50-ies sulaukęs A. Valinskas: laimė į skolą nedalinama

  • Teksto dydis:

Žvarbus lapkričio pabaigos vakaras. Prie sostinės centre esančios pokylių salės stoja automobiliai, iš kurių lipa pasipuošę, gėlėmis ir dovanomis nešini žmonės. Tai – pramogų pasaulio banginiu tituluojamo Arūno Valinsko 50-ojo jubiliejaus šventės svečiai.

Nė vieno, pasak jubiliato, pakviesto „iš reikalo“. „Šį vakarą norėjau matyti žmones, kurie vienu ar kitu tarpsniu buvo ir yra mano gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, Andrius Kubilius, su kuriuo Seime tikrai labai daug dirbome. Jis juk tikrai nėra pats populiariausias Lietuvoje žmogus. Bet man nusispjaut, kas ką galvoja! Tai mano šventė ir ji bus tokia, kokios aš noriu“, – juokėsi A. Valinskas, puotos užkulisius atvėręs tik LRT laidos „Gyvenimas“ žiūrovams.

Vakaras išties buvo vertas eterio karaliaus: skanėstais nukrauti stalai, vietoje fotografavimosi sienelės – milžiniškas televizorius, kuriame pozavo sveikintojai, specialiai šiam vakarui perdarytos dainos, scenos žvaigždžių pokštai ir išskirtinės draugysčių istorijos, privertusios iki ašarų kvatotis visus susirinkusius.

Štai buvęs premjeras A. Kubilius pasveikinti buvusio Seimo pirmininko atskubėjo su karučiu. Taip jis pokštavo, kad po daugelio metų valstybė paskaičiavo, jog paėmė per daug baltųjų centų už Valinsko išdaigą per Žvagulių vestuves ir likutį nusprendė grąžinti.

Labai dažnai guosdamiesi be reikalo mes tiesiog prisišaukiame bėdą. Nereikia jos laukti – gyvenkime ir džiaukimės dabar.

„Mano pirmoji pažintis su Valinsku įvyko tuomet, kai dar mokiausi dešimtoje klasėje. Tuomet dalyvavau jo vedamame televizijos žaidime ir laimėjau baldų komplektą. Bet labiausiai į atmintį įsirėžė jausmas, kai, pabuvęs televizijos studijoje, supratau, jog ateity noriu ir aš čia dirbti“, – pasakojo jubiliejinį vakarą vedęs Andrius Tapinas.

„Aš taip pat šios pažinties niekada nepamiršiu, nes sulaukiau Andriaus tėčio, garsaus žurnalisto Laimono Tapino skambučio, kuris buvo tiesiog nevilty, nes nežinojo, kur dėti tą virtuvės komplektą“, – eterio kolegai antrino vakaro kaltininkas.

Iš Briuselio specialiai į šventę atskubėjęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas juokavo, kad jo gyvenime Arūnas suvaidino ypatingą vaidmenį, juk būtent jis sugalvojo posakį „Geras vaizdelis“, tapusį kėdainiškio vizitine kortele.

„Jau laikas savo sukauptą patirtį perduoti jaunesniems“, – draugui linkėjo V. Uspaskichas, į puotą atvykęs su dabar jau buvusia žmona Jolanta Blažyte, kurią meiliai šokdino grojant legendinės grupės „Vairas“ muzikantams.

Ypatingą dovaną Arūnui įteikė žmona. Be galo slidžiu keliu iš filmavimo Kaune tą vakarą į puotą atskubėjusi Inga Valinskienė su vyriausiuoju sūnumi padainavo romansą, sujaudinusį jubiliatą iki ašarų.

„Valinsko gyvenime visko buvo labai daug. Jis neturėjo tik vienintelio dalyko – paprastos, kasdienės, net pavadinčiau namų sofos ramybės. Tačiau jos Arūnui dar teks išmokti. Galbūt kada nors jis suvoks, ką reiškia laimė ir ramybė tiesiog sėdint ant sofos namų šilumoje, matant savo vaikus, anūkus, nebedirbančią, o tiesiog ramią žmoną. To jam ir linkiu“, – laidos „Gyvenimas“ kūrėjams atsivėrė I. Valinskienė.

Panašu, kad greitai jos linkėjimams nebus lemta išsipildyti – Arūnas neslėpė, kad būtent dabar jis yra labai laimingas: „Labai dažnai guosdamiesi be reikalo mes tiesiog prisišaukiame bėdą. Nereikia jos laukti – gyvenkime ir džiaukimės dabar. Nes laimė į skolą nedalinama“.

„Gyvenimas“ – šį vakarą 19:30 val. per LRT televiziją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas.

Kaunas. portretas
Visada žaviuosi Ingos dainomis , koncertais ir jų šeima. Tai nuostabios dainos, dainų tekstai. Šiandiena yra daug grupių,norinčių labai greitai iškilti tarytum lyg žvaigždės, bet deja - iki Ingos Valinskienės toli gražu , kaip iki mėnulio. Ačiū Ingai, Ačiū Arūnui nebūtu Jūsų nebūtu ir nuostabių dainų. Gyvenimu skųstis tikrai negaliu. Mane daug kas myli, aš daug ką myliu. Turiu aš kam ranką širdingai paspaust, Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust. Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės, Tik vandenio tyro, tik savo kertės. Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos. Ir tai – tik todėl, kad nejaustum žiemos. Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu. Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių. Beribėje jūroje reikia bangos, Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos. Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios, Kurioj ne bombonešiai – paukščiai lekios. Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių – Vienintelio kelio. Nereikia kelių… Kad žemę mylėtum, nekeiktum danga
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių