V. Diawara: kai būnu su vaikais, pamirštu visas bėdas (interviu)

Su žmona Živile du mažus vaikus auginantis muzikantas bei muzikos klubo „Loftas" Vilniuje savininkas Viktoras Diawara (35) yra įsitikinęs – vaikų santykiai su tėvais gali būti artimi tik tada, kai jie tavęs nebijo.

- Jauni tėvai neretai stengiasi apsaugoti vaikus „nuo viso pasaulio", tuo tarpu Jūs skatinate juos pažinti supančią aplinką. Šiuo metu su šeima leidžiate laiką pajūryje, tačiau ten išvykote ne tik ilsėtis, bet ir koncertuoti. Ar visada stengiatės suderinti darbą su poilsiu?

- Yra tėvų, kurie linkę perdėtai visko bijoti, saugoti vaikus nuo galimų mikrobų, bakterijų, visko, kas supa. Mano nuomone, kuo greičiau vaikai pripranta prie juos supančios aplinkos ir išmoksta joje gyventi, tuo geriau jiems patiems, o kartu ir tėvams. Kai tenka koncertuoti kituose miestuose, grįžti namo naktį arba ryte, šeimos nesivežu. Tuo tarpu važiuodamas į festivalį žinau, jog ten laukia daug linksmybių, užsiėmimų vaikams, todėl pasiimu juos kartu - daug smagiau, kai šeima yra šalia.

Kai su mama ir seserim atvykau gyventi į Afriką, man buvo devyni mėnesiai. Mamos pažįstama jai pasakė: „Jei planuoji čia gyventi, tavo vaikai turi adaptuotis - duok jiems vietinio maisto, vandens iš šulinio". Taip ir užaugau: pirkome maisto produktus turguje, lankiausi pas afrikiečius draugus, valgiau ledus gatvėje ir niekada nesiskundžiau sveikata. Atvirkščiai, mano imuninė sistema stipri, vaikystėje sirgau ne daugiau nei kiti vaikai. Dabar susergu retai. Manau, organizmas tapo atsparus bakterijoms, todėl ligos manęs taip paprastai nepalaužia.

Aišku, yra vaikų, kurių sveikata nuo gimimo prastesnė arba būna alergiški, tokiu atveju bet ko jiems neduosi, turi būt atidesnis. Mums su Živile pasisekė - vaikų sveikata gera, todėl auginu juos taip pat, kaip mane augino tėvai.

- Ne kartą esate sakęs, jog Jūsų mama Jums – geriausia draugė. Ar savo vaikams taip pat sieksite tapti artimu bičiuliu?

- Labai svarbu tapti vaikams autoritetu. Būti jo draugu nereiškia, kad vaikas gali pradėti „lipti tau ant galvos". Reikia ugdyti mažųjų pagarbą tėvams, aplinkiniams. Tačiau santykiai su jais gali būti artimi tik tada, kai tavęs nebijo, nenori visko nuslėpti. Mano manymu, kuo daugiau žinai apie savo vaiką, tuo ramesnis esi.

Su mama galėjau kalbėti apie viską: drauges, narkotikus ar paauglystės problemas. Jei mano vaikas taptų kokios nors subkultūros atstovu, neišsigąsčiau. Bandyčiau sužinoti, kuo daugiau apie tą žmonių grupę, jų pomėgius, užsiėmimus, muziką. Jei būsi nutolęs nuo vaiko, niekada ir nesužinosi, kas vyksta jo pasaulyje.

- Prieš kelias savaites savo klube rengėte muzikos festivalį „Loftas Fest 2013", kuris sulaukė itin didelio žiūrovų dėmesio. Pradėdamas šeimyninį verslą nebijojote nesėkmės?

- Kai prieš penkiolika sukūrėme grupę „Skamp" net mano draugai sakė, jog nesulauksime populiarumo, niekas nenorės klausytis mūsų muzikos. Nuo pirmos dainos daugelio nuomonė pasikeitė.

Tokia pati situacija susiklostė ir atidarant menų fabriką „Loftas". Krizės metu kilusi idėja visiems atrodė beprotiška. Toks požiūris suteikė man papildomos motyvacijos. Jei turėsi daug jėgų, noro, sąžiningai dirbsi, tau tikrai pasiseks. Po koncertų prie mūsų prieina lankytojai ir padėkoja už atliktą darbą – tai geriausias įvertinimas.

Atidaryti klubo su žmona nebijojau. Šiame versle esu seniai, dirbau su daug žmonių, bet Živilė - savo srities profesionalė, geriausia vadybininkė, puikiai išmano marketingo subtilybes. Drįsčiau pasakyti, kad ji yra „visa galva aukštesnė" už mane.

Turiu pripažinti, jei kas nors man būtų pasakęs, kad į savo renginių erdvę prisikviesime tiek atlikėjų, surengsime tokią galybę pasirodymų, nebūčiau patikėjęs. Tačiau su Živile esame partneriai ir papildome vienas kitą. „Loftas" nebūtų toks sėkmingas, jei dirbtume atskirai. Aišku, visą laiką leidžiant kartu gali atsirasti trintis, bet šeimoje visa tai išsprendžiama.

- Nuosavas verslas sukelia daug streso, kas Jums padeda nurimti ir atgauti jėgas?

- Laikas praleistas su šeima. Sugrįžęs namo po darbo kartais būnu suirzęs dėl darbe patiriamo streso, problemų, nesėkmių, tačiau kai būnu su vaikais, apie viską pamirštu. Jei tavo mintys suksis tik apie darbus, vaikai trukdys. Šeimoje esame griežtai nusprendę - kai esame su Kipru ir Izabele, visas mūsų dėmesys skiriamas tik jiems. Vaikai mus prajuokina, iškrečia kvailysčių ir iškart pamirštame bėdas.

Be to, nemoku mąstyti vien tik kaip verslininkas. „Lofto" dėka susipažinau su daugybe žmonių iš įvairių šalių -tai suteikia papildomo noro judėti pirmyn.

- Pastaruoju metu daug dėmesio skiriate ne tik savo šeimai, klubui bet ir vis dažniau kalbate tolerancijos tema..

- Kelionės nuo pat mažens, kalbos, kurias išmokau, labai pakeitė mano pasaulėžiūrą. Dabar turiu vaikų, vieną dieną jie lankys mokyklą, todėl man rūpi, kokioje aplinkoje augs. Nemanau, kad Lietuva yra netolerantiška šalis, ji yra svetinga, čia įprasta maloniai priimti svečius, bet yra dalykų, kurie turėtų keistis. Pokyčiams reikia laiko, juk prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje dar „nebuvo" seksualinių mažumų, neįgaliųjų ar kitaip išsiskiriančiųjų iš visuomenės. Nemanau, kad keičiu šalies gyventojų požiūrį iš esmės, bet man svarbu, kad situacija judėtų gerąja linkme.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių