Šveicarijos muziejus priims nacių laikais pagrobtų meno kūrinių kolekciją

Vienas Šveicarijos muziejus pirmadienį paskelbė priimsiantis kolekcininko atsiskyrėlio testamentu jam paliktą įspūdingą meno kolekciją, kurią sudaro per tūkstantis kūrinių, sukauptų nacių laikais.

Šis sprendimas, paskelbtas per spaudos konferenciją Berlyne, susijęs su neįkainojamais Pablo Picasso (Pablo Pikaso), Claude'o Monet (Klodo Monė), Henri Matisse'o (Anri Matiso), Marco Chagallo (Marko Šagalo) ir kitų meistrų tapybos darbais ir eskizais, kurie 2012 metais buvo atsitiktinai rasti velionio vokiečio Corneliaus Gurlitto (Kornelijaus Gurlito) bute.

Berno dailės muziejaus valdytojų tarybos pirmininkas Christophas Schaeublinas (Kristofas Šoiblinas) pažadėjo bendradarbiauti su Vokietijos institucijomis, siekiant užtikrinti, kad visi „pagrobti meno kūriniai toje kolekcijoje būtų grąžinti“ jų teisėtiems savininkams.

C.Gurlitto, kuris mirė gegužę, būdamas 81 metų, tėvas Hildebrandas vertėsi prekyba meno kūriniais, o nacių lyderis Adolfas Hitleris jam buvo pavedęs parduoti konfiskuotus „išsigimusio“ moderniojo meno darbus, taip pat padėti rinkti didelės vertės kūrinius iš muziejų ir žydų kolekcininkų, kurių daugelis buvo nužudyti dujų kamerose.

Per įprastą mokesčių tarnybos patikrinimą paveikslais užgriozdintame C.Gulitto bute Miunchene iš viso buvo rasta 1 280 kūrinių.

Dar per 300 kitų kūrinių buvo surasti C.Gurlittui priklausiusiame palaikiame name Austrijos mieste Zalcburge.

Nors tam vyrui niekada nebuvo pateikti jokie kaltinimai, Vokietijos valdžia konfiskavo visus Miunchene laikytus meno kūrinius ir perkėlė juos į saugią vietą.

Prieš pat savo mirtį C.Gurlittas sudarė susitarimą su Vokietijos vyriausybe, kad padėtų surasti tų paveikslų teisėtus savininkus.

Tačiau kolekcininkas, esą supykęs dėl vyriausybės elgesio, savo testamente pareiškė, kad jo kolekcija turėtų atitekti ne kuriam nors Vokietijos, o Šveicarijos muziejui.

Po šešis mėnesius vykusių derybų Vokietijos kultūros ministrė Monika Gruetters (Monika Griuters) pareiškė, kad su Berno muziejumi sudarytas susitarimas yra svarbi „gairė sprendžiant mūsų istorijos problemas“, užsilikusias nuo Trečiojo Reicho laikų.

Ministrė pažymėjo, kad Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi grąžinti pagrobtus meno kūrinius žydų, kuriems jie priklausė, palikuoniams „kiek įmanoma greičiau – be jokių „jeigu“, „ir“ arba „bet“.

Tačiau „mes esame ilgo kelio pradžioje, o ne gale“, perspėjo ji.

Ieškinių lavina

Jei šveicarų muziejus būtų netikėtai atsisakęs šio pasiūlymo, darbai būtų buvę padalyti C.Gurlitto, kuris niekada nebuvo vedęs ir neturėjo vaikų, giminaičiams.

Pasaulio žydų kongreso vadovas Ronaldas Lauderis (Ronaldas Loderis) atsisakė komentuoti prieš pirmadienio spaudos konferenciją. Tačiau šį mėnesį Vokietijos naujienų savaitraščiui „Der Spiegel“ jis sakė, kad minimas muziejus neturėtų priimti to palikimo, nes tai „atvertų Pandoros skrynią ir sukeltų ieškinių laviną“.

Tai akcentavo ir vieno C.Gurlitto giminaičio, 86 metų pusseserės Utos Werner (Utos Verner), penktadienio komentaras, kad ji užginčija C.Gurlitto protinį veiksnumą rašant testamentą ir vieninteliu paveldėtoju nurodant Berno muziejų.

Tai gali grąžinti teisinį netikrumą dėl šio atvejo su žydų palikuonių bylomis Vokietijos teismuose ne vieniems ateinantiems metams.

Kai pernai vienas žurnalas paviešino informaciją apie rastą C.Gurlitto lobį, žydų organizacijos ir JAV bei Izraelio vyriausybės spaudė Vokietiją suformuoti darbo grupę ir ištirti tų darbų kilmę.

Tarp rastų darbų esančio Henri Matisse'o (Anri Matiso) paveikslo „Sėdinti moteris“, kuris, kaip manoma, vertas maždaug 20 mln. dolerių, atveju ta komisija birželio mėnesį nustatė, kad šis darbas buvo „nacių grobis“, pavogtas iš Paryžiaus meno kolekcininko Paulio Rosenbergo (Polio Rozenbergo).

Tarp jo palikuonių yra prancūzų žurnalistė Anne Sinclair (En Sinkler), buvusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominique'o Strausso-Kahno (Dominiko Stroso-Kano) eksžmona.

Londono teisininkas Christopheris Marinello (Kristoferis Marinelas), kuris atstovauja Rosenbergų šeimai, prieš tą sprendimą AFP sakė, kad muziejus, ne taip kaip asmenys, būtų varžomas Vašingtono principų – 1998 metų tarptautinio susitarimo dėl nacių pavogto turto grąžinimo – ir Tarptautinės muziejų tarybos 1986 metų etikos kodekso.

„Mano klientai buvo itin kantrūs su Vokietijos pareigūnais viso proceso metu, ir gana yra gana“ – sakė jis.

Tuo tarpu C.Gurlitto turėtų darbų įsigijimas smarkiai padidintų Berno institucijos – seniausio Šveicarijos meno muziejaus – prestižą.

Stephanas Klingenas (Štefanas Klingenas) iš Miuncheno meno istorijos instituto sakė, kad visuomenės susidomėjimas šia kolekcija yra „didžiulis“.

„Manau, kad tai yra šansas labai akivaizdžiai parodyti žmonėms, koks problematiškas yra meno ir meno kūrinių tvarkymas po karo“, – sakė jis Vokietijos naujienų agentūrai DPA.