Patarimai, kad Velykų stalas būtų ne tik sotus, bet ir gražus bei sveikas

Seniau žmonės per Velykas būtinai valgydavo kiaulieną – kad pasilepintų po gavėnios ir įgautų jėgų artėjantiems pavasario darbams, LRT RADIJUI sako etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Tačiau virtuvės šefas Alfas Ivanauskas mano, kad maistu ir gėrimais apsunkinti organizmo nereikėtų, todėl galima gaminti įdomesnius ir egzotiškesnius patiekalus. O tiems, kurie nudažė per daug margučių, jis pateikia savo mėgstamo pyrago receptą.

Dažant kiaušinius, į madą grįžta paprastumas

Įvairių spalvų margučiai, kelios rūšys naminių pyragų, kuo riebesni kiaulienos patiekalai, varškės sūris ir sviestas. Be šių patiekalų, pasak etnologės, knygos „Metai už stalo“ autorės Nijolės Marcinkevičienės, senovėje nė viena šeima neįsivaizdavo Velykų stalo. Pašnekovė sako, kad vaišių tradiciją lemdavo trys pagrindiniai dalykai: šventės simbolinė reikšmė, sezoniškumas ir artėjantis darbymetis.

„Gavėnia – kančios momentas, kai mes pasninkaujame, susilaikome nuo linksmybių. Tad Velykų stalas yra sotus, nes septynias savaites kažko atsisakydavome. Kadangi pavasaris, stalas yra žalias – dedame viską, ką randame iš po žiemos dar žalią. Prasidės žemės ūkio darbai, todėl stalas turi būti ne tik sotus, bet ir toks, kad padėtų greičiau tuos darbus nudirbti. O sotumo simbolis – kiauliena“, – pasakoja N. Marcinkevičienė.

Vis dėlto atsigavėjimas per Velykas būdavo pradedamas ne nuo mėsos produktų, o nuo marginto kiaušinio. Jis užimdavo pagrindinę stalo vietą, šeimininkės jį dėjo ant pyragų, pirmuoju kiaušiniu susirinkusi šeima visada dalydavosi. Magišką reikšmę įgydavo tik numargintas kiaušinis, o marginimo tradicijos įvairiose Lietuvos vietose skyrėsi.

Margučiai ir šiandien tebėra neatsiejama Velykų stalo dalis. Nors vis dažniau kalbama apie naujus kiaušinių dažymo būdus, kai naudojamas nagų lakas, purškiami dažai ar net skutimosi putos, pasak kulinaro A. Ivanausko, šiemet į madą vėl grįžta paprastumas.

„Man labai patiko marginti su mėlynuoju kopūstu. Pusę kopūsto susipjaustykite, užpilkite litru vandens, apie valandą virkite, įpilkite tris šaukštus acto, pamerkite jau išvirtus kiaušinius ir laikykite 4–5 valandas arba per naktį. Ištraukę turėsite mėlynus kiaušinius“, – pataria A. Ivanauskas.

Kokie turėtų būti pagrindiniai patiekalai

Margučiai svarbią šventinio stalo vietą užimdavo tiek senovėje, tiek šiandien, bet pagrindinių patiekalų mados skiriasi. Kaip pasakojimo pradžioje minėjo N. Marcinkevičienė, senoliai stengdavosi valgyti kuo riebiau, tad didžiąją patiekalų dalį sudarydavo kiauliena.

„Aukštaičiai būtinai kepdavo kiaulės užpakalinį kumpį, kuris pats didžiausias, skaniausias. Duonos tešloje iškepdavo, šiaip pamirkydavo išrūgose ar kažkokiame marinate. O Suvalkijoje – jau virta arba kepta kiaulės galva. Vėliau iš kiaulės galvos sukdavo tokį sūrį (kaip vyniotinį). Šakių pusėje ypač mėgtas kugelis su kiauliena, pavyzdžiui, su kiaulės kojomis. Labiau į Lietuvos šiaurę ir žąsis atsiranda. O Dzūkijoje – paršiukas“, – vardija etnologė.

Vis dėlto A. Ivanauskas siūlo ir ieškoti originalesnių receptų, ir keisti pačią maisto kultūrą: „Galite patiekti koldūnus arba makaronus, tarkim, su jūros gėrybėmis. Arba galėtų būti kažkoks kepsnys ar įdomios salotos su aštuonkoju. Nebūtina kepti didelės vištos, anties, žąsies, kalakuto.“

Pasak kulinaro, Velykos – ta šventė, kai norisi lengvų patiekalų, nes atėjęs pavasaris. Tad geriausia neapsunkinti organizmo, valgyti dažniau, be to, čia ir dabar pagamintą maistą, o ne pagamintą prieš kelias dienas.

