Anske: jei įsimyli transo muziką, ji išlieka tavyje

– Studijoms pasirinkai netradicinę kryptį – universitete Anglijoje mokeisi skaitmeninės muzikos paslapčių. Turbūt teko sulaukti tradicinio klausimo – už ką pirksi duoną, baigęs universitetą?

– Tiesa, ne kartą teko sulaukti tokios ar panašios replikos. Vis dėlto baigęs mokslus supratau, kad jokioje kitoje srityje realizuoti savęs nenoriu. Stodamas į universitetą troškau pagilinti jau turimas žinias ir sugebėjimus, taip pat norėjau sutikti įdomių bendraminčių ir tiesiog išbandyti save užsienyje. Į šias studijas žiūriu kaip į papildomą galimybę praplėsti savo žinias už elektroninės šokių muzikos spektro.

Apie pinigus mąsčiau taip: jei tau patinka tavo veikla, ji įprasmina tavo gyvenimą ir tu jai visiškai atsiduodi, nepaisydamas įvairių gyvenimo kliūčių, anksčiau ar vėliau gali tikėtis atlygio. Būtų kiek naivu iš karto tikėtis kažkokios sėkmės. Dažniausiai tam prireikia nemažai laiko, užsispyrimo, daug darbo, kantrybės, o kartais tiesiog buvimo tinkamoje vietoje tinkamu laiku.

– Kokia buvo artimųjų, draugų reakcija į tavo studijas?

– Džiaugiuosi, kad draugai mane palaikė. Manau, kad ir jiems buvo smalsu, kas išeis iš šitos mano avantiūros. O artimiesiems reikėjo šiek tiek laiko. Bet truputį vėliau jie suprato, kad mano apsisprendimo ir pasirinkimo nepakeis. Dar iki šiol mano šeima kartais ne visai aiškiai suvokia, ką aš darau, tačiau esu dėkingas, kad jie vis tiek sugeba mane palaikyti, tiki ir skatina judėti toliau.

– Kada supratai, kad ne jokia kita, o būtent transo muzika yra tavo pašaukimas?

– Egzistuoja toks posakis transo muzikos bendruomenėje: "Jei įsimyli transo muziką, tai ji išlieka tavyje." Taip ir man atsitiko. Manau, kad tuo metu man buvo apie 12 metų ir jau tada kažkiek pradėjau domėtis muzikos kūryba ir jos technologijomis. Supratau, kad už tai, jog tokia muzika atsirado mano gyvenime, turiu būti dėkingas, ko gero, daugeliui girdėtam atlikėjui Tiesto, kuris tuo metu dar kūrė savo ikonišką transo skambesį. Prisimenu, kai pamačiau jo "Elements of Life" koncerto įrašą iš Švedijos, visas kūnas nuėjo pagaugais. Akimirką atrodė, kad nusikėliau į kažkokią magišką ir euforišką dimensiją, kurioje buvo neapsakomai gausu harmonijos ir energijos. Negalėjau atsiplėšti. Išgirdęs tai supratau, kad ir aš noriu būti to dalimi. Ir aš noriu kurti panašaus pobūdžio muziką. Ir aš noriu įkvėpti kitus bei priversti juos jaustis taip, kaip tada jaučiausi aš.

– Pseudonimas Anske turbūt labiau yra žinomas užsieniečiams nei lietuviams. Ar mūsų šalis neįsileidžia pogrindinės kultūros?

Sunku tiksliai įvardyti aplinkybes, dėl ko Lietuvoje yra tokia keista pogrindinės muzikos (ypač mano mėgstamo žanro) situacija.

– Deja, dalis tiesos yra – tikrai galėčiau teigti, kad mano vardas populiaresnis užsienyje nei gimtinėje. Sunku tiksliai įvardyti aplinkybes, dėl ko Lietuvoje yra tokia keista pogrindinės muzikos (ypač mano mėgstamo žanro) situacija. Gal neturime perspektyvios rinkos tokiam skambesiui, tad renginių organizatoriai nedrįsta rizikuoti ir renkasi senąsias komercines formules, tai, kas jiems atrodo saugu? Gal Lietuva yra per daug konkurencinga šalis, todėl tokiai muzikai nėra erdvės klestėti? Gal trūksta iniciatyvos ir tikėjimo? O gal tai toks mūsų visuomenės mentalitetas? Negaliu konkrečiai įvardyti. Tiesiog stengiuosi per daug apie tai negalvoti ir nesusireikšminti. Mieliau sutelksiu savo energiją į asmeninius darbus, ambicijas, įsitikinimus.

– Pogrindinei muzikai šiuo metu didelę įtaką daro populiariosios muzikos kultūra. Muzikinėje scenoje yra daug pavyzdžių, kai dėl žinomumo prodiuseriai meta tai, ką darė daugelį metų, ir pradeda orientuotis į masinę auditoriją. Ar sunku išsilaikyti nepasekus jų pėdomis?

– Pagundos tam nejaučiu. Pinigai man nėra pagrindinis šios veiklos varomasis variklis. Visų pirma man tai aistra. Žinau, kad vieni muziką suvokia ir mato kaip verslą, kiti – kaip meną. Turbūt aš esu tas, kuris stengiasi surasti tą aukso viduriuką. Nesakau, kad nemėgstu eksperimentuoti ir išbandyti naujus dalykus (manau, tai būtina, norint išlikti aktualiam, tobulinant save ir stebinant klausytojus). Tačiau puikiai suvokiu, kad pirmiausiai tai turiu daryti dėl savęs, o ne dėl kažko kito. Privalau išlikti nuoširdus ir atviras sau pačiam, kitaip viskas praranda reikšmę. O jei dar kam nors padedu savo darbais įnešti gyvenimo džiaugsmo, dėl to man tik dar smagiau.

– Neseniai Olandijoje grojai viename didžiausių transo muzikos festivalių pasaulyje. Kokie ateities planai? Esi užsibrėžęs tikslų?

Ko gero, labiausiai pradžiugino žinia, kad manęs paklausyti atskrido gerbėjai iš Kanados, Amerikos, Izraelio ir net Pietų Korėjos!

– Taip, turėjau privilegiją dalyvauti viename žinomiausių transo muzikos festivalių. Tai išties buvo nepakartojama patirtis. Žmonės atvyko net iš 72 pasaulio šalių. Buvau maloniai nustebintas kultūrų ir lankytojų amžiaus įvairovės. Teko matyti net ir keletą 60-mečių šokant! Ko gero, labiausiai pradžiugino žinia, kad manęs paklausyti atskrido gerbėjai iš Kanados, Amerikos, Izraelio ir net Pietų Korėjos! Iki tol nemaniau, kad turiu tokį nuostabų, juolab tarptautinį palaikymą – už tai esu be galo dėkingas. Mus, kaip atlikėjus ir kūrėjus, tokie įspūdžiai visuomet pozityviai įkrauna ir įkvepia.

Kalbant apie ateities planus, jų visąlaik yra begalė. Turiu didelių naujienų jau šiam rudeniui. Kad ir kaip norėčiau, šiuo metu nieko sakyti apie tai negaliu. Galiu paatvirauti, kad tai jau kurį laiką buvo viena iš mano ilgai siektų svajonių. Iki tol mano pagrindiniai darbai išlieka studijoje. Bus daug darbų, kur didesnį dėmesį skirsiu originaliems vokaliniams kūriniams, keletas remiksų žinomiems atlikėjams ir galbūt koloboracinių darbelių. Faktas, kad artimiausiu metu sustoti tikrai neketinu!