- Eglė Daugėlaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių poetė Anastasija Dmytruk interviu LRT televizijai teigė, jog liko maloniai nustebinta lietuvių įrašyta daina pagal jos eilėraštį apie rusus „nebrolius“. „Ta daina pranoko visus mano lūkesčius“, – susižavėjimo klaipėdiečių darbu neslėpė jaunoji poetė. Ji papasakojo ir apie tai, kokia nauja daina bus įrašinėjama Klaipėdoje.
Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių poetė Anastasija Dmytruk interviu LRT televizijai teigė, jog liko maloniai nustebinta lietuvių įrašyta daina pagal jos eilėraštį apie rusus „nebrolius“. „Ta daina pranoko visus mano lūkesčius“, – susižavėjimo klaipėdiečių darbu neslėpė jaunoji poetė. Ji papasakojo ir apie tai, kokia nauja daina bus įrašinėjama Klaipėdoje.
Maidano kovotojų himnu tapusio patriotinio eilėraščio autorė penktadienį atvyko į Lietuvą, kur susitiks su jos eilėraštį į lietuvių kalbą išvertusiu profesoriumi Vytautu Landsbergiu, muziką jos eilėms sukūrusiais klaipėdiečiais, dalyvaus minėjimuose, maldose už kovose prieš Rusijos invaziją žūstančius Ukrainos laisvės kovotojus.
Kijevo pedagoginio instituto absolventės A. Dmytruk eilėraštis „Nikogda my ne budem bratjami“ internete buvo paskelbtas rytmetį po Krymo aneksijos. Jis iškart sudomino grupę klaipėdiečių muzikantų, kurie eilėms sukūrė muziką. Per tris mėnesius jį peržiūrėjo beveik trys milijonai interneto lankytojų.
– Po Krymo aneksijos savo skaitomas eiles įkėlėte į „Youtube“ kanalą. Ar tikėjotės, kad per tris mėnesius jis pasieks net tris milijonus žmonių?
– Man tai buvo visiškai netikėta. Šį eilėraštį parašiau iš širdies ir įkėliau kaip savo kūrybos dalį. Jis pranoko visus lūkesčius, poveikis buvo milžiniškas.
– Ar platinate visą savo kūrybą ir siekiate, kad Jūsų skaitomas eiles išgirstų kuo daugiau žmonių?
– Paprastai kūrybą keldavau į savo puslapį socialiniuose tinkluose, bet šį eilėraštį pirmą kartą sukūriau vaizdo klipo pavidalu. Jis pasklido, atėjo iki Lietuvos ir virto daina.
– Lietuviai tikrai išgirdo Jūsų kūrybą ir sukūrė dainą. Pati šią dainą pirmą kartą išgirdote tuomet, kai Lietuvoje buvo organizuojamas paramos koncertas. Kokie jausmai užplūdo išgirdus dainą, kurią, remiantis Jūsų eilėmis, sukūrė Klaipėdos muzikantai ir aktoriai?
– Su Klaipėdos muzikinio teatro muzikantais Virginiju Pupšiu, Gintauto Litinsku bendraudavome tik internetu, jie pasiūlė sukurti dainą. Pasiūlymai būna nenuspėjami, nežinai, kokio rezultato tikėtis, bet tai nepaprastai talentingi žmonės, kurie padarė didelį poveikį. Tai buvo neįtikėtinas, didelis įspūdis. Patirtis pranoko įsivaizdavimus ir lūkesčius. Dabar ketiname parengti naują dainą.
– Naują dainą įrašinėsite Klaipėdoje. Kokia bus nauja daina? Ji, ko gero, susijusi su Ukraina, neapleidžiant visų šių įvykių?
– Ukrainiečiai apskritai yra visiškai taiki tauta, karas mūsų prigimčiai tiesiog svetimas. Ištikti šios nelaimės, okupacijos, mes dainą skiriame taikai.
Ištrauka iš būsimos naujos dainos:
Aš taikos Viešpatį išmelsiu,
Ant kelių klūpodama meldžiu.
Su ašaromis bučiuoju Bibliją,
Ir atsakymą joje randu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas5
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“118
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...