Tiesa, A. Ivanauskas sako, kad tam tikri produktai, kurie senovėje buvo labai mėgstami, šiandien pamiršti veltui: „Verta ant mūsų stalo grąžinti tikrą gerą varškės sūrį ir jį pagardinti. Galite paruošti skanios uogienės, pavyzdžiui, iš bananų. Tik ne tos, atsineštos iš rūsio.“

Etnologė N. Marcinkevičienė sutinka, kad šeimininkės, ruošdamosi Velykoms, turėtų nepamiršti varškės sūrio. Pasak jos, senoliai tikėjo, kad per Velykas suvalgyti pieno produktai užtikrins, jog karvės duos daug pieno, o namuose visus metus netrūks nei sviesto, nei sūrio.

Be deserto ir gėrimų neapsieisite

Tiek vaikai, tiek suaugusieji, net ir privalgę kiaušinių, mėsos ar sūrio, rasdavo vietos ir saldumynams. Dažniausiai tai būdavo įvairūs pyragai, pavyzdžiui, aukštaitės kepdavo bobą. Pyragams, pasak N. Marcinkevičienės, nepagailėdavo kiaušinių, pieno, nes ir karvės jau dažnai būdavo apsiveršiavusios.

A. Ivanausko teigimu, velykinių desertų mados nepasikeitusios ir šiandien: „Velykinę bobą turime kiekvienas išsikepti, tik aš stengiuosi kepti keistame inde, kad būtų įdomiau, ir ekologiškai, be sintetinių dažų papuošti. Tarkim, glaistas gali būti iš kiaušinio baltymo ir cukraus pudros, galima puošti įvairiausiomis šakelėmis. O jei norite egzotikos, galite įdėti įdomesnių džiovintų vaisių.“

Šventiniai gėrimai, pasak etnologės, skirti ne tik numalšinti troškulį, tad senoliai juos pasirinkdavo ir pagal gyvenamosios vietos tradicijas, ir pagal gėrimų simbolinę reikšmę.

„Šiaurės Aukštaitija neapsieidavo be alaus. Kitur, ypač Suvalkijoje, išgerdavo vaisių vyno. Girą dažnai darydavo, pavyzdžiui, iš kmynų, burokų rasalo, duoninę, džiovintų vaisių“, – mini N. Marcinkevičienė.

A. Ivanauskas sako, kad neapsunkinti skrandžio turėtų ne tik patiekalai, bet ir gėrimai. Be to, dažnai svečius gali sužavėti paprastumas.

„Nepamirškime vandens, bet į jį nereikia dėti įvairiausių papildomų priedų – agurkų, pomidorų, apelsinų ir kt. Kadangi šiemet per Velykas lis, tiks įvairiausia šiltas arbata, tarkim, čiobrelių, jonažolių, liepžiedžių. Jei norite paeksperimentuoti ir nustebinti draugus, į bet kokį kompotą įberkite truputį susmulkintų mėtinių stiprių ledinukų“, – pataria kulinaras.

Kaip dekoruoti stalą

Žinoma, svarbus ir stalo dekoras. N. Marcinkevičienė pasakoja, kad seniau didžiausias dėmesys buvo skiriamas įvairiems žalumynams: „Netgi Mažojoje Lietuvoje ketvirtadienį, kuris kitur vadinamas švariuoju, jaunesnės merginos pakrikdavo po miškus ieškodamos visžalių augalų: žemuogių lapelių, žibuoklių ar jų lapelių, juodųjų serbentų, agrastų, jau nekalbu apie berželius.“

Pastaraisiais metais, pasak A. Ivanausko, stalo puošyboje vyravo būtent minėti žalumynai. Vis dėlto jis pataria stalą dekoruoti originaliau.

„Iš vytelių supinu tokį lizdą, nes jis – kiaušinių vieta. Taip pat juos galima dėti į stiklinius dubenis, mažus akvariumus, vazas. Tarkim, kiaušiniai estetiškai atrodys cilindrinės vazos kampe. Pastaruosius 4–5 metus ant kiekvieno stalo matau želmenis, bet jie jau nuvalkioti. Manau, kad verta atsisakyti želmenų ir pamerkti keletą šviežių gėlių“, – aiškina virtuvės šefas.

Na, o nupuošus šventinį stalą ir išsiskirsčius svečiams, dažnai lieka nesuvalgyto maisto. A. Ivanauskas sako, kad svarbu nepersistengti ir neprigaminti per daug – gaila ir maisto produktų, ir laiko. Vis dėlto, jei kiaušinių numarginote per daug, virtuvės šefas siūlo išbandyti jo mėgstamą receptą.

