- Gintarė Kazakevičienė, teatrologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Režisierius Aidas Giniotis ir "Keistuolių teatras" spektaklyje "Vasarotojai" nagrinėja dvasinės ir kultūrinės krizės sukeltas problemas.
Ironija ir saviironija
A.Giniotis ir „Keistuolių teatras“ pristatė trijų dalių spektaklį pagal Maksimo Gorkio kūrybą – „Vasarotojai“.
Šiuolaikiniame teatre žiūrovui tapo įprasta regėti visuomenės kritiką ir scenoje bent kartais atpažinti save. Šią misiją užsibrėžė įgyvendinti ir režisierius Aidas Giniotis – nagrinėti Maksimo Gorkio pjesėje aprašomas visuomenės dvasinės ir kultūrinės krizės sukeltas problemas, kurios, menininko teigimu, aktualios ir šandien. Šį kūrinį pritaikyti scenai režisierius rengėsi kelerius metus.
Pjesės vasarotojai, grimzdami į miesčioniškumo liūną, žiūrovams išpažįsta savo nuodėmes, pasakoja apie jų gyvenimo beprasmybę, svajonių neišsipildymą, nuolatinį nepasitenkinimą ir norą ištrūkti į laisvę, kuris nėra patenkinamas. Nelaimingos santuokos šešėliai, motyvacijos trūkumas ir nuobodulys vaizduojamas (savi)ironiškai, kartais įpinant ir tragizmo elementų, tačiau, deja, neišvengiant nuobodulio ir nereikalingų, per daug ilgų scenų, kurios akį rėžė jau nuo pirmosios dalies.
Trijų kartų atstovai
Spektaklio pradžioje dėmesį patraukė talentingų ir žinomų aktorių įvairovė. Vaidmenis kūrė „Keistuolių teatro“ trijų kartų atstovai: teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriai: Justas Tertelis (Riuminas), Ieva Stundžytė (Sonia), Judita Urnikytė (Julija) ir Aldona Vilutytė (Kalerija), Andrius Kaniava (Šalimovas), Dalius Skamarakas (Zamyslovas).
Kūrybiniame procese dalyvavo kviestiniai jaunosios ir vyresnės kartos aktoriai: Rasa Samuolytė (Olga), Darius Meškauskas (Basovas), Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė (Marja), Viola Klimčiauskaitė (Varvara), Tomas Žaibus (Ziminas), Dainius Gavenonis (Suslovas), Ainis Storpirštis (Vlasas), Vaidotas Žitkus (Semionovas). Galbūt tuo norėta įgyvendinti eksperimentą – sukurti spektaklį, kuriame vaidintų skirtingo amžiaus, patirties, vaidybos mokyklų aktoriai, ir pasiekti atitinkamą efektą, tačiau šis derinys scenoje visiškai nesižiūrėjo ir disharmonizavo spektaklį.
Labiau tinkamas ekranui
Išskirtinė spektaklio trukmė (3 val. 30 min.) taip pat nebuvo privalumas. Nors visos trys dalys režisūriniu sprendimu buvo skirtingos, tai neišgelbėjo kūrinio nuo monotoniškų epizodų gausos. Pirmoje dalyje personažai pasakoja apie savo nuobodų gyvenimą ir negalėjimą (nesugebėjimą) jo keisti. Siužetas pateiktas kadravimo principu: kelios mizanscenos vyksta scenoje vienu metu, pirmaplanio veiksmo vieta yra apšviečiama (šviesų dailininkas Darius Malinauskas) ryškia šviesa, o antrame plane, prieblandoje, veiksmas vyksta pasitelkiant į pagalbą pantomimą. Įdomus sprendimas – kai kurie smulkūs daiktai: cigaretė, bokalas ir pan. yra menami.
M.Gorkio kūryba žinoma kaip lengviau pritaikoma kino ekranui nei teatro scenai – dėl staigios mizanscenų kaitos susidaro kinui būdinga kadrų kaita. Erdvių kaitą simbolizuoja virš aktorių galvų kabinamos lentelės su užrašais („Virtuvė“, „Kupeta“) ir medinės kėdės, kurios atliko kelias funkcijas.
Antroje spektaklio dalyje, besiaiškindami meilės santykius, vasarotojai tarsi užsuka monotonišką prisipažinimų, kad myli, virtinę, besibaigiančią visiškai netinkančiu ir per ilgu Sonios (I.Stundžytė) pasakojimu motinai (G.Jaraminaitė-Ryškuvienė).
Trečioje dalyje veiksmas priminė fantasmagoriją: didžiulis išsigimęs Olgos (R.Samuolytė) kūdikis, geometriškas ir mechaniškas veikėjų judėjimas scenoje, kontakto vengimas dvelkia visiškos krizės nuojauta, kuri – pagaliau – baigiasi Riumino (J.Tertelis) savižudybe.
Pernelyg ištęstas nuobodulys
Nuobodulio atmosfera kurta įvairiapusiškai. Scenografiją ir kostiumus (dailininkė Ramunė Skrebūnaitė) vienijo gelsvai rusva, blanki, vasariška spalva, visiškai suvienodinusi personažus ne tik išoriškai, bet ir pabrėžiant jų gyvenimų panašumą. Nuolat niūniuojama rusų liaudies dainos „Stiepj da stiepj krugom“ („Aplink vien tik stepė“) melodija (kompozitorius Sigitas Mickis) kūrė pilkos turtingų inteligentų kasdienybės vaizdą.
Nuobodus vasarotojų gyvenimas scenoje pernelyg ištęstas – trumpesnį spektaklį žiūrėti būtų kur kas įdomiau. Visiškai nereikalingos scenos, kuriose pasakojamos ir vaidinamos ilgos istorijos ir vyksta teatro pasirodymai. Trečiojoje dalyje ir patiems aktoriams akivaizdžiai buvo per sunku – strigo tekstas. Nuobodūs vasarojimo ypatumai virto nuobodžia istorija, neskatinančia žiūrovo susimąstyti. M.Gorkio tekstas tinkamai nepritaikytas teatro scenai, todėl sukelia monotoniškumo ir ištęstumo efektą. Vis dėlto kaip visada žavi režisieriaus techninio preciziškumo siekis: puikiai apgalvotos smulkmenos ir tiksliai atliekami veiksmai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“105
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...