kai kurie amerikiečiai nebuvo patenkinti, todėl po kiekvienos išvykos į tėvynę ji turėjo dalyvauti FTB pareigūno apklausoje: "Ką veikiau, su kuo, kur ir kada mačiausi, apie ką kalbėjome."

Danguolė norėjo dažniau būti tėvynėje, todėl šaltai ir racionaliai viską apmąsčiusi  lietuvybę puoselėjanti moteris nusprendė darbo atsisakyti, atmetė dar vienos su slaptais projektais dirbančios kompanijos pasiūlymą ir vėliau perėjo dirbti į draudimo kompaniją.

"Man labai svarbu išlaikyti lietuvišką tapatybę. Širdyje buvome ir esame lietuviai, nors ir gyvename JAV, todėl santykiai su Lietuva man labai brangūs", – neslepia Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Beje, kariniu lėktuvu jai taip ir nepavyko paskraidyti – tik su nedideliu dviviečiu lėktuvėliu ir dideliais keleiviniais.

"Didelės perkrovos – ne man, – nusijuokia D.Navickienė. – Vis dėlto keleiviniuose lėktuvuose jaučiuosi puikiai. Bet labai nemėgstu, kai keleiviai laužo taisykles. Kylant ir leidžiantis griežtai neleidžiama naudotis telefonais, kartą dėl to susiginčijau su mergina, kuri leidžiantis lėktuvui, pačiu pavojingiausiu metu, įjungė savo mobilųjį. Išjungė išgirdusi, kad esu avionikos specialistė."
D.Navickienė ir dabar skiria karinio lėktuvo garsą nuo keleivinio ar sportinio. Ji dažnai žvalgosi į dangų, o kino teatro salėje jai suspaudžia širdį, kai filmuose pamato lėktuvus, ypač karinius, prie kurių ji dirbo.

Kartą kino teatre rodė filmą apie lėktuvus. Kai vienas jų pakilo nuo lėktuvnešio, priešais eilėje su kompanija sėdintis paauglys sušuko: "O, "F-16"!

Danguolė pasilenkė prie vaikinų ir pasakė: "Ne, tai – ne "F-16". Taip gali tik "F-14"!

Apie lėktuvą "Grumman F-14 Tomcat"

Tai – viršgarsinis, dviejų variklių, dvivietis, keičiamo sparnų kampo, karinis reaktyvinis lėktuvas.

"F-14" buvo sukurtas XX a. šeštajame dešimtmetyje, siekiant pakeisti "F-4 Phantom II" tipo naikintuvus. Buvo naudotas JAV laivyne kaip pagrindinis naikintuvas. 1976 m. šiuos naikintuvus įsigijo Iranas. Šiuo metu jie ir yra naudojami tik Irane, JAV 2006 m. buvo pakeisti naujesniais "F/A–18E/F Super Hornet".