„Aš kepu pyragą. Patroškinu kopūstus, į juos suberiu kubeliais supjaustytus kiaušinius. Formą iškloju sluoksniuota arba mieline tešla ir sudedu įdarą. Ant viršaus iš tešlos galima padaryti groteles ir kepti orkaitėje 25–40 min.“, – pataria A. Ivanauskas.


Šiame straipsnyje: Velykosstalasvalgiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kas labiau padeda mesti svorį: sportas ar tinkama mityba?
    Kas labiau padeda mesti svorį: sportas ar tinkama mityba?

    Jeigu daug judate ir vis tiek turite antsvorio, gydytojas Alvydas Unikauskas turi patarimų: „Metant svorį, reikia žinoti, koks maistas tinkamas riebalams deginti, ir rezultatą pasieksite labai greitai“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Kl...

    1
  • Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas
    Registruojama vis daugiau žmonių, kuriems ligą sukėlė darbas

    Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre 2016 m. užregistruotas 461 profesinės ligos atvejis, iš jų 307 atvejai - raumenų ir skeleto sistemos ligos, praneša Higienos instituto specialistai, balandžio 28-ąją minint Pasauli...

    1
  • Kaip ruošti žalumynus, kad gautume maksimalią naudą?
    Kaip ruošti žalumynus, kad gautume maksimalią naudą?

    „Mes ne karvės, ne avys ir ne ožkos ir mes fermento augalinei ląstelienai virškinti neturime. Mes augalo naudingąsias medžiagas pasisaviname tik tada, kai ląstelė perlaužiama. Todėl lapinėms daržovėms, tiek garšvoms, kiaulpien...

  • Kaip išvengti pykinimo keliaujant automobiliu
    Kaip išvengti pykinimo keliaujant automobiliu

    Pavasaris ragina keliauti, ir tai dažniausiai daroma automobiliu. Deja, ne vieną žmogų kelyje vargina pykinimas. Tyrimai rodo, kad net dviem trečdaliams keleivių nemalonūs simptomai pasireiškia automobilių spūsčių metu. ...

  • Seno žmogaus slauga – išbandymas šeimai
    Seno žmogaus slauga – išbandymas šeimai

    Visuomenei sparčiai senėjant daug rūpesčių dėl pagyvenusių žmonių sveikatos būklės gula ir ant jų artimųjų pečių. Nusprendus senolį slaugyti namuose vien gerų ketinimų nepakanka. Specialistai įspėja, kad neturint atitinkamo pasiruoš...

    1
  • Pietų pertrauka: kaip ir ką valgyti?
    Pietų pertrauka: kaip ir ką valgyti?

    Dalis dirbančiųjų per pietų pertrauką neina į viešojo maitinimo įstaigas ir renkasi savo atsineštą maistą. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė pabrėžia, kad skubant valgyti darbe prie kompiuterio – prastas sumanymas. Ano...

    1
  • Santariškių darbuotojai išsirinko savo herojus
    Santariškių darbuotojai išsirinko savo herojus

    Balandžio 27-oji – profesinė medicinos darbuotojų diena. Trečius metus Santariškių klinikos šią dieną mini pagerbdami savo kolegas. Jau tradicija tampa balandžio pabaigos šventė – VUL Santariškių klinikų Nomin...

    2
  • Ar galima pelėsį nuo duonos tiesiog nupjauti ir ar pavojinga jo nuryti?
    Ar galima pelėsį nuo duonos tiesiog nupjauti ir ar pavojinga jo nuryti?

    Taip tikriausiai yra nutikę ir jums. Atidarote tik vakar pirktos duonos maišelį, o ant pirmos riekės jau matote melsvus pūkuotus taškus – duona supelijo. Tačiau juk mus mokė, kad maisto švaistyti nevalia, o pelėsis – tai...

  • Valstybė kontrolė: plėtojant e.sveikatos sistemas kartojamos klaidos
    Valstybė kontrolė: plėtojant e.sveikatos sistemas kartojamos klaidos

    Valstybės kontrolė teigia, kad 2012–2015 metais vystant elektronines sveikatos sistemas trūko racionalaus požiūrio į finansavimą, o ją plėtojant toliau kartojamos šio laikotarpio klaidos. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad problemos...

    4
  • Sveikatos ministerija rūpinsis hormonų terapija translyčiams žmonėms
    Sveikatos ministerija rūpinsis hormonų terapija translyčiams žmonėms

    Sveikatos apsaugos ministerija žada imtis priemonių, kad translyčiams žmonėms būtų tinkamai teikiama hormonų terapija ir psichologinė pagalba. ...

    14
Daugiau straipsnių