- Diana Baravykaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šios žalios atitvaros nuo seno plačiai naudojamos gyvenvietėms, sodyboms apželdinti. Gyvatvorės pavadinimas tarsi nurodo paskirtį – ja galima atriboti, apsaugoti, pridengti. Sykiu tai ir gyvas, nuolat kintantis elementas.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros asistentė
Būtina prižiūrėti reguliariai
Tad gyvatvorei, kaip ir bet kuriam gyvam organizmui, būtina skirti bent dalį savo dėmesio, kad ji tarptų ir džiugintų akį estetiniu vaizdu.
Planuojant gyvatvorę būtina žinoti, kokio aukščio yra pasirinktos rūšies suaugę augalai: iš aukštesnių žemą gyvatvorę suformuoti galima, tačiau iš žemų aukštos – neįmanoma.
Gyvatvorės gali augti laisvai arba būti karpomos. Pirmosios prižiūrimos taip pat, kaip ir tos pačios rūšies pavieniai augalai. Karpomų gyvatvorių priežiūra priklauso nuo augalų savybių ir poreikio aplinkai.
Lėtai augančių medžių ir krūmų gyvatvorės (blizgančiojo ir lenktašakio kaulenių, raugerškių, sedulų, kukmedžio, buksmedžio, spygliuočių augalų) paprastai karpomos 2–3 kartus per sezoną.
Greitai augančių, ypač jaunų augalų (įvairių rūšių gudobelių, kaukazinių slyvų, Zyboldo obelų, karklų, kalninio ir auksuotojo serbentų, pūslenių, ligustrų) – net iki 4–5 kartų, o reprezentacinėje vietoje augančios periodiškai prižiūrimos ir visą vegetacijos laikotarpį.
Gyvatvores būtina karpyti reguliariai, ypač 1–3 auginimo metais.
Kaip išvengti klaidų
Dažna klaida, kai jauni sodinukai pirmą kartą nukerpami aukštai arba trumpinami tik viršūniniai jų ūgliai nenukerpant šoninių.
Nukirpus pastaruosius apatinė gyvatvorės dalis dažnai nuplinka, o viršus būna tankus. Norint to išvengti, nuo pat pasodinimo kiekvieno karpymo metu augalai paliekami 1–2 (3) cm aukštesni ir platesni, negu buvo prieš tai. Pasiekus reikiamą gyvatvorės aukštį karpant palaikoma tik jos forma.
Jeigu gyvatvorės augalai turi dekoratyvius žiedus, pirmasis jos karpymas atliekamas po žydėjimo, jei dekoratyvius vaisius – nebekarpoma po jų užmezgimo.
Pašalinami tik sparčiai augantys, pavieniai ūgliai. Spygliuočių gyvatvorė pirmą kartą kerpama vasaros pradžioje, kai užaugę, bet dar nesumedėję ūgliai.
Tradicinės taisyklingai formuojamos šviesamėgių sumedėjusių augalų (ypač spalvingų lapuočių formų – raudonlapių, geltonlapių, margalapių) gyvatvorės šonai turi būti trapecijos, o paunksnėje galinčių augti augalų (kukmedžių, ligustrų, kaulenių) – ir stačiakampio formos.
Jei gyvatvorės apatinė dalis siauresnė už viršutinę, dėl šviesos trūkumo gana greitai apačia išplinka, tampa nedekoratyvi.
Tik nedaugelis augalų, kaip kukmedis, ligustras, buksmedis, apatinėje dalyje gali būti siauresni ir kartu dekoratyvūs. Dažniausiai iš šių augalų iškarpomos įvairesnių formų gyvatvorės ar net dekoratyvios figūros – daiktai, gyvūnai, žmonės.
Prireiks ir trąšų
Karpant gyvatvorę svarbu parinkti ne tik jos formą, bet ir tinkamą plotį. Žemų gyvatvorių plotis paprastai artimas aukščiui (0,3–0,4 m), vidutinio aukščio gyvatvorių – 0,4–0,7 m, aukštų – ne daugiau kaip 1 m.
Spygliuočių – tujų ir puskiparisių – gyvatvores reikėtų formuoti ne siauresnes nei 40 cm pločio, o eglių – ne siauresnes nei 1 m, nes gali išplikti jų apačia ir šonai.
Daugiau kaip 3 m žaliųjų sienų medžiai, siekiant suformuoti tankų jų paviršių, karpomi dar jauni. Vėliau iš gyvatvorės vidaus iškarpomos sausos šakos, kad augalai geriau vėdintųsi. Tada jie mažiau pažeidžiami grybinių ligų.
Gyvatvorė karpoma išilgai jos, tarp dviejų į žemę įkaltų kuolų, ištempus virvę arba sudėtingesnės formos – pagal specialiai sukonstruotus metalinius karkasus.
