Vandenyno bangos perrašyta šeimos istorija

Gyvenime taip pat ištinka cunamiai. Sunaikindami viską, išskyrus atmintį. Ją blukina laikas. Kartu laikas suteikia pagrindą vystytis praeities pasakojimui, kalbėti(s).

Fizine erdve praeičiai atkurti tapo Kauno fotografijos galerija, kurioje eksponuojama festivalio "Kaunas Photo" nominacijos "Kaunas Photo Star 2017" laimėtojos Mayumi Suzuki personalinė paroda "Atkūrimo testamentas".

Keisti pasaulius

Žodis "paroda" – formalus. Jis įvietina materialų būvį suteikdamas erdvę, kurioje M.Suzuki atsiveria autentišku asmeniniu pasakojimu apie savo šeimą ir cunamį, palikusį tik praeities fragmentus. "Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

2011-aisiais Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė 827 žmonių gyvybę. Daug dingo be žinios. Tarp dingusiųjų – M.Suzuki tėvai. Apie nelaimę fotografė pasakoja ramiai, su nuolankumu. Žiūrėti ir klausytis žmogaus, kuris atsiveria nepažįstamiesiems, ėjusiems pro šalį ar tiesiog iš smalsumo užsukusiems į parodą, – stiprus jausmas, paskatinantis menininkės šeimos istoriją įsileisti giliai į savo širdį. Tuomet ji tampa dalimi šiandienos jausmų, dalimi patirties, išgyventos kartu.

"Reikia gyventi, kad keistum pasaulius", – iš atminties išnyra publicisto Jerzy Giedroyco žodžiai.

"Atkūrimo testamentas" keičia pasaulius. Jei prieš įžengiant į galerijos erdvę atrodė, kad gyvename atskirus gyvenimus, kuriuose patys sau esame svarbiausi, pabuvus parodoje didysis ego subliūkšta ir norisi dėkoti aukštesnėms jėgoms, kad cunamiai mūsų nepasiekia.

Cunamis – tai ne tik stichinė nelaimė, tai likimas. "Trys mūsų šeimos kartos patyrė šią stichiją: mano senelis, mano tėtis ir aš. Tačiau visi sugebėjome pradėti gyventi iš naujo", – pasakoja M.Suzuki. Likimas nusineša ir nebegrąžina, tačiau suteikia galimybę gimti / būti naujai.

Vandens ženklai

"Atkūrimo testamentas" yra naujas būvis, kurį fotografė skirsto į tris dalis. Pirmoji – vaikystė. Joje fotografijos iš šeimos albumo, darytos menininkės tėčio, kuriose juokiasi artimieji, dar stovi šeimos namas, kuris po cunamio, kaip ir 70 proc. kitų pastatų, buvo sunaikintas.

"Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

Antroji dalis – menininkės tėvo kurti portretai. "1994 m. tėtis fotografavo laivų statytojų portretus. Praėjus keletui savaičių po cunamio, grįžau į vietą, kur stovėjo mano namai ir radau tėčio kūrinių aplanką. Jis buvo persunktas vandens, tačiau kai kurios viduje esančios portretų nuotraukos išliko tobulos kokybės. Kai kurios, žinoma, buvo sugadintos, tačiau jų sąlytis su vandeniu sukūrė naujus darbus", – sako M.Suzuki.

Greta šių fotografijų, eksponuojami gelsvi, pelėsio ir vandens paveikti popieriaus lapai, kuriuose – įspaudai išlikusių fotografijų. Vanduo nupiešė savo ženklus, išplaudamas atvaizdus, palikdamas neįskaitomas dėmes. Tai gražūs paveikslai šalia svetimų žmonių nuotraukų. Nepažįstami žvilgsniai, nesuprantami žodžiai.

Asmeninės atminties žemėlapiai

Trečioji parodos dalis – M.Suzuki kūriniai. Juodai baltos, skirtingo formato fotografijos yra pagrindinė "Atkūrimo testamento" dalis, kuriai sukurti menininkė naudojo tėčio fotoobjektyvą.

Susilieję, nejudantys vaizdai primena vaiduokliškus kadrus. "Fotografijos kurtos gaudant laiką prieš saulėlydį arba nakties metu, nes dienos šviesa per sunki. Per šiuos darbus noriu pasidalyti momentu, kurį išgyveno patyrusieji cunamį", – atvirauja menininkė.

Vaiduokliška fotografijų serija tarsi sugrąžina žuvusias ar dingusias be žinios sielas į jų miestą, į namus.

Greta nespalvotų fotografijų, eksponuojamos sūraus vandens beveik visiškai sunaikintos nuotraukos. Vaizdus praradusios fotografijos atrodo kaip salų žemėlapiai, kuriuos pratęsia tikrų žemėlapių brėžiniai, sukabinti greta. Taip sukuriamas asmeninės atminties žemėlapis, perduodamas ateities kartoms.

Daugiau žodžių nebereikia. Tik norisi padėkoti menininkei. Už atvirumą.


Kas: M.Suzuki paroda "Atkūrimo testamentas".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2).

Kada: veikia iki spalio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žinomos tekstilininkės M. Sinkevičienės darbuose gvildenama lietuviška istorija
    Žinomos tekstilininkės M. Sinkevičienės darbuose gvildenama lietuviška istorija

    Šiuo metu LR Užsienio reikalų ministerijoje, veikia žinomos tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės paroda “Atmintis”. Paroda šiais metais jau buvo eksponuota: LR Seimo rūmuose, Vilniaus Rotušėje, Kėdainių daugiakult...

  • Keturios knygos vasaros popietėms <span style=color:red;>(apžvalgos)</span>
    Keturios knygos vasaros popietėms (apžvalgos)

    „Selfų slėnis“ Monika Budinaitė Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 Virtualiam tinklui tapus mūsų sąmonių ir kūnų tęsiniu, interneto fenomenai tampa ir visaverčiu kultūros objektu. Reiškinį įvairiais rakursais...

  • Brangiausias Kinijos filmas patyrė epinio masto nesėkmę
    Brangiausias Kinijos filmas patyrė epinio masto nesėkmę

    Brangiausias visų laikų Kinijos filmas, turėjęs 113,5 mln. dolerių (96,8 mln eurų) biudžetą, patyrė epinio masto nesėkmę ir iš kino teatrų buvo atšauktas jau pirmąjį demonstravimo savaitgalį, nes uždirbo tik 7,3 mln. dolerių (6,2...

  • Apie ką knygas rašo vabzdžiai?
    Apie ką knygas rašo vabzdžiai?

    „Ši knyga nėra žmonių parašyta“ – skelbia knygos anotacija. Ir ją perskaityti sunkoka – čia nei dantiraštis, nei piktografijos, nei raidynas. Tarsi ideogramos, bet nė vienas ženklas nėra identiškas ki...

  • „370“ vasaros kino repertuaras: ką verta pamatyti?
    „370“ vasaros kino repertuaras: ką verta pamatyti?

    Nors ir vasara, bet kino teatruose (ar kino teatruose po žvaigždėmis) bus ką veikti, ne tik slėptis nuo karščio. Dalijamės savo vasaros repertuaro rekomendacijomis (filmai kino teatruose rodomi šiuo metu arba bus rodomi vėliau ši...

  • Filmas „Izaokas“ atvers diskusiją apie tamsiąją istorijos pusę
    Filmas „Izaokas“ atvers diskusiją apie tamsiąją istorijos pusę

    Penkerius metus kurto lietuviško istorinio filmo „Izaokas“ komanda laukia, kai jį galės išvysti žiūrovai. Nors filmas beveik baigtas filmuoti, laukia postprodukcijos darbai, kuriems filmo kūrėjai lėšų neturi ir bando ja...

  • Milijonas žingsnių, šimtai eilėraščių
    Milijonas žingsnių, šimtai eilėraščių

    Misija baigta. Gegužę trys vyrai į Lietuvos miestus ir miestelius nešė lietuvių autorių poeziją. Naujieji knygnešiai. Jie – tai aktoriai Artūras Dubaka ir Balys Ivanauskas bei operatorius Edvinas Bandorius – žmonės, pėsčio...

  • M. Kavtaradzės „Vasara“ – apie bandymą išgyventi, kai tai atrodo neįmanoma
    M. Kavtaradzės „Vasara“ – apie bandymą išgyventi, kai tai atrodo neįmanoma

    Buvo „Vyrų vasara“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Sangailės vasara“, „Birželis, vasaros pradžia“. Daugiau nebetęsiu. Ką tuo noriu pasakyti? Pasidžiaugti vasara, filmais, kurie buvo, ir anonsuoti vieną, kuri...

  • Penkių muzikos albumų apžvalgos: kurį pasirinkti?
    Penkių muzikos albumų apžvalgos: kurį pasirinkti?

    THE STATION DRAMA (Self-released) Vieno esminių Lietuvos viešųjų ryšių specialistų Mykolo Katkaus grupė „The Station“ iš pradžių tik atrodė kaip ambicingas profesinės sėkmės sulaukusio vyro užmojis ...

  • Spektaklis „Voicekas“: apie žmogiškąją patologiją
    Spektaklis „Voicekas“: apie žmogiškąją patologiją

    2015-aisiais pilotas Andreasas Lubitzas pasiunčia savo vairuojamą lėktuvą myriop kartu su 144 keleiviais. 1836 m. Georgas Büchneris parašo dramaturgijos klasika laikomą pjesę „Voicekas“, kurios dėl ankstyvos mirties taip ir nesp...

Daugiau straipsnių