Žolinė – su tradiciniais valgiais ir sakralumo ženklais

Rytoj Lietuvoje bus minima Žolinė, katalikams reiškianti Šv.Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę, senuosiuose lietuvių papročiuose laikoma atsisveikinimo su želmenimis, gėlėmis diena.

Rytoj Lietuvoje bus minima Žolinė, katalikams reiškianti Šv.Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę, senuosiuose lietuvių papročiuose laikoma atsisveikinimo su želmenimis, gėlėmis diena. Tądien vyksiančių renginių sąraše išsiskiria su liturgija, senosiomis Žolinės tradicijomis susijusios šventės, koncertai.

Kelionė į tarpukarį

Liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia tądien pakeliauti laiku. Nuo 10 val. šventę pradėsiantys organizatoriai siūlo užsukti į tradicinį turgų prie Račkiškių koplyčios šventoriaus. Visiems norintiesiems organizatoriai suteikia galimybę iš Kauno marių prieplaukos atplaukti specialiai parengtu laivu ir vidurdienį pasiklausyti šv. Mišių muziejaus miestelio bažnyčioje.
Šventės iniciatoriai atvystantiems svečiams siūlo persikelti į 1935-uosius. Anot vyriausiosios muziejininkės Gitos Šapranauskienės, šios programos dalyviai savanoriai papasakos apie tarpukarį ir anuometes šventadienių tradicijas.

"Pristatysime, kaip žmonės 1935-aisiais galėjo būti apsirengę. Tai pat kiekvienas turim paruošę temą iš šio laikotarpio, pagal kurią galėtume diskutuoti, kalbėti ir kalbinti lankytojus. Tai nėra vaidinimas. Tiesiog kalbėsime apie šį laikotarpį: kas įvyko, kokia buvo politinė, ekonominė situacija, kokios buvo gyvenimiškos realijos, kuo žmonės domėjosi, kas buvo aktualu", – muziejininkė pabrėžė: pasakojimai apie praeitį bus gretinami su gyvenimu šiomis dienomis.

Muziejuje taip pat galėsite apžiūrėti Žolinės puokščių parodą, susipažinti su vaistingų ir prieskoninių augalų gydomosiomis savybėmis, pasigėrėti Rumšiškių kultūros centro vokalinio ansamblio "Žigla", Kauno trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinio ansamblio "Guboja" ir Kauno folkloro klubo "Liktužė" pasirodymais.

Muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas Valentas Pilionis primena, kad visi svečiai bus kviečiami pasivaišinti tradiciniais patiekalais: "Ant laužo kepsime kiaušinienę su spirgučiais ir ja vaišinsime svečius."

Koncertas Pažaislio vienuolyne

Jau daug metų Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šv.Kazimiero seserų kongregacija Žolinę kviečia švęsti Pažaislio vienuolyne.

Tai – tradicinis gražaus vienuolyno ir festivalio bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip jau tapo įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks giedant Kauno valstybiniam chorui, kurio meno vadovas ir vyr. dirigentas yra Petras Bingelis.

Žolinė – nuo seno žinoma kaip susitikimo su draugais ir giminėmis, svečiavimosi metas. Tarp senųjų dzūkų dar gyvas posakis "Neataisi par Žolinį – liksi biednas", todėl Pažaislio muzikos festivalis visus kauniečius kviečia apsilankyti Pažaislio vienuolyne, kur per Mišias ir po jų skambės Kauno valstybinio choro atliekami kūriniai iš sakralinės muzikos lobyno. Koncertui diriguos maestro Petras Bingelis.

Senieji atlaidai Pivašiūnuose

Žolinės Lietuvoje asocijuojasi su garsiaisiais Pivašiūnų atlaidais. Į Alytaus r. esantį miestelyje būriai tikinčiųjų, piligrimai traukia nuo pat 1988 m., kai Žolinės išvakarėse buvo vainikuotas garsusis čia esantis Dievo Motinos paveikslas.

Tikinčiųjų gerbiamą kaip sakralinis reliktas Pivašiūnų Marijos paveikslas vertingas ir meniniu aspektu. Menotyrininkų manymu, jis datuotinas XVII a. viduriu. Ant bukmedžio lentelių nutapyta švelnaus žvilgsnio juodbruvė Mergelė Marija, apsisiautusi mantija. Ji apglėbusi dešine ranka ant jos kelių sėdintį kūdikį, o kairėje laiko skeptrą.

Menotyrininkai atkreipia dėmesį į, kad Marija vaizduojama vienplaukė – tai liudija vakarietišką, ne bizantiškąją šio paveikslo kilmę. Kūdikis kairėje rankutėje laiko simbolinį pasaulio rutulį, o dešine laimina prilenkęs du paskutinius pirštus, t. y. vadinamuoju lotyniškuoju būdu.

Pivašiūnų Dievo Motina žvelgia į dešinę, o jos Sūnus – į kairę. Šis žvilgsnis apima praeitį ir ateitį, pabaigą ir naują pradžią. Jis simbolizuoja visa apimančią ir ištikimą Dievo meilę, kuri niekada nesibaigia.


Šiame straipsnyje: Žolinėatlaidaitradicijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

ES ar ESS?

ES ar ESS?  portretas
Anglijoje neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra apie 3100 litų per mėnesį. Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis: -nei valstybinei mokesčių tarnybai; -nei socialiniam draudimui. NPD Anglijoje didinamas kasmet nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms. Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis. LIETUVOJE 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė NPD skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0!!! Klausimas. Kur yra LIETUVA? Europos sąjungos (ES) bendrijoje, ar Europos sukčių sueigoje (ESS)?

Kada LIETUVOJE išnyks dykaduoniai?

Kada LIETUVOJE išnyks dykaduoniai?  portretas
Lietuvos viešasis sektorius yra didelė našta valstybės biudžetui. Apie 30% visų šalies dirbančiųjų yra valstybinio sektoriaus darbuotojai, tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse vidurkis apie 18%.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių