Režisieriaus Y. Lanthimos dilemų pasaulis – drastiškas | KaunoDiena.lt

Režisieriaus Y. Lanthimos dilemų pasaulis – drastiškas

Lietuvos kino teatruose buvo rodomas režisieriaus Yorgo Lanthimo filmas "Šventojo elnio nužudymas" (2017 m.). Tai jau šeštasis pilnametražis žinomo graikų režisieriaus filmas, nors Lietuvoje šis kino kūrėjas didesnio dėmesio sulaukė dar visai neseniai, po jo tarptautinio debiuto – įdomios distopijos "Omaras" (2015 m.), kur į sanatoriją atvykęs aktoriaus Colino Farrello veikėjas turi susirasti antrą pusę, kitaip bus paverstas į paties pasirinktą gyvūną.

Drama iš praeities

"Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip" – Levo Tolstojaus romano "Ana Karenina" žodžiai galėtų būti šio filmo epigrafu. Kalbėdamas apie antikos mitus, tragedijos ir komedijos žanrų prigimtį šiuo rusų klasiko sakiniu vieną knygos "Herojus su tūkstančiu veidų" skyrių pradeda ir JAV mitologas Josephas Campbellas. Iš neišsenkamo graikų mitų ir dramų šaltinio kyla ir filmo "Šventojo elnio nužudymas" siužetas.

Y.Lanthimas kartu su nuolatiniu scenarijaus bendraautoriu Efthymiu Filippou filmo pavadinimą paėmė iš Euripido tragedijos "Ifigenija Aulidėje" eilučių, kur pasakojama apie karalių Agamemnoną, dėl pergalės lemiamame mūšyje deivei pažadėjusį paaukoti savo dukterį Ifigeniją. Dramos pabaigoje dievai pasigaili drąsiai mirtį pasitikusios, pasiaukojančios Ifigenijos ir paskutinę akimirką nužudymui ant aukuro pakeičia ją elniu (lietuviškame vertime – stirna).

Filmo "Šventojo elnio nužudymas" veiksmas vyksta šiomis dienomis, filmo pagrindiniai veikėjai medikų Steveno (Colinas Farrellas) ir Annos (Nicole Kidman) šeima ir į jų gyvenimą staiga įsibrovęs paauglys Martinas (Barry Keoghanas), po nesėkmingai Steveno atliktos širdies operacijos netekęs tėvo. Dėl operacijos baigties kaltę jaučiantis Stevenas imasi globoti Martiną, supažindina jį savo šeima, bet netrukus jos narius užklumpa nepaaiškinama, paslaptinga liga. Filmo siužetas išlieka nenuspėjamas iki paskutinės scenos, už tai, matyt, ir buvo įvertintas Kanų festivalyje geriausio scenarijaus prizu.

Filmo pradžia mus akimirkai suklaidina: kai iš visiškos tamsos esame permetami į žmogaus širdies operaciją stambiu planu, o tada susipažinę su pagrindiniu veikėju – operaciją atlikusiu kardiochirurgu Martinu – matome jį užkandinėje susitinkantį su į sūnus jam tinkančiu jaunuoliu. Martinas dovanoja berniukui prabangų laikrodį, tėviškai jį paprotina dėl atsargesnio važinėjimo motociklu, tačiau netrukus jų giminystės ryšiai tampa labai abejotini. Tai nuo pat pradžių filmui suteikia dvilypumo; mes kartu su veikėjais iki pat galo turime spręsti jų tolimesnių, lemiamų pasirinkimų dramą. Pasirinkimo tema pasikartoja ir kituose režisieriaus filmuose, ji buvo viena pagrindinių ankstesniame Y.Lanthimo filme "Omaras".

Išskirtinė vaidyba

"Šventojo elnio nužudymas" pasižymi stipria, įdomia aktorių vaidyba, ne tik C.Farrello, kuris neatpažįstamas dėl didžiulės barzdos, bet ir dėl greito kalbėjimo stiliaus, šaltos, šiek tiek indiferentiškos laikysenos.

Y.Lanthimas ne viename interviu yra pasakojęs, kad su aktoriais dirba ne intelektualiai, teoriškai, ne siekdamas psichologinio aktoriaus persikūnijimo, o fiziškai, pvz., tiksliai nurodo, ką aktorius turi atlikti, kaip greitai judėti ar kalbėti. Šią techniką, ko gero, režisierius atsinešė ne vien iš savo darbo šokio teatro ir choreografijos srityje, bet ir taikydamas jo itin mėgstamo prancūzų režisieriaus Roberto Bressono kino filosofiją. Pasak jos, žmogui yra būdingas automatizmas, kurio jis dažnai pats nesuvokia, bet kurį tiksliai įrašo ir perteikia kino kamera. Bresoniška kino samprata aktorius apibūdina kaip modelius, kurių veiksmai – automatiški ir todėl "įmetus juos į filmo įvykių sūkurį jų santykiai su objektais ir personomis aplink juos bus teisingi, nes jie bus neišmąstyti".

Šio filmo stilius – aktorių vaidyba, kameros veiksmai, garsas ir muzika žiūrovui pasako daug daugiau, nei į kelis sakinius telpantis filmo siužetas.

Šio filmo stilius – aktorių vaidyba, kameros veiksmai, garsas ir muzika žiūrovui pasako daug daugiau, nei į kelis sakinius telpantis filmo siužetas. Y.Lanthimas filmo įtampą didina gerai apskaičiuotu operatoriaus Thimio Bakatakio darbu: nejudanti kamera staiga ima artinti ką tik, atrodo, buvusią ne itin reikšmingą sceną, plačiakampis objektyvas iškraipo (išplečia ir suspaudžia) ir taip jau gana nejaukias ligoninės patalpų erdves arba žemu rakursu neatsilieka nuo filmo veikėjų skubrių žingsnių.

Nulaužti kodus

N.Kidman vaidmuo, C.Farrello veikėjo profesija (gydytojas), privačios šios šeimos gyvenimo scenos, kaip ir filmo stilistika kelia asociacijų ir su paskutiniuoju Stanley Kubricko filmu "Plačiai užmerktos akys". Kanų festivalio spaudos konferencijoje tiek N.Kidman, tiek Y.Lanthimas išsisuko nuo šio klausimo aptarimo, tačiau manau, kad naująjį graikų režisieriaus filmą galima laikyti savotišku pagarbos atidavimu didžiajam kino meistrui.

Filmo pavadinimas ir neišvengiamos aukos motyvas yra vienintelis ryškus tiesioginis ryšys su Euripido kūryba, tačiau šio filmo pasaulis nėra ir tikrojo, realaus gyvenimo kopija: absurdiškas, kartais komiškas, bet dažniau siaubingas – užgesus paskutiniams kadrams jį suprasti įmanoma tik vėl sugrįžus prie antikinių mitų.

Pasak japonų teatro režisieriaus ir teoretiko Tadashio Suzukio, Euripido kūriniai priešingi realizmui, veikėjų lūpose čia dažnai skamba nuo realistinio konteksto atsietos frazės. Taip, anot T.Suzukio, prabyla pats dramaturgas, kad išsakytų visuomenei svarbias idėjas, kurios "tampa žmogaus širdį atkoduojančia sistema, lygiai taip pat aktualia ir ateities kartoms".

Pradinis filmo "Šventojo elnio nužudymas" planas (grojant Franzo Schuberto "Stabat Mater in F minor") – kadrą užpildanti chirurginių instrumentų malonėje atsidūrusi, bet dar plakanti žmogaus širdis – yra gera įžanga, ne vien tiesiogine, siužetine, bet ir perkeltine prasme. Nes režisierius savo veikėjų širdis šiame filme ir vėl padeda ant negailestingų žmogiškųjų dilemų aukuro.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva
    Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva

    „Nei vienas šveicarų režisierius negalėjo taip užtikrintai ištarti „aš“, kaip Peteris Liechti – ryškiausias pastarųjų dviejų dešimtmečių Šveicarijos kino kūrėjas. ...

  • Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus
    Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus

    „Teatro paskirtis – ne nurodyti teisingą kelią, o tik pasiūlyti būdus, kuriais visi įmanomi keliai gali būti apžvelgti. Teatras – tai žinių forma. Jis gali – ir turėtų – tapti įrankiu pakeisti visuomenę. Teatras gali ...

  • Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje
    Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje

    Š. m. rugpjūčio 18-19 d. Trakų Salos pilyje jau keturioliktą kartą vyks renginys „Senųjų amatų dienos“. ...

  • Folkloro šventė veda į Juodkrantę
    Folkloro šventė veda į Juodkrantę

    Kitą savaitę tris dienas Juodkrantėje plazdės 11-osios regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ vėliavos. Šventė šiemet skiriama Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvinink...

  • Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?
    Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?

    Romas Treigys DZIEDAS Tyto alba, 2018 Tai knyga apie išlikimą. Ne apie dziedą, bent jau ne vien apie jį. Dziedo linija, kuri tęsiasi visą XX a., romane sudaro kokį trečdalį, kitos dvi stambios šakos – tai didžiavyrio Tomo Ramzos...

  • S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu
    S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu

    Pirmasis įspūdis, kuris aplanko bežiūrint jaunosios kartos tapytojos Simonos Lukoševičiūtės-Statkevičienės paveikslus, – jausmas, kad viskas, kas mus supa, – (iš)nyksta. Drobėse pasikartojantys kasdienybės epizodai yra atsp...

  • Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais
    Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais

    Kaip keistai kartais viskas susiklosto: Šarūno Šarkausko paroda Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje nebuvo planuota, kaip ir nebuvo planuotas „langas“ rugpjūtį įtemptame 2018-ųjų galerijos ...

    2
  • Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai
    Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai

    Lietuvos Respublika 1918–1940 m. patyrė ir džiaugsmo, ir liūdesio, tačiau minint atkurtos valstybės šimtmetį norėtųsi atsigręžti į dalykus, kuriais galime didžiuotis iki šiol. ...

    7
  • Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės
    Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės

    Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, penktadienį išleidžia naują pašto ženklų seriją. Keturiuose pašto ženkluose pavaizduoti iš ilgo kuodo, margų spalvų ir skardau...

  • J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė
    J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė

    Rugpjūčio 16-osios vakarą Kauno įvairių tautų kultūrų centre atidaryta tapybos paroda. Renginio svečiai susipažino su žydų kilmės dailininko, inžinieriaus ir sportininko Jakovo Katzo kūryba. ...

    3
Daugiau straipsnių