Žemės menas: kuo mažesnis kūrėjo „aš“, tuo didesnis jo darbas

Rugpjūtį Lietuva atsiduria žemės meno kūrėjų akiratyje. Čia vyksta tarptautinė "Land Art" bienalė, kurios tradiciją puoselėja šios postmodernizmo meno srovės Lietuvoje pradininkas Marijus Gvildys.

Ir šiemet, rugpjūčio 20–23 d., Babtyno Žemaitkiemio dvare menininkai iš septynių šalių ne tik bendraus nuostabioje XVI a. menančioje aplinkoje, bet ir kurs žemės meno objektus.

Laikinumo žavesys

"Land Art" išvertus – žemės menas, atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje iš protesto prieš vartotojiškumą ir noro ugdyti ekologinį sąmoningumą. Žemės meno atstovai meninius objektus kuria gamtoje iš čia pat randamų medžiagų: sausuolių, žabų, lapų, akmenų, smėlio, molio. Čia pat, gamtoje, jie ir eksponuojami.

Dėl visiems prieinamų ir paprastų medžiagų žemės menas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai paprastas. Tačiau, kaip ir kuriant bet kurį meno kūrinį, būtina idėja. Žemės meno kūrėjas regi viziją, kaip pakeisti, pertvarkyti ir meniškai apipavidalinti pasirinktą gamtos objektą.

Dažnai tobulas objektas sukuriamas beveik nieko nekuriant, tik kažką paryškinant. Čia ypač svarbus jautrumas aplinkai: kuo mažesnis kūrėjo "aš", tuo didesnis kūrinys.

"Menininkas turi paklusti gamtai, prisiderinti prie konkrečios vietovės ypatumų, – aiškina lietuviškosios žemės meno mokyklos puoselėtojas M.Gvildys. – Dažnai tobulas objektas sukuriamas beveik nieko nekuriant, tik kažką paryškinant. Čia ypač svarbus jautrumas aplinkai: kuo mažesnis kūrėjo "aš", tuo didesnis kūrinys."

Neišvengiama žemės meno savybė – laikinumas. Pradinę instaliaciją matęs žiūrovas po kurio laiko gali jos ir neatpažinti: saulė, lietus, sniegas, vėjas lauke esantį meno objektą ne tik pakeičia, bet ir ilgainiui sunaikina. Ant liežuvio galo klausimas: tad kam tiek pastangų dėl to, kas sunyksta?

Marijus Gvildys, asmeninio arch. nuotr.

"Laikinumas ir kaita yra svarbiausia žinia, kurią perduoda gamtą atspindintis žemės menas. Jis primena, kaip svarbu pasimėgauti akimirka, ir moko pajusti jos išskirtinumą", – atskleidžia esmę garsusis floristas.

Mokyti ir mokytis

Tradiciškai Lietuvoje rengiamose "Land Art" bienalėse dalyvauja garsus šveicarų floristas, žemės meno kūrėjas Peteris Hessas. Jį M.Gvildys laiko savo mokytoju. Deja, šiemet susibūrimo Babtyno Žemaitkiemio dvare data sutapo su P.Hesso Šveicarijoje rengiamu žemės meno festivaliu.

Šiųmetės, jau šeštosios, bienalės mokytojai bus keturi. Ispanas Didacas Peresas Masas lietuviams jau pažįstamas – jis dalyvavo pirmojoje bienalėje. Floristų šeimoje gimęs Didakas – garsiosios Katalonijos floristikos meno mokyklos "Smilax" auklėtinis, šiuo metu joje dėstantis ir dar dirbantis dviejuose šeimai priklausančiuose gėlių salonuose.

Sutuoktiniai Marcas ir Rebecca Fordai iš Didžiosios Britanijos, pasak M.Gvildžio, yra išskirtiniai floristai. Jie geba išsilaikyti iš žemės meno, kurdami objektus tiek privatiems užsakovams, tiek įmonėms. Britai yra aktyvūs "Land Art" festivalių Europoje dalyviai, savo siurrealistinėse instaliacijose atspindintys angliškąją žemės meno kultūrą.

M. Gvildys (Lietuva)

Ir, žinoma, – M.Gvildys, Lietuvos profesionaliosios floristikos čempionas. Šveicarija, Italija, Ispanija, Rusija, Lenkija, Kanada – išvardyti visus "Land Art" festivalius, kuriuose dalyvauja garsusis floristas, sunku. Ir dabar jis ką tik sugrįžo iš Sibiro, kur dalyvavo rusų žemės meno festivalyje.

Pažinti iš arčiau

Palanga, Nida, Raudondvaris Kauno rajone – tokie buvo ligšiolinių bienalių adresai. Šiemet pirmąkart jos dalyvius svetingai priglaus aktyvia kultūrine veikla garsėjantis Babtyno Žemaitkiemio dvaras.

"Jo šeimininkas Mindaugas Šventoraitis – visų menininkų draugas. Čia vyksta parodos, koncertai, simpoziumai, bet svarbiausia, kad dvaras iki šiol išliko namais. Jis taps namais ir "Land Art" plenero dalyviams", – džiaugiasi M.Gvildys.

Žemės menas kūriniu gali paversti ne tik medį ar krūmą, bet ir salą, parką. Galima tik nujausti, kaip įkvėps vaizduotę 500 metų jubiliejų atšventęs dvaras!

Keturiolika bienalės dalyvių ir keturi jų mokytojai keturias dienas čia gyvens, dalysis patirtimi ir įkvėpimu, o lankytojai jau nuo pirmosios bienalės dienos galės stebėti menininkų darbą, su jais bendrauti ir tapti žemės meno kūrinių gimimo liudininkais.

"Gal šiemetė bienalė ir nebus tokia iškilminga kaip trys anksčiau vykusios Raudondvario dvaro parke, bet bus jauku, šeimyniška. Kurdami Raudondvaryje gyvenome Kaune, o Žemaitkiemyje kartu praleisime visą laiką, iš čia keliausime tik į ekskursijas", – laukia būsimų įspūdžių "Land Art 2018" rengėjas.

Kūrėjai būtinai laikysis tradicijos ir vyks į Kryžių kalną – ten kiekvienos bienalės dalyviai nuveža pačių sukurtą kryžių. "Važiuosime ir į Kauną, pas Čiurlionį", – juokiasi M.Gvildys, turėdamas mintyje ekskursiją į Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų.

Marijus Gvildys (Lietuva).

Svarbiausia, žinoma, – kūrybinis darbas. "Mes labai priklausomi nuo oro, tikimės, dangus mums padės. Juk iš pradžių reikės susirinkti medžiagas, darbui ne tiek jau daug laiko liks, – svarsto plenero kuratorius, pats dar neturintis aiškios vizijos, koks bus jo vadovaujamos komandos kūrinys. – Jam, be abejonės, turės įtakos istorinis ir kultūrinis dvaro kontekstas."

Naujieji kūriniai taps dar vienu traukos objektu ir taip populiariam Babtyno Žemaitkiemio dvarui. Šįkart bienalės lankytojai nerinks geriausio darbo. "Nebus kritikų, bus visiems smagiau", – juokiasi M.Gvildys, nuoširdžiai kviečiantis užsukti į Žemaitkiemį iš arčiau susipažinti, kaip gimsta labiausiai gamtą tausojantis menas.

Kas: Šeštosios "Land Art" bienalės darbų parodos atidarymas.

Kur: Babtyno Žemaitkiemio dvare (Žemaitkiemio k. 10, Babtų seniūnija).

Kada: Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį,19 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
Nu šito menininko ”aš” yra gerokai per didelis!

Kolega

Kolega portretas
saunuolis Mariau nustebinai
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių