- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.
Bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas įvardina dažniausias namo stogo apšiltinimo klaidas ir pataria kaip jų išvengti.
Stogas – viena jautriausių šalčiui vietų. Norint šiltų ir sandarių namų, svarbu tinkamai juos apšiltinti ir nedaryti tipinių klaidų, kurios ateityje gali pridaryti rimtų nemalonumų. Tinkamai neapšiltinus ir neužsandarinus stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali būti didesnis nei 30 proc.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – apšiltinimo medžiagų nesluoksniavimas. Siekiant išvengti šalčio tiltų, kiekvienas apšiltinimo sluoksnis turi būti perslenkamas taip, kad nesutaptų su prieš tai paklotu sluoksniu. Pavyzdžiui, jei stogą ketinama apšiltinti 45 cm storio medžiagos sluoksniu, tai patartina suskirstyti apšiltinimo medžiagą į du sluoksnius ir jais iškloti stogą. Polistireninis putplastis tarp gegnių turi būti įspaudžiamas tvirtai, su pasipriešinimu. Be to, patariama plokštes per plotį pjauti statybvietėje, pagal realų atstumą tarp gegnių.
Tinkamai užsandarinti
Ne laiku numatomos angos stoge – garantuotos sandarumo problemos. Prieš apšiltinant stogą, ypač svarbu suplanuoti angas, skirtas nutiesti įvairioms komunikacijoms ar kitiems įrenginiams. To nepadarius laiku ir pirmiau apšiltinus stogą, papildomai padaromos angos, kurios paveikia stogo apšiltinimo sandarumą. Apšiltinimo medžiagoje lieka didelių tarpų, sujudinamas visas susluoksniavimas, todėl tinkamai iš naujo užsandarinti apšiltinimą tampa ypač sudėtinga.
Priešingai nei vata, polistireninis putplastis nepraleidžia vėjo, todėl jam nereikalinga vėjo izoliacija, kuri neretai sukelia šiltinimo problemas.
Polistireninis putplastis apsaugomas dviem plėvelėmis – iš apačios garo izoliacija, kuri turi būti klojama labai atsakingai, be jokių plyšių ir skylių – ji nepraleidžia vandens garų, kylančių iš patalpos aukštyn, o iš viršaus difuzine plėvele. Ji praleidžia drėgmės garus viena kryptimi – iš izoliacinės medžiagos į ventiliuojamą oro tarpą, bet nepraleidžia kita kryptimi – iš oro tarpo atmosferinės drėgmės link izoliacinės medžiagos.
Šiltinant stogą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokia yra namo konstrukcija. Kuo sudėtingesnė namo konstrukcija ir kuo daugiau stoge yra užlenkimų ir sunkiai prieinamų vietų – tuo sudėtingiau bus apšiltinti ir užsandarinti stogą. Prieš renkantis medžiagas, verta pasiteirauti nepriklausomo specialisto, kokia medžiaga tiktų labiausiai, nes tik įvertinus stogo konstrukciją, galima surasti optimalų variantą.
Reikalavimų svarba
Patariama atkreipti dėmesį ir į šiek tiek pasikeitusius šilumos izoliacijos sluoksnio reikalavimus. Nusprendus pačiam imtis šiltinimo darbų, verta atkreipti dėmesį į šių reikalavimų svarbą, nes neteisingai atlikus darbus, namas ne tik praras šilumą, bet ir neatitiks reikalavimų
Gegnės yra labai laidžios ir stogo konstrukcijos varžą mažina bent jau 15 proc., todėl izoliacinį sluoksnį reikia didinti. Galima paaukštinti gegnes brusais, dažniausiai gegnių apačioje yra dedamas dar vienas polistireninio putplasčio sluoksnis.
Stogo apšiltinimas apima ne vieną sluoksnį medžiagų. Svarbi ne tik izoliacinė medžiaga, tačiau ir vandens garams laidi plėvelė bei teisingai įrengti vėdinimo oro tarpai. Difuzinė plėvelė yra glaudžiama prie šilumos izoliacijos plokščių, todėl renkantis ją reikėtų atkreipti dėmesį į jos storį. Rekomenduojama naudoti plėvelę, kurios storis ne didesnis kaip 0,02 m. Virš šios plėvelės, turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinimo oro tarpas.
Baigus darbus rekomenduojama atlikti ir vidinių apšiltintų sienų bei stogo temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...
-
VSAT: Medininkuose transporto eilės padidėjo, Šalčininkuose – sumažėjo
Nuo kovo Lietuvai uždarius dar du pasienio punktus su Baltarusija, per savaitgalį transporto eilė Medininkuose kiek padidėjo, o Šalčininkuose – sumažėjo, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. ...