Per statybų bumą dygusių namų šeimininkai srebia problemas

Naujuose būstuose prieš kelerius metus apsigyvenę ir nemažai broko pamatę kauniečiai abejoja, ar įmanoma ką nors pastatyti be trūkumų. Kartais statybininkai juos ištaiso, bet neretai patiems tenka kovoti su užgulusiomis bėdomis.

Ketina visai išsikraustyti

Tie, kurie svajojo, kad įsikraustę į naujuosius namus ilgai gyvens be sulietų lubų, atšokusio tinko, pelėsio ir kitų nemalonių, kurių pasitaiko senuose būstuose, klydo. Daugelyje per statybų bumą iškilusių namų išnyra įvairiausių problemų, ir ne visuomet jas puola spręsti namo statytojai, jei jie apskritai dar egzistuoja. Be to, kai kuriems namams jau baigėsi penkerių metų garantinis laikotarpis, tad vėliau pasimatysiantys atviri trūkumai guls ant savininkų pečių.

„Į viską žiūriu atlaidžiai, nes ketinu šį butą parduoti“, – prisipažino kaunietis Arūnas, prieš penkerius metus įsigijęs naujos statybos butą. Dabar jis tikras: pirkdamas kitą būstą į naujai pastatytus namus nė nežiūrės.

„Arba rinksimės kitą butą, kurio kokybę patikrino laikas, arba apskritai butą nuomosimės“, – pridūrė jis. Arūno įsitikinimu, Lietuvoje stinga kvalifikuotos darbo jėgos, todėl tikimybė, kad pastatys kokybiškai, maža.

Taip manyti jį privertė jo paties patirtis. Praėjus maždaug trejiems metams po atsikraustymo į naują butą, vieną dieną pro kambario lubas prapliupo bėgti vanduo. Vėliau paaiškėjo, pasak Arūno, kad prakiuro virš dalies kambario esanti kaimynų terasa. Tas pats buvo nutikę ir kitiems kaimynams, gyvenantiems po terasomis.

„Iškvietėme namą stačiusios bendrovės atstovus, jie sudarė aktą, pripažino, kad tai statybos brokas ir vėliau terasą suremontavo – įrengė hidroizoliaciją“, – pasakojo vyras. Kadangi bute remonto darbai nebuvo visiškai atlikti, pretenzijų dėl vidaus remonto kaunietis nekėlė.

Daugiabutį namą statė ir butus pardavinėjo ta pati statybos bendrovė. Dar vykstant namo statybai buto šeimininkai bendravo su statybos įmonės atstovu, tad ir vėliau, iškilus nesklandumų, skambino jam. Arūnas nekaltina įmonės dėl prastos kokybės. Kauniečio įsitikinimu, pati bendrovė dėl prastų, neatsakingų darbininkų patiria nuostolių.

Problemų name buvo ir daugiau, pavyzdžiui, dėl ventiliacijos. Dėl jos dažnai užgesdavo patalpas šildantis dujų katilas. Statybos bendrovė ir tai sutvarkė, nors, Arūno įsitikinimu, pasirinktas ne pats geriausias sprendimo būdas. Buvo bėdų ir dėl lietvamzdžių, juos skardininkui teko perdaryti.

„Laimė, pirkdami butą rinkomės patikimą bendrovę. Priešingu atveju visus minėtus darbus būtume apmokėję iš savo piniginės“, – neabejojo kaunietis.

Tvarkė už savo pinigus

Kita kaunietė pirko butą daugiabutyje, kurį statė ir butus pardavinėjo kita statybų bendrovė. Po kurio laiko tai pas vienus, tai pas kitus kaimynus butuose pasimatė įvairių trūkumų. Kaunietė buvo maloniai nustebusi, kai mokesčių lapeliuose atsirado informacija apie tai, kad galioja 5 metų garantija atviriems defektams ir ragino apie tai pranešti.

Moteris taip ir padarė, ji nejaučia jokios nuoskaudos, kad jos butas prastos kokybės. Mat statybos įmonė ne tik ištaisė trūkumus, bet ir nemokamai atliko viso buto kosmetinį remontą. Analogiškai buvo tvarkomi ir kaimynų butai.

Vis dėlto toli gražu ne kiekvienas statytojas taip elgiasi su savo klientais. Antai į išsvajotą būstą individualių namų kvartale prieš penkerius metus įsikrausčiusi kaunietė Monika manė, kad nuo tada pagaliau pradės gyventi kokybiškai, statybų rūpesčiai ilgam pasimirš.

Ji samdė profesionalų statybų žinovą, kuris prižiūrėjo, kaip statomas jos namas nuo pat pamatų. Jis, neabejojo pašnekovė, užbėgo už akių daugybei bėdų. Vis dėlto ir Monikai teko susipažinti, kas yra brokas.

Didžiausią galvos skausmą pastaraisiais metais jai kėlė trinkelės ties namu ir garažu. Po kelių žiemų jos taip išsiklaipė, kad nebesidarinėjo lauko durys, išeiti iš namų moteris galėdavo nebent pro garažą. Ilgainiui nebebuvo įmanoma atidaryti ir kiemo vartų. Po to, kai ties garažu trinkelės sukrito tarsi į smegduobę, teko nedelsiant kviesti trinkelių klojėjus.

