Tapytoja: pleneras – tai galimybė pajusti oro virpėjimą, gamtos pulsą

,,Plein air" – atviras oras, šviesos judėjimas. "Pleneras tai – galimybė pajausti oro virpėjimą, gamtos pulsą", – sako tapytoja, savo vardo galerijos savininkė, dailės pedagogė ir terapeutė Irena Mikuličiūtė (Mika), kuri šią vasarą praleido keliaudama po Lietuvą.

Plenerų vasara

Kaunas, Vilkija, Birštonas, Veliuona, Nida – tai kryptys, kuriomis keliavo menininkė, vedina noro tapyti. "Ši vasara – plenerų vasara. Visur, kur buvau pakviesta, mane priėmė šiltai, supo įdomūs, kūrybingi žmonės, nuostabi gamta. Tiesa, pasitaikė nepatogumų, sudėtingesnių gyvenimo sąlygų, tačiau tapyba nugalėjo viską. Noras tapyti leido nieko nepaisyti", – įspūdžiais dalijasi tapytoja.

Menininkė įvardija, kad dalyvaujant pleneruose labai svarbi tampa komanda, su kuria praleidžiamas laikas. I.Mikuličiūtė-Mika džiaugiasi, jog šią vasarą teko sutikti ne tik kūrėjų iš įvairių šalių, bet taip pat bendrauti su skirtingų kartų atstovais, susipažinti su unikaliais kiekvieno iš jų darbais.

"Svarbiausia, kad tapytojai nekonkuruoja vieni su kitais, bet gerbia kūrybą", – reziumuoja menininkė. Antai Veliuonoje vykusiame plenere "Veliuonos sodai ir veidai 2016", kurį organizavo poetė Violeta Šoblinskaitė-Aleksa ir poetas, prozininkas, dramaturgas Gasparas Aleksa, susitiko jaunos, tebestudijuojančios ar neseniai studijas baigusios menininkės: Kristina Jatautaitė, Daiva Tankevičienė, Laura Slavinskaitė, ir viduriniosios bei vyresniosios kartos atstovai: Raimondas Šimkevičius, Sigitas Straigis, Mindaugas Pauliukas, Romanas Averincevas ir I.Mikuličiūtė, kurie puikiai sutarė tarpusavyje, dalijosi skirtinga savo patirtimi.

Skirta J.Vienožinskiui

Šią vasarą tapytoja taip pat dalyvavo Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto ir Lietuvos dailės ugdytojų draugijos (LDUD) organizuotame tarptautiniame plenere „J. Vienožinskis ir Kaunas 2016“.

Plenere dalyvavo tapytojai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Izraelio: Arvydas Martinaitis, Aistė Černiūtė, Vidas Poškus, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Alexander Ganelin, Anatoly Baratynsky, Natalija Naida Kapulovska, Jola Grabovska, Arturs Agadzajans, Martins Krumins ir kiti.

"Plenero metu kiekvienam menininkui buvo suteikta atskira erdvė kūrybai – tapytojas ir fakulteto dėstytojas Arvydas Martinaitis užleido plenero dalyviams dirbtuvę, kurioje moko savo studentus. Laisvu metu visi kartu aplankėme Raudondvario dvarą, Veliuoną, kurioje gausią plenero komandą svetingai priėmė G.Aleksa. Pabuvojome Vilkijoje – eskizavome gražų, kalvotą miestelio gamtovaizdį", – neblėstančiais įspūdžiais dalijasi tapytoja.

Kiekvienas menininkas, atsidėkodamas už profesionaliai suorganizuotą plenerą, fakultete paliko po vieną savo paveikslą. Iš dailininkų darbų bus suformuota kilnojamoji paroda, kuri ateinančius metus keliaus po Lietuvą. Taip pat bus išleistas plenero dalyvių kūrinių katalogas. J.Vienožinskio menų fakulteto dekanė, LDUD pirmininkė doc. dr. Sigita Saulėnienė bei visa fakulteto darbuotojų komanda, pašnekovės žodžiais, yra puikūs mokslininkai, metodologai, atsidavę savo darbui. "Tai buvo daugiau nei pleneras, tai buvo – simpoziumas", – džiaugiasi dailininkė.

Nida ir pasikeitę potėpiai

Tačiau reikšmingiausia I.Mikuličiūtei šios vasaros kelionė buvo į Nidą. Marios, jūra, kopos ir gaivališka gamta įkvėpė tapytoją dar giliau pasinerti į kūrybą. Menininkė pasakoja iš naujo atradusi vokiečių ekspresionizmo atstovus, pajutusi kūrybinį artumą.

Naujausiose tapytojos drobėse daug šviesos, koloritas ryškus, tačiau dailininkė išvengia drastiškų, nenatūralių kontrastų. Kūrėjos potėpiai emocionalūs, bet paveikslų erdvėse nekeliantys chaoso. I.Mikuličiūtės kūriniuose atsiranda lengvumas, kuris perteikiamas paliktais dažais nedengiamais drobės plotais, lengvomis lesūromis. Tapytoja kūriniuose laisva, pozityvi, besimėgaujanti vaizduojamu motyvu ir kūrybiniu procesu.

"Dabar man svarbiausia yra tapyti. Surasti laiko ir užsiimti tik tuo. Visa šalutinė veikla atima iš manęs energiją ir pradedu jausti, jog kažko labai trūksta. Kai tapau, piešiu – esu pilna, kai liaujuosi tai daryti, jaučiu trūkumą, kurio niekuo negaliu užpildyti. Visada dalyvavau pleneruose, parodose, bet nepajutau tos pilnatvės, kuri aplankė mane dabar, nes nebuvau tapybai atidavusi viso savo laiko", – filosofiškai savo patirtį pleneruose apibendrina I.Mikuličiūtė.

Nors vasara jau baigėsi, tačiau plenerai – ne. I.Mikuličiūtės laukia kelionė į Palangą ir grafikės Aistės Ramūnaitės organizuojamas pleneras, skirtas Žaliakalniui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pagaliau

pagaliau portretas
nors vienas geras straipsnis apie Miką .......ir oru pasidžiaugė , ir savo tapyba daug kam nosį nušluostė .......palinkėjimai , kad procesas nesustotu .........
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių