Tapytojas M. Daujotas: kas yra vienatvės geometrija | KaunoDiena.lt

Tapytojas M. Daujotas: kas yra vienatvės geometrija

Tapytojo Manto Daujoto paveikslai – fragmentai iš kasdienybės vaizdų juostos. Ritmiški, tačiau kampuoti ir nejudantys kadrai nepratęsia vienas kito, o leidžia su kiekviena drobe atsidurti ten, kur nieko nėra. Vienuma M.Daujoto darbuose įgauna estetišką pavidalą: įdomią kompoziciją / struktūrą, harmoningas spalvas, o žiūrinčiojo žvilgsnį patraukia siurrealiomis detalėmis. Hipnotizuoja.

Vizuali tuštuma kuria galimybę matomą architektūrą, interjero fragmentą ar daiktą atriboti nuo jam įprasto konteksto ir atpažinti jį kaip objektą, išsiskiriantį iš aplinkos. Jam drobėse tapoma šviesos geometrija sukuria tvaraus efemeriškumo lauką, kuriame laukimo, ilgėjimosi veiksmas pereina į belaikę būseną.

Šiandien M.Daujotas – rubrikos "Autoportretas" svečias.

– Autoportretas – tai savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?

– Mano nuomone, šie dalykai vienas kitam neprieštarauja. Reprezentuodamas save palaipsniui atrandi specifiškų nuotrupų, kurios padeda suvokti, koks ir kodėl esi.

– Koks kūrinyje yra tikrovės ir pagražinto "aš" santykis?

– Autoportrete savo atvaizdu manipuliavau, nugludinau jį. Vis dėlto subjekto dailinimas ar iškreipimas tėra meninė priemonė, skirta paryškinti, sustiprinti siunčiamą žinutę. Atspirties tašku vis tiek lieka atpažįstamas žmogaus atvaizdas. Kita vertus, tikriausiai gali būti ir priešingai. Mano pozicija atrodo kiek konservatyvi.

– Kuo žvilgsnis į save, tapant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save? Autoportrete žvilgsnis fokusuojamas į save, pro save?

– Kasdienybėje leidžiu savo atspindžiui būti lengvabūdiškam, neparuoštam. O paveikslas turi nešti žinutę, būti į kažką orientuotas.

– Kūrinys – labiau savianalizės ar saviraiškos rezultatas?

– Pagrindinis stimulas buvo savianalizė. Saviraiška yra tokia plati kategorija, po kurios sparneliu telpa visi paveikslai, dainos, eilėraščiai ir net visa tai, ką kalbame buityje.

– Ar autoportrete atsiskleidžia jūsų charakteris?

– Tikiuosi taip, toks buvo užmojis – nupasakoti tam tikrą egoistišką, narcizišką savo charakterio pusę, ją iškelti, pašiepti. Beje, įsivaizduoju, kad tas savybes visi (daugiau ar mažiau) turime.

– Kas lemia autoportreto atlikimo techniką?

– Padoriai išmanau tik tapybinę raišką, per daug savęs neklausinėjau, kokia technika kurti autoportretą.

– Kurdamas autoportretą, esate ir portretuojamasis, ir kūrėjas. Ar kūrinyje siekėte pavaizduoti save kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas?

– Buvau labiau linkęs į psichologinės portreto pusės vaizdavimą: kaip jaučiu save, santykį su aplinkiniais ir koks keistas plėšymasis apima kuriant tokį užgožiantį autoportretą.

Save, kaip asmenį, pavaizduoti siekiau tiesiog pakankamai panašų, kad būtų galima atpažinti, jog tai aš.

– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?

– Fotografija. Lengvabūdiška asmenukė draugams pagavo mano akį, pasijuto tapybiška. Nusprendžiau ją perkelti ant didžiausios turimos drobės.

– Kuo rėmėtės ieškodamas autoportreto spalvinės išraiškos?

– Minėtąja fotografija. Tenka pripažinti, kad spalva šiame paveiksle vaidina antraplanį vaidmenį.

Lengvabūdiška asmenukė draugams pagavo mano akį, pasijuto tapybiška. Nusprendžiau ją perkelti ant didžiausios turimos drobės.

– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?

– Ji kinta nuo paveikslo ambicijos, turinio ir tikslo. Šiuo atveju, kaip ir daug kur, fonas neutraliai akompanuoja pagrindinei figūrai.

– Darbo formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?

– Naudojau didžiausią tuo metu turimą formatą, kad savotiškai pasityčiočiau iš savo egoizmo.

– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?

– Fiksavau to meto savijautą ir jos paradoksalumą – santykį tarp narcisizmo, išsiaukštinimo, susireikšminimo ir trapumo, jautrumo, dvasinio neįgalumo.

– Kiek seansų truko nutapyti šį autoportretą? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?

– Niekada neskaičiuoju, sunku atsakyti. Bet nutapiau toli gražu negreitai. Nuotaika, be abejonės, kito, ji kinta net per vieno seanso įkarštį, tačiau stengiausi sekti paveikslo nuotaiką, o ne savo impulsyvią.

– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?

– Visi kiti autoportretai, kuriuos kūriau anksčiau, buvo įgyvendinti impulsyviai, iš nežinojimo ką tapyti – be konkretesnio plano ar užsibrėžto rezultato. Šis turi svarų emocinį ir konceptualų pradus.

– Pažvelgus į kūrinį iš šalies, kokios dabarties laiko aktualijos jame atsiskleidžia?

– Kūryboje stengiuosi nebristi į politinę ar socialinę kritiką. Gvildenu ilgaamžiškesnius, kiekvienam žmogui būdingus vidinius konfliktus. Šis autoportretas kalba tik apie kūrėjo santykį su savimi ir su savęs vaizdavimo procesu. (Ne)tikėtai išėjo, kad šįkart tas kūrėjas esu aš.

– Kaip žmogus, vaizduojamas kūrinyje, suvokia save jį supančio pasaulio kontekste?

– Savęs iškėlimas, arogancija, narcisizmas kyla iš jautrumo įtampai, nepasitikėjimo aplinkiniu pasauliu. Tai lyg adrenalinas, esant įtemptai situacijai, verčiantis mus reaguoti staigiau ir bėgti greičiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva
    Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva

    „Nei vienas šveicarų režisierius negalėjo taip užtikrintai ištarti „aš“, kaip Peteris Liechti – ryškiausias pastarųjų dviejų dešimtmečių Šveicarijos kino kūrėjas. ...

  • Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus
    Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus

    „Teatro paskirtis – ne nurodyti teisingą kelią, o tik pasiūlyti būdus, kuriais visi įmanomi keliai gali būti apžvelgti. Teatras – tai žinių forma. Jis gali – ir turėtų – tapti įrankiu pakeisti visuomenę. Teatras gali ...

  • Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje
    Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje

    Š. m. rugpjūčio 18-19 d. Trakų Salos pilyje jau keturioliktą kartą vyks renginys „Senųjų amatų dienos“. ...

  • Folkloro šventė veda į Juodkrantę
    Folkloro šventė veda į Juodkrantę

    Kitą savaitę tris dienas Juodkrantėje plazdės 11-osios regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ vėliavos. Šventė šiemet skiriama Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvinink...

  • Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?
    Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?

    Romas Treigys DZIEDAS Tyto alba, 2018 Tai knyga apie išlikimą. Ne apie dziedą, bent jau ne vien apie jį. Dziedo linija, kuri tęsiasi visą XX a., romane sudaro kokį trečdalį, kitos dvi stambios šakos – tai didžiavyrio Tomo Ramzos...

  • S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu
    S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu

    Pirmasis įspūdis, kuris aplanko bežiūrint jaunosios kartos tapytojos Simonos Lukoševičiūtės-Statkevičienės paveikslus, – jausmas, kad viskas, kas mus supa, – (iš)nyksta. Drobėse pasikartojantys kasdienybės epizodai yra atsp...

  • Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais
    Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais

    Kaip keistai kartais viskas susiklosto: Šarūno Šarkausko paroda Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje nebuvo planuota, kaip ir nebuvo planuotas „langas“ rugpjūtį įtemptame 2018-ųjų galerijos ...

    2
  • Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai
    Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai

    Lietuvos Respublika 1918–1940 m. patyrė ir džiaugsmo, ir liūdesio, tačiau minint atkurtos valstybės šimtmetį norėtųsi atsigręžti į dalykus, kuriais galime didžiuotis iki šiol. ...

    7
  • Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės
    Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės

    Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, penktadienį išleidžia naują pašto ženklų seriją. Keturiuose pašto ženkluose pavaizduoti iš ilgo kuodo, margų spalvų ir skardau...

  • J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė
    J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė

    Rugpjūčio 16-osios vakarą Kauno įvairių tautų kultūrų centre atidaryta tapybos paroda. Renginio svečiai susipažino su žydų kilmės dailininko, inžinieriaus ir sportininko Jakovo Katzo kūryba. ...

    3
Daugiau straipsnių