Dainininkė, dievinanti matematiką: tai giminingos sritys

– Nuo vaikystės sukiesi muzikos pasaulyje: dainavai grupėje "Saulės vaikai", dalyvavai įvairiausiuose konkursuose, koncertuose. Kaip viskas prasidėjo ir kaip atrodė tavo kelias muzikos pasaulyje?

– Aš pati tiksliai neatsimenu, nei kada tiksliai pradėjau dainuoti, nei kaip tai prasidėjo, bet pagal visą istoriją, kurią man pasakojo mama, tai nutiko, kai buvau, atrodo, ketverių su puse. Dainavau vaikų grupėje "Tu ir aš", tada perėjau į tuo metu susikūrusią grupę "Saulės vaikai", toliau viskas klostėsi savaime. Visą laiką mokiausi pas vokalo pedagogę ir atlikėją Jūratę Miliauskaitę, kol užaugau. Tada nuo grupės "Saulės vaikai" mes penkios atsiskyrėme ir tapome grupe "Roxy 5", su kuria dalyvavome pirmajame "X Faktoriaus" sezone, o dabar dainuoju grupėje "Original Copy". Šis projektas susikūrė prieš pat "X Faktoriaus" trečiąjį sezoną, praėjus labai nedaug laiko nuo susikūrimo nusprendėme dalyvauti šiame konkurse – tai buvo tarsi mūsų, kaip grupės, kelionės pradžia. Jo metu labai užaugome tiek individualiai, tiek ir kaip grupė, tai buvo tarsi mūsų lipdymasis. Dabar mums netrūksta koncertų, veiklos, po "X Faktoriaus" tikrai užplūdo didelė sėkmė. Neseniai važiavome į Berlyną, kur laimėjome "Grand prix". Pats muzikinis konkursas "Berliner Perle" laikomas labai rimtu. Nors sugalvojome čia dalyvauti gan netikėtai, labai džiaugiamės, kad laimėjome pagrindinį prizą. O grįžus laukė dar viena maloni staigmena – Jazzu pakvietė mus pritarti jos koncertų ture. Tai turbūt geriausia, kas man yra nutikę per muzikinę karjerą.

– Iš tavo pasakojimo galima suprasti, kad visada buvai muzikinės grupės, kolektyvo dalis. Ar nesvarstai apie solinę karjerą?

– Visuomet buvau vienos ar kitos grupės narė, bet paraleliai visą laiką dainavau ir viena. Šios veiklos niekada viena kitai netrukdė. Esu daugelyje konkursų dalyvavusi ir viena, kaip solistė turiu du "Grand prix", taip pat daug pirmųjų, antrųjų vietų. Bet kai atėjau į "Original Copy", solinė karjera šiek tiek sustojo, nes labai labai daug dėmesio ir jėgų reikia skirti grupės veiklai.

Niekada nesakiau, kad mano vaikystė buvo neįdomi, nes man asmeniškai ji buvo pati įdomiausia ir aš kitokios vaikystės net neįsivaizduoju.

– O lengviau dainuoti vienai ar su grupe?

– Su grupe tikrai lengviau. Nors būna visko, esame kaip broliai ir seserys. Taip, grupėje tikrai lengviau negu vienai – tiek emociškai, tiek ir visaip kitaip.

– Ar nesijauti dėl tokio įtempto grafiko nuo pat mažų dienų netekusi dalies vaikystės? Ar nejautei nuoskaudos, kad kol kiti vaikai žaisdavo kieme, tu laiką leidai repeticijose ar konkursuose?

– Labai geras ir teisingas klausimas! Esmė tokia, kad niekada to nepasigedau, nes visus tuos dalykus užpildė kita mano veikla, kurios šiaip paprastas vaikas neturi. Niekada nesakiau, kad mano vaikystė buvo neįdomi, nes man asmeniškai ji buvo pati įdomiausia ir aš kitokios vaikystės net neįsivaizduoju. Visus tuos lakstymus lauke su draugais, žaidimus aikštelėse kompensavo kelionės į koncertus, visai kitokia kompanija. Per tuos visus konkursus ir apkeliavau daug šalių, manau, kad dėl to man tik geriau. Dėkoju mamai, kad nuvedė dainuoti.

– Ar prisimeni pirmąjį savo rimtą koncertą?

– Ne, tikrai neatsimenu, bet yra labai juokinga istorija iš mano vieno pirmųjų koncertų. Istorija tokia, kad iš pradžių nedainavau gerai, tikrai buvo kur tobulėti. Ir kai buvau mažytė, buvome tokiame konkurse ir kažkas pasakė mano mamai, kad reikia man į arbatą įlašinti truputį konjako, kad aš atsipalaiduočiau, būčiau linksmesnė, o man tada buvo gal penkeri ar septyneri metukai. Mama šliūkštelėjo į arbatą truputį per daug to konjako. Ir sakė, reikėjo filmuoti tai, kaip aš dainavau – vos viena akis prasimerkusi, linguoju... (Juokiasi.) Tai toks nuotykis iš mano pirmųjų koncertų. Mama šį įvykį iki dabar prisimena juokdamasi iki ašarų, sako, na ir kas man tada užėjo – juk sakė pilti tik lašiuką... (Juokiasi.)

Aš visą gyvenimą sprendžiau dilemą: muzika ar matematika? Matematiką dievinu lygiai taip pat kaip muziką – nuo pat mažens tai du pagrindiniai mano pomėgiai.

– Ar po šitiek metų tau dar yra išlikęs nors krislelis scenos baimės?

– Yra, tikrai yra. Ir ta baimė labai didelė, ir, sakyčiau, laikui bėgant, ji netgi didėja. Pavyzdžiui, "X Faktoriaus" scena yra visai kitokia negu kitų koncertų, nes ten eini tarsi į kovą, mūšį, atrodo, kad tau suteiktas tik vienas šansas ir nežinai, ar jų bus suteikta daugiau, tad turi padaryti viską, ką gali geriausio. O taip pavyksta tik kokį vieną kartą iš dvidešimties, tad baimė yra nežmoniška, dreba viskas. Būna, kad dėl streso dingsta kokie 60 proc. mano galimybių. Nors tai pastebi gal ne visi, bet būna ir balso dingimų, perspaudimų.

– Turi nesuskaičiuojamą gausybę apdovanojimų iš muzikinių konkursų. Gal yra vienas ar keli, kurie tavo širdžiai – brangiausi?

– Kaip solistė, asmeniškai turiu du "Grand Prix", tai jie man ir yra turbūt asmeniškai brangiausi. Juos abu aš laimėjau labai netikėtai, nes abiejuose konkursuose dalyvavau ir su grupe, ir viena, skyriau didesnį dėmesį ir susikaupimą grupei, labiau tikėjau grupe negu savimi pačia kaip soliste. Tai ir brangiausi tie du prizai, kuriuos gavau beveik vieną po kito – vieną konkurse Bulgarijoje, o kitą – konkurse "Kaunas talent". Kaip solistė ėjau tiesiog išbandyti save, palaikyti tonusą, o išėjo taip, kad su grupe laimėjome žemesnę vietą, o pagrindinį prizą gavau viena.

– Pasirinkai studijuoti taikomąją matematiką – atrodo, su muzika nelabai susijusią profesiją. Kaip gimė toks sprendimas?

– Aš visą gyvenimą sprendžiau dilemą: muzika ar matematika? Matematiką dievinu lygiai taip pat kaip muziką – nuo pat mažens tai du pagrindiniai mano pomėgiai. Labai mėgstu viską skaičiuoti, analizuoti – kartais net per daug. Kartais ta logika pakiša koją. Bet, likus keliems mėnesiams iki stojimo, sugalvojau, kad noriu studijuoti būtent matematiką. Ir nors atrodo, kad tarp šių veiklų didelis skirtumas, yra net mokslininkų įrodyta, kad matematikai gali būti geri dainininkai, ir atvirkščiai. Labai retas reiškinys, kad matematikas neturėtų klausos, nes smegenų dalys, atsakingos už muzikalumą bei matematiką, yra šalia viena kitos ir, kai viena tobulėja, natūraliai vystosi ir kita.