Taip pat augalų šakos keletui metų, kol įgauna norimą formą, prie karkaso gali būti pririšamos. Taip suformuojamos plokščiosios žardelinės gyvatvorės.
Po genėjimo, jei augalai jautresni grybinėms ligoms, gyvatvorė nupurškiama fungicidais ir bent kartą pirmoje vasaros pusėje patręšiami azotinėmis, o nuo liepos vidurio – daugiau kalio ir fosforo turinčiomis trąšomis.
Sumedėjusių augalų gyvatvorės pagal aukštį skirstomos į:
* bordiūrines – iki 0,2 m (buksmedis, rūta, japoninė lanksva);
* žemas – 0,2–0,7 m (kalninis serbentas, baltauogė meškytė);
* vidutinio aukščio – 0,7–1,5 m (ligustras, pūslenis, blizgantysis kaulenis, auksuotasis serbentas);
* aukštas – 1,5–3 m (vienapiestė ir grauželinė gudobelės, Ziboldo obelis, paprastoji ir baltoji eglės, trakinis klevas);
* žaliąsias sienas – daugiau kaip 3 m (tuja, bukas, ąžuolas, skroblas, įvairių rūšių liepos).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Interjeras – asmenybės ir patirčių atspindys
Namų dekoro įrengimas nėra tik tinkamas daiktų išdėstymas. Tai buities dvasios ir malonios, jaukios erdvės kūrimas, kuris yra ypač aktualus, nes namai – artimiausia aplinka, kurioje leidžiame sau būti visiškai atsipalaidavusiems. ...
-
Įsirenginėjate mažą valgomąjį? 3 vertingi patarimai
Mažo valgomojo įrengimas gali atrodyti nemenkas iššūkis. Tačiau sumaniai išnaudojant erdvę ir pasirinkus tinkamus baldus, galima sukurti ne tik funkcionalią, bet ir vizualiai patrauklią valgomojo zoną. Štai trys patarimai ju...
-
Kaip stilingai suderinti dienines ir naktines užuolaidas?
Dieninių ir naktinių užuolaidų derinimas – procesas, leidžiantis sukurti tiek funkcionalią, tiek estetiškai patrauklią namų aplinką. Tinkamas šių dviejų elementų derinys gali pakeisti kambario charakterį, suteikti jam ši...
-
Valgomojo baldai: mados ir tendencijos
Valgomojo baldus reikia rinktis itin atsakingai – juk tai šeimos susibūrimo vieta, čia priimame svečius, švenčiame šventes. Anot interjero dizainerės, valgomojo baldai taip pat turi savo madas ir tendencijas, kuriomis vadovaujan...
-
Neįprasto namo savininkė: apvali forma – visa ko pradžiai12
Žiedūnė Aleknaitė save vadina apvalių formų mėgėja. Kėdainių krašte ant šlaito, tiesiai priešais Nevėžio upę, ji pasistatė kupolo formos namą, kuriame įsirengė kūrybines dirbtuves. Viduryje kupolo stovi apvalus stalas, an...
-
Jau šį savaitgalį Kaune – net dvi parodos išmaniems ir jaukiems namams6
Jau šį savaitgalį – balandžio 5–7 dienomis – visus svajojančius atsinaujinti ar statančius savo namus, norinčius pagyvinti namų interjerą, susikurti jaukias ir patogias lauko erdves ar ieškančius modernių ir stilingų ...
-
Stalo dekoras – ne tik akims, bet ir sielai. Velykų belaukiant...1
Šiandieninės stalo serviravimo tendencijos – tai senovės kilmingųjų palikimas derinamas su naujausiomis dekoravimo madomis. ...
-
Velykinis stalas gali būti ne tik gausus, bet ir stilingas – naujausios dekoro tendencijos
Nors kalendorinis pavasaris jau čia, visi žino – spalvingiausią ir gražiausią metų sezoną pradeda Velykos. Juk būtent ši šventė asocijuojasi su ryškiomis spalvomis, ką tik pražydusiomis gėlėmis ir kitais pavasario akcent...
-
Kaip padengti nepamirštamą Velykų stalą?
Per Velykas visi stengsimės sukurti jaukią nuotaiką tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. „Pirmiausia nuspręskite, ko norite: išlaikyti tradicijas, minimalizmo ar sukurti ką nors žaismingo. Nepamirškite, kad nėra vieno tinkamo būdo &sc...
-
Tvarios dekoracijos – ir draugiškos gamtai, ir madingos
Daugelis įprato Velykoms puošti namus kuo spalvingiau: krepšelis įvairiaspalvių margučių, ryškios dekoracijos – dažna pavasario šventės namų puošmena. Vis dėlto dekoro specialistės pataria atkreipti dėmesį i...