- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
-
Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą: S. Šilingas – ugningo charakterio teisininkas
Kino ir televizijos aktorių Andrių Paulavičių į savo filmus bei serialus kviečia dirbti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio režisieriai.
Prie iššūkių, beprotiško gyvenimo tempo pripratęs ir įvairiausius vaidmenis sukūręs aktorius, nuo šiol gali didžiuotis – Stasio Šilingo personažu. Šį teisininką, politiką ir vieną iš ištikimiausių savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų, aktorius įkūnijo LRT televizijos dokumentinių filmų cikle „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“.
Šį, sekmadienio, vakarą televizijos žiūrovų laukia jau septintoji dokumentinių filmų ciklo serija, kuri pasakos apie S. Šilingą (1885-1962). Jis Lietuvos istorijoje minimas, kaip vienas iš svarbiausių mūsų valstybės kūrėjų. Tačiau istorikai sutaria, kad apie šio Valstybės Tarybos prezidiumo vicepirmininko, Teisingumo ministro, teisininko ir visuomenininko nuopelnus iki šiol žinoma per mažai.
Pasak A. Paulavičiaus, S. Šilingas buvo iškili asmenybė, neoficialus prezidento A. Smetonos tautininkų ideologijos kūrėjas, kritiniu Lietuvai momentu drąsiai stojęs prie valstybės vairo. Aktorius neslėpė, kad kuriant tokį vaidmenį prireikė prisiminti Lietuvos istoriją.
„Visada ruošiesi, ieškai medžiagos, asociacijų, viską perkoši per savo gyvenimą ir net nesvarbu, ar tai būtų išgalvota asmenybė, ar istorinė. Apie Stasį Šilingą nėra daug informacijos, bet kiek radau – viską perskaičiau. Įdomu buvo viskas, nes kiekviename charakteryje surandi ir sau naudingų dalykų. Kiekvienas žmogus, kiekvienas personažas turi visą savo gyvenimo filosofiją, į kurią visada smagu pasigilinti“, - pasakojo aktorius.
Stasio Šilingo gyvenimas išties nebuvo rožėmis klotas. Pradedant nuo švietėjiškos veiklos, politikos aukštumų, nuostabios šeimos, jis turėjo devynias dukrytes ir puikią žmoną, ir baigiant psichiatrinėmis ligoninėmis.
Pasak istorikų, kurie savo įžvalgomis apie S. Šilingą dalinsis dokumentinių filmų ciklo serijoje, jis buvo vienas iš ištikimiausių savarankiškos valstybės kūrėjų, kritiniu Lietuvai momentu drąsiai stojęs prie valstybės vairo, tačiau taip pat pasižymėjo itin ugningu charakteriu bei pasiskelbė Lietuvos diktatoriumi.
„Kiekviena stipri asmenybė yra ir labai pažeidžiama. Stasio Šilingo gyvenimas išties nebuvo rožėmis klotas. Pradedant nuo švietėjiškos veiklos, politikos aukštumų, nuostabios šeimos, jis turėjo devynias dukrytes ir puikią žmoną, ir baigiant psichiatrinėmis ligoninėmis, artimiausių žmonių praradimais, tremtimi bei sulaužytu gyvenimu“, - kalbėjo A. Paulavičius.
Aktorius tikina, kad kuriant šį vaidmenį netrūko ir netikėtumų. „Jis buvo 155 centimetrų ūgio, tai kai mane suimdavo už mane mažesni NKVD pareigūnai, juokavome, kad jie, matyt, yra po 130 centimetrų. Teko šioje situacijoje suktis ir 25 centimetrais susimažinti. Tai buvo nelengva užduotis“, - šypsodamasis darbą filmavimo aikštelėje prisiminė aktorius.
A. Paulavičius pasakoja, kad S. Šilingo vaidmuo jo atmintyje įstrigs ilgai: „Kaip žinia Stasys Šilingas be veiklų politikoje, šeimoje buvo didelis meno gerbėjas. Jis savu laiku supirko M. K. Čiurlionio paveikslus ir galime jam dėkoti už šio iškilaus lietuvių menininko kūrinių išlikimą. Taip susiklostė, kad mano namuose atsirado nuostabus tapytojos Giara Ram paveikslas. Tik paskui bežiūrėdamas į namuose kabantį naują gyventoją, suvokiau, kad šis vaidmuo mane veža.“
Pats aktorius tikina, kad jo darbas šioje dokumentikoje nėra itin svarbus. Čia kur kas svarbiau – istorikų pasakojimai ir S. Šilingo anūko atsiminimai. „Čia yra dokumentika, taigi kalbės istorikai ir S. Šilingo anūkas gyvenantis Italijoje. Mes, aktoriai, esame antrame plane, kaip vaizdinė medžiaga. Bet labai tikiu, kad kuo toliau, tuo daugiau, intensyviau ir sparčiau apie tokias asmenybes bus kuriami vaidybiniai filmai. Laikas susipažinti su Lietuvai svarbiomis asmenybėmis ir kelti širdis aukštyn, kaip tai buvo daroma prieš 100 metų“, - tokio projekto reikalingumu neabejojo aktorius A. Paulavičius.
„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.
„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“75
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...