- Eglė Leonovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dainius Jurevičius
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
-
Daiktų istorijos: chirurgas antram gyvenimui prikelia medį
25 metų darbo patirtį sukaupęs chirurgas Dainius Jurevičius namuose skalpelį keičia į drožinėjimo peilį: jo rankose mažiausia pliauskelė virsta dekoratyvia lėkšte, dėžute, o medžio gumbas – unikalaus grožio vaza. "Kol padarau, išlieju daug prakaito, bet rezultatas atperka pastangas: medis vėl kaip gyvas!" – sako sielos atgaivą drožinėjime atradęs medikas.
Nuo lėkščių iki papuošalų
"Visi drožiniai man brangūs kaip savi vaikai, todėl nestoviu mugėse ir nepardavinėju savo darbų. Dovanoju juos ir tik tiems, kuriems patinka medžio spindesys, kurie šiuos dirbinius brangina", – sako D.Jurevičius.
Jo namų sienas puošia dekoratyvios lėkštės, paveikslai, prieverpstės, lentynose ir lentynėlėse – dėžutės, žvakidės, taurės, vazelės ir vazos, svetainės palubėje – šviestuvas, koridoriuje – iš medžio gumbo ir elnio rago sumeistrauta kabykla, per šventes ant Velykų stalo puikuojasi originalūs drožti margučiai, o per Kalėdas ant eglutės supasi mediniai žaisliukai. Savo žmoną Aušrą Dainius džiugina paties išdrožtomis segėmis. Jam sekasi viskas – tiek meniški interjero akcentai, tiek buityje naudingi daiktai.
Dainiaus uošvė jau žino, kad žiemai nupirktas malkas pirma žentui reikia parodyti – jis atrenka, kurias bus galima kūrenti, o kurios tinkamos menams kurti.
"Bute nėra vietos – čia tik dalis mano darbų, kuriuos sukūriau po vedybų. Iki vestuvių drožti darbai likę pas mamą Vilkaviškyje, o kiek jų išdovanota... – šypsosi Dainius, nedrįstantis vadintis menininku. – Kiekvienas mano dirbinys – autorinis, vienetinis, vadinasi – menas, o aš, nors ir baigiau Marijampolės dailės mokyklą, gražiai piešti nemoku – tenka pavargti, kol ištobulinu drožinio eskizą."
D.Jurevičiaus kūriniai pasižymi precizišku kruopštumu, tikslumu, neperkrauti detalėmis, bet iškalbingi: juose susipynę tautiniai motyvai ir keltiški simboliai, augaliniai raštai ir santūri geometrija.
Geros nuotaikos vitaminas
"Šie man – bene gražiausi", – atsiveria D.Jurevičius, glostydamas taurės formos vazą, kurios papildomai dekoruoti raštais ranka nekilo – spalvoti medienos ornamentai it akvarelė popieriaus lape išsiliejo dešimčia skirtingų atspalvių. – Priklausomai nuo to, kokia kryptimi droži, medienos rievės įgauna skirtingas formas, atitinkamai keičiasi ir atspalvio intensyvumas."
Drožėjas išbandė įvairią medieną: beržą, ąžuolą, raudonmedį, graikinį riešutą, liepą, slyvą, kriaušę, obelį, akaciją. Kiekvienas medis kitoks, kiekvieną reikia savaip išglostyti, dažnai netausojant net ir savo rankų. Užsispyrimo, kantrybės medikui nestinga, kad tik laiko daugiau turėtų.
"Mediena mane žavi viskuo: grožiu, šiluma, kvapu, net skoniu – neretai drožinėdamas kokią skiedrą pakramtau. O garsas, kuris sklinda slystant kaltui, dovanoja ramybę. Būdamas blogos nuotaikos galiu tik malkas skaldyti", – juokiasi medikas ir prisipažįsta negalintis ramiai praeiti pro mažiausią ne vietoje padėtą pliauskelę – tuoj primeta, ką iš jos pavyktų padaryti. Dainiaus uošvė jau žino, kad žiemai nupirktas malkas pirma žentui reikia parodyti – jis atrenka, kurias bus galima kūrenti, o kurios tinkamos menui kurti.
Susižavėjo vaikystėje
Pasak tris autorines parodas surengusio medžio drožėjo, jo meninis pomėgis – atgaiva sielai, poilsis po įtempto darbo ligoninėje. Tikėtina, kad paveldėtas su genais – Dainiaus tėtis, taip pat dirbęs Vilkaviškio ligoninėje chirurgu, garsėjo kaip meninės fotografijos meistras.
"Kodėl visa tai darau? Tiksliausią atsakymą išgirdau iš savo sūnaus Vytenio, kai maždaug ketverių metų spintą bekraustantį vaikį užklupo mano tėvukas: "Ko tau reikia, ar čia ką pasidėjai?" Šiandien Vytenis jau suaugęs vyras, bet aš vis dar puikiai atsimenu jo spindinčias akis ir atsakymą: "Nežinau, tėvuk, bet labai reikia!" Ir man – labai reikia!" – tikina pašnekovas.
Meilė medžiui gimė vaikystėje: Dainiaus tėtis gebėjo iš malkos padirbti švilpynę, žaislinį lėktuvą, dažnai jį kartu su broliu nusiveždavo pas giminaitį, kuris nuolat vis kažką drožinėdavo, raižydavo ant karklo lazdelės. Kiek džiaugsmo buvo pirmokui sūnui, kai tėtis atidavė savo peiliuką už 22 kapeikas su burlaiviu ant kriaunų – tuomet ir prasidėjo pirmi jaunojo drožėjo atradimai. Nenurimti ieškoti, tobulinti gebėjimus berniuką skatino ir mokykloje sutikti šviesios atminties mokytojai Sigitas Brazaitis ir Alfonsas Baukus.
Prasminga draugo dovana
Daugelis D.Jurevičiaus sukurtų dirbinių turi savo istoriją. Vytauto Didžiojo portretą jis išdrožė dar devintoje klasėje, ketino imtis ir Vyčio, tačiau apdairūs mokytojai jaunuolį pristabdė – girdi, laikai neramūs. Užtat po dekoratyvią lėkštę su Vyčio atvaizdu kaip simbolį gimimo proga gavo visi trys Dainiaus sūnūs, žmona Aušra jau nuo jų pažinties pradžios apipilta drožtomis dovanomis tiek asmeninių, tiek šeimos švenčių progomis.
Prasmingiausiu kūriniu D.Jurevičius laiko iš beržo gumbo išskobtą vazą. Didelė, aksominiu spindesiu žavinti, originalios formos vaza mediką nukelia į jaunystės laikus.
"Pamenu savo mokytoją Alfonsą Baukų, drožinėjantį tokią vazą. Buvo be galo gražu – nusprendžiau ir pats pabandyti. Bet kurgi gausi tokios medienos – juk nuo augančio medžio nenusipjausi, – šypteli pašnekovas, apie savo svajonę papasakojęs artimam draugui. – Pirmame kurse gavau šaukimą į kariuomenę, todėl, radęs didžiulį beržo gumbą, draugas paliko jį pas mano mamą. Iš šio gumbo išdrožiau net tris vazas. Vieną jų atsidėkodamas padovanojau draugui, tačiau tąkart mūsų keliai išsiskyrė."
Medžio gumbas – ne kas kita, o medžio liga, – auglys. Pliauskoje medienos rievės, skaidulos eina tvarkingai viena kryptimi, o gumbe jos susisukusios, persipynusios. Kiekvienas centimetras – atskiras konglomeratas, naujas išbandymas kūrėjui. Mediena itin kieta, reikia nuolat galąsti kaltą, tad darbo nepaspartinsi. "Pirma reikia nuimti žievę, frezu, grąžtais, kaltu išskobti vidų, toliau šlifuoti skirtingo rupumo švitriniu popieriumi, 5–6 kartus lakuoti. Kad lakas neakintų savo spindesiu, o subtiliai blizgėtų, jo netepu teptuku, o plonu sluoksniu įtrinu skudurėliu. Vazą dariau ilgiau nei mėnesį, – aiškina Dainius, šio kūrinio bendraautore vadinantis gamtą. – Gumbas turi savo formą, kūrėjui tereikia ją pamatyti, pajausti ir nesuklysti išryškinant jos grožį."