Su namą stačiusia bendrove kur kas didesnių rūpesčių tebeturi viso šio individualių namų kvartalo gyventojai, kurie vis dar tikisi konfliktą išspręsti taikiai. Monika nusprendė, kad mažiau laiko ir nervų kainuos, jei ji savo pačios lėšomis sutvarkys trinkeles. Šią vasarą jas perkloję darbininkai moteriai parodė, kad po trinkelėmis nėra jokio sutvirtinto pagrindo, kastuvas po jomis lenda lengvai, tarsi į daržą. Perkloti trinkeles moteriai atsiėjo kelis tūkstančius litų.

Savo lėšomis ji jau pakeitė kai kurias lauko terasos medines lentas, remontavo vieną namo sieną, kuri žiemą šaldavo, tvarkė dalį pamatų, nuo kurių pradėjo byrėti tinkas. Dalį kitų trūkumų moteriai pavyko ištaisyti nemokamai, nes pradžioje namą stačiusi įmonė dar buvo veikli. „Jie žinojo, kur aš dirbu ir, matyt, prisibijojo“, – svarstė moteris.

Ta pati firma, pasak Monikos, dar gyvuoja, bet veiklos nevykdo. Jos žiniomis, kur kas rimtesnių bėdų turėjo kai kurie jos kaimynai. Pavyzdžiui, vieniems iš jų teko iš esmės remontuoti stogą, nes praleido vandenį. Kurį laiką šie žmonės gyveno ant stogo užkloję polietileno plėvelę.

Kaunietė prisiminė, kaip vienas iš statybininkų, atvykęs tvarkyti užsikimšusios kanalizacijos, namo šeimininkei tarstelėjo: „Ateity turėsite problemų, nežinau, kas taisys broką.“ Atrodo, kad jo prognozės pildosi. Tie, kurie aklai pasitikėjo statybininkais ir neprižiūrėjo atliekamų darbų, dabar turi daugiau vargo.

„Namas statytas su meile, jo labai norėjau. Trūkumai kol kas nėra tokie dideli, kad namo atsisakyčiau“, – prisipažino Monika. Norintiesiems kokybiško namo, ji pataria negailėti pinigų profesionaliam, patikimam darbų prižiūrėtojui.

Projektai administruojami prastai

Atestuotas statybos ekspertas Kęstutis Berteška pasakojo, kad kai kuriems būstų savininkams tik teismo keliu pavyko išreikalauti ištaisyti statybos defektus arba apmokėti patirtus nuostolius. Vis dėlto K.Berteška linkęs ieškoti blogo rezultato priežasčių. Eksperto tikinimu, defektai užkoduojami dar ankstyvoje statinio projekto stadijoje.

Jis atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė yra išsakiusi nuomonę, jog net viešojo sektoriaus institucijose trūksta reikiamos kompetencijos administruoti statybos projektus. Statybos įstatymo suteikta teise – samdyti projektavimo ar statybos darbų valdytojus – pasinaudojama retai. Privačiame sektoriuje to dar mažiau paisoma.

Pasak K.Berteškos, stambius būsto projektus dažnai imasi įgyvendinti ne profesionalūs statybos darbų valdytojai, bet paskolas iš bankų paėmę tarpininkai, kurie organizuoja namų statybą, o po to juos pardavinėja.

„Du ar trys vyrukai, gerdami alų, sugalvoja statyti namą, vienas jų turi banke pažįstamų ir gauna paskolėlę. Tada pasamdę statybininkus pastato namą, išparduoda butus. Galiausiai jie lieka tik pardavėjai, ne statytojai. Dažniausiai po to nebelieka “berniukų„ įmonės, o ir darbus atlikę rangovai irgi ne visada egzistuoja“, – ironiškai pastebėjo K.Berteška.

Tarpininko vaidmuo, pasak jo, teisiškai neapibrėžtas, kadangi jis nėra statybininkas, už kokybę jis neatsako. Po to jau ir neaišku, kam reikšti pretenzijas dėl atsiradusio broko.

Norint to išvengti, pasak K.Berteškos, reikia kitaip organizuoti statybą. Visų pirma, pasak jo, turi būti kompetentingi užsakovai. „Reikėtų neleisti “berniukams„ be kompetencijos būti užsakovais“, – pridūrė jis.

Kol kas net tada, kai užsakovas yra savivaldybė, darbų kokybė nėra užtikrinta. Tai rodo K.Veverskio gatvėje savivaldybės pastatyti trys daugiabučiai, kuriuose netruko pasimatyti defektų, statybos istorija susidomėjo teisėsauga. Ne mažiau kokybės problemų, prognozuoja ekspertas, kils ir renovuojant daugiabučius.

Neleistų statyti bet kam

K.Berteškos įsitikinimu, jei užsakovai blogai organizuoja statybą, jau pirminiuose etapuose prognozuojami defektai, trūkumai, nesusipratimai.

„Statybos įstatyme apibrėžta, kaip turi vykti statyba, bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad užsakovu negali būti bet kas. Jei asmuo, įmonė ar organizacija turi pinigų, dar nereiškia, kad jis gali būti užsakovas, kuris sukurs tikrai kokybišką statybinį produktą, kuriuo džiaugsis galutinis vartotojas“, – dėstė ekspertas.

Be specialisto priežiūros, jo nuomone, negali vykti jokia statyba, net jei tai yra individualus namas. Ketinantiesiems pirkti būstą jis pataria būtinai pasikviesti statybos specialistą, kuris įvertintų jo kokybę, patartų.

„Galbūt tai vienintelis gyvenime toks pirkinys, nepasitarus su specialistais vėliau gali būti apmaudu“, – perspėjo K.Berteška.

Antai jis prisiminė atvejį sostinėje, kai šeima labai džiaugėsi įsigijusi butą gražia spalva nudažytame, aptvertame name. Deja, džiugesys baigėsi, kai namas pradėjo sėsti, balkonai lūžti.

K.Berteška pastebi, kad statybose pasimato įvairiausių defektų. Jie padaromi dėl įvairių priežasčių: ir dėl nemokšiškumo, ir dėl nori padaryti kuo pigiau.

„Noras gauti pelną – padorus. Visgi dėl tokio masto broko statybose kaltas į šią sritį įsimetęs diletantiškumas. Tam sąlygas sudaro valstybės nustatyti reguliavimo instrumentai, jie leidžia bet kam būti užsakovu“, – kartojo K.Berteška.

Kai žmogus stato sau individualų namą ir pats prižiūri darbus, eksperto teigimu, kyla kitas pavojus: jis samdo darbininkus, kurie moka atlikti konkrečius darbus, bet neturi inžinerinio išsilavinimo, o užsakovas taip pat neišmano. Dėl to ateityje kažkas skyla, griūna, kyla kitų problemų.

„Valstybės institucijos, išduodamos statybos leidimą, turėtų ypatingą dėmesį skirti techninei priežiūrai. Tai turi būti profesionalus specialistas, pavyzdžiui, statybos inžinierius. Tai yra numatyta Statybos įstatyme, bet tai nėra įgyvendinama“, – kritikavo pašnekovas.

Kai protingai perkamos projektavimo ir statybos paslaugos, neabejojo K.Berteška, profesionalaus specialisto pagalba atsiperka su kaupu.

VTPSI viršininko pavaduotoja Eglė Kuklierienė

Maždaug prieš 5 metus statytuose daugiabučiuose namuose išties yra nustatoma nemažai statybų defektų. Dažniausiai pasitaiko ventiliacijos ir langų įrengimo trūkumų, dėl kurių drėksta ir šąla sienos. Garso izoliacija taip pat dažnai neatitinka nustatytų normų. Dėl išorės ir vidaus apdailos įrengimo trūkumų neretai trūkinėja sienos.

Statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant po statybos procedūrų užbaigimo atlikimo) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kitko) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, už per garantinį terminą nustatytus defektus ar statinio sugriuvimą atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

Savininkai, pastebėję tam tikrų statinio defektų, kol dar nepasibaigęs garantinis laikotarpis, turėtų kreiptis į statytoją. Statytojas privalo nustatyti statinio statybos defektus, pakviesti rangovo įgaliotą atstovą ir surašyti dvišalį aktą, kuriame turi nurodyti išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderinti šių padarinių šalinimo terminą. Jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, tada galioja statytojo surašytas vienašalis aktas.

Jeigu rangovas nepašalina statybos defektų per akte nurodytą terminą, tada statytojas turi raštu informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos,

VTPSI, gavusi statytojo informaciją apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus, teikia statinių projektuotojų, statybos rangovų ir statinių projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijai medžiagą bei pasiūlymus dėl rangovo veiklos įvertinimo ir/ar dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti atitinkamus statybos darbus, panaikinimo.

VTPSI nuomone, statytojui nevykdant anksčiau minėtų veiksmų, įsigijęs statinį (statinio dalį) asmuo gali pats kreiptis į teismą dėl statytojo įpareigojimo pareikalauti iš rangovo ištaisyti garantiniu laiku išryškėjusius statybos defektus, arba gali pats pašalinti defektus ir dėl išlaidų kompensavimo iš statytojo kreiptis į teismą. Jeigu apie rangovo vengimą šalinti statinio garantiniu laiku nustatytus statybos defektus statytojas VTPSI nepraneša, tai gali padaryti statinį (statinio dalį) įsigijęs asmuo.

Jeigu pasibaigia statiniui suteiktas garantinis terminas, tokiu atveju nėra pagrindo reikalauti, kad statybos defektai būtų pašalinti.

Jeigu statytojas/rangovas yra bankrutuojantis ar bankrutavęs, tokiu atveju (jei yra pagrįstas reikalavimas) reikėtų kreiptis į bankroto administratorių ir pateikti reikalavimą su pretenzija, kad nevykdomi įsipareigojimai/prievolės, ir reikalauti, kad ši pretenzija būtų įrašyta į kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.