Šiandien D.Jurevičius yra padirbęs daugybę vazų iš medžio auglių, tačiau pirmoji žadina ypatingus sentimentus, vėl suvedė su jaunystės draugu, padovanojusiu pirmą medžio gumbą. Neseniai Dainius jį susirado, dabar vėl bendrauja, jau šeimomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kovo 14 -toji – Pi diena: matematika, mokslas, pyragai ir dar daugiau
Viso pasaulio matematikos entuziastai – nuo studentų iki raketų mokslininkų – ketvirtadienį švenčia Pi dieną: kovo 14-ąją arba 3/14. Tai pirmieji trys begalinio skaičiaus, turinčio daugybę praktinių paskirčių, skaitmenys. ...
-
Tvarkos ekspertė J. Mikštė: atsikratę nereikalingų daiktų, pradėsime laisviau kvėpuoti7
„O, Dieve, aš ir nežinojau, kad pas mus tiek daiktų!“ – tai beveik kasdien girdi namų tvarkos ekspertė Jovita Mikštė. „Aš tvarkau ne tik spintas, bet ir žmonių galvas, jų mintis“, – tikina profes...
-
Žaliuojantys prieskoniai prišauks pavasarį
Aromatingos ir ryškių skonių prieskoninės žolelės jau tūkstančius metų naudojamos įvairiuose receptuose. Tačiau prieskonines žoleles reikėtų vertinti ne tik dėl plataus panaudojimo virtuvėje, bet ir naudos sveikatai. ...
-
Interjero tendencijos pavasariui
Ilgėjančios dienos primena, kad pavasaris jau čia pat. Ir niekas taip neįkvepia pokyčiams namuose, kaip šis sezonas. Interjero dizainerė Eimantė Nemanė pristato svarbiausius šio pavasario akcentus ir dalijasi idėjomis, kaip atsinaujinti ...
-
Auksarankė Vida: lietuvės moka viską – ir siuvinėti, ir krosnį sumūryti6
Sulaukusi skambučio, Vida Navikienė labai nustemba. Netiki, kad ką nors galėjo sudominti jos, kaip pati sako, širdžiai mieli žaidimėliai. O tie žaidimėliai iš tiesų mieli: pačios kurtais raštais išsiuvinėtos apykaklės, ...
-
Laikas pradėti rūpintis balkonų grožiu4
Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai – laikas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad, atšilus or...
-
Atraskite kokybiško miego privalumus1
Nauja lova nėra tik investavimas į interjero dizainą, tačiau tai – investicija į pačius jus. Šiais laikais vis dažniau susiduriant su prasta miego kokybe puolame ieškoti sprendimų, kaip tai išspręsti, tačiau retai atsižvel...
-
Žiedų atgaiva pavasario išsiilgusiems namams
Gėlių puokštė – akimirksniu namus pagyvinanti puošmena. Deja, kartais jos dovanojamas džiaugsmas toks trumpalaikis... Ką reikia žinoti, norint ilgiau mėgautis skintų gėlių grožiu? Kaip jomis rūpintis pamerkus į vazas, o prireik...
-
Amatininkas su menininko siela, surengęs baldų parodą: norisi pačiupinėti senąją kultūrą4
Praėjusieji metai Mantvydą Vilį mestelėjo į permainų sūkurį. 35-erių vyras paliko sostinę ir išsikraustė gyventi į provinciją, Švenčionėlius, kur įsikūrė pats ir įkūrė savo medžio dirbtuves „MMV Crafts“. Jose ir ...
-
Madingiausios dizaino tendencijos: kas populiaru interjere?
Savitumas, individualizmas ir paprastumas, garsiausių pasaulio interjero dizainerių sutarimu, geriausiai apibūdina pagrindines 2024-ųjų namų įrengimo tendencijas. Todėl būstų šeimininkų kaltinti kiču ar stilių nesuderinamumu šiemet n...