- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trys žmonės gimė tais pačiais metais, tą patį mėnesį, tą pačią dieną toje pačioje šalyje, bet jų gyvenimai pasisuko skirtingomis linkmėmis. Vienas iš jų tapo valstybės vadovu, o kiti du kuria savo paprastus gyvenimus, tačiau su nepaprastomis istorijomis.
„Mano mėgstamiausias patiekalas buvo juoda duona, aptepta sviestu ir apibarstyta cukrumi. Tačiau tėtis, žinodamas, jog išėjusi į kiemą aš šį gardėsį tiesiog išdalinsiu, visuomet tepdavo dvi riekes – vieną dalyboms, kitą man“, – prisiminimais apie vaikystę dalijasi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji augo nepriteklių kamuojamoje šeimoje, tačiau tai tik dar labiau užgrūdino būsimą politikę.
„Buvau labai savarankiška. Tėvai man suteikė absoliučią veiksmų laisvę, tačiau aš tai priėmiau ir kaip absoliučią atsakomybę: aš galėjau daryti viską, ir todėl nedariau nieko“, – kaip niekad atvira Prezidentė dalijosi vaikystės, studijų metų prisiminimais, prisiminė pirmuosius žingsnius politikoje. „Kai mama per radiją išgirdo Lietuvos himną ir kuomet buvo keliama vėliava, ji tik tada pasakė tai, kas buvo slepiama nuo manęs visą gyvenimą. Jeigu aš būčiau tokius dalykus žinojusi anksčiau, tikrai nežinau, kaip būtų pasisukęs mano likimas“, – taip pasakojimą apie gyvenimą apvertusias aplinkybes pradėjo Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė – viena iš dokumentikos ciklo „Gimę tą pačią dieną“ herojų. Kiti – taip pat puikiai žinomi Lietuvos žmonės. „Gimę tą pačią dieną“ pristatys ir žmones, gimusius tą pačią dieną, kaip ir jie.
„Aš palikau raštelį ir išvažiavau. Jis ištuštino visas sąskaitas, galvodamas, kad mane sustabdys, tačiau nesustabdė. Įsivaizduokite, kaip užsieniečiui vyrui atrodė, kai moteris, pasiėmusi vaiką, išvažiuoja atgal į Tarybų Sąjungą! Jis niekada man neatleido…“ – rašytoja Rūta Vanagaitė, kaip visada nestokodama ironijos, prisimena savo sugrįžimą iš Suomijos į Lietuvą, kurioje jau kūrėsi Sąjūdis. „Aš atvažiavau iš Vakarų, su mintim, kad čia dar tarybinis teatras – tuoj mes čia viską pakeisim, sumoderninsim, aktoriai pereis prie autorinių sutarčių, ir ką? Pasirodo niekam čia nieko nereikia, niekas čia nieko nenori…“ – apie pirmuosius savo kaip teatro meno vadovės žingsnius pasakoja legendinio teatrų festivalio „Life“ įkūrėja.
„Pirmas mano prisiminimas – tai į kiemą Rotundo gatvėje, Vilniuje, užsukdavęs pienininkas. Iš jo būdavo galima nusipirkti pieno, varškės. Žmogus tiesiog bandė prisitaikyti prie pasikeitusių laikų“, – į prisiminimus pasineria architektas Algirdas Kaušpėdas. „Kai gimė antroji dukra, Algė, jau egzistavo „Antis“. Turiu prisipažinti, kad mes su žmona nebuvom orientuoti į šeimą – mes negyvenom dėl vaikų, mes gyvenom dėl paties gyvenimo. Jeigu dabar paklaustumėte – ne, aš nebuvau geras tėvas, tikrai nebuvau...“ – sunkiai rinkdamas žodžius žinomas muzikantas prisiminė jo gyvenimą apvertusį tragišką įvykį.
„Tai tik maži fragmentai, o mūsų pašnekovai jautriai ir atvirai prisimindavo visą savo gyvenimo kelią, – sako dokumentinių apybraižų ciklo „Gimę tą pačią dieną“ bendraautorė Violeta Baublienė. – „Ko paklausti žmogaus, apie kurį, atrodo, visi viską žino nuo a iki z? Kartais nereikėdavo net klausti: įsijautę pašnekovai išpasakodavo tokius asmeninius dalykus, kurių turbūt nebūdavo pasakoję net artimiausiems žmonėms...“
„Sunku rasti žmones, kurie gimę lygiai tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Dar sunkiau rasti tuos, kurie būtų linkę kalbėti prieš kamerą – matyt kaltas tas amžinas lietuviškas kuklumas. Tačiau jeigu jau prabildavo, išgirsdavome tokių istorijų, kurių net geriausi Holivudo scenaristai nesugalvotų“, – įspūdžių kupina kita kūrybinės grupės narė Danutė Skudžinskaitė.
„Yra tiek istorijų, tiek asmeninių dramų, tiek atvirumo – kaip viską sutalpinti į nepilnos valandos filmą? O juk dar reikia nepamiršti ir istorinių datų, kurios lėmė mūsų apybraižų herojų likimus. Kokiu laikmečiu jie augo, kokie įvykiai pakeitė jų gyvenimus, kaip nuo santvarkos priklausė jų asmeniniai pasauliai?“ – svarsto „Gimę tą pačią dieną“ prodiuseris Vygintas Prebergas. „Projekto tikslas, kad žiūrovas anapus ekrano susimąstytų apie savo asmeninę istoriją: kas mane pavertė tuo, kuo esu dabar? Kurie mano sprendimai atvedė mane į šią dieną ir šią vietą? Kokie maži, kartais net atsitiktiniai dalykai apibrėžia mane kaip asmenybę?“ – pasakoja prodiuseris.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, architektas Algirdas Kaušpėdas, rašytoja Rūta Vanagaitė, parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius, renginių organizatorius Jogaila Morkūnas – tai tik dalis žmonių, su kurių asmeninėmis istorijomis LRT žiūrovai galės susipažinti jau netrukus naujajame atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirtame LRT sezone pirmadieniais 19.30 val., nuo rugpjūčio 28 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LNDT tarptautinės dramaturgų rezidencijos konkursą laimėjo K. Kaupinis
Keturi partneriai – Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Ispanijos nacionalinis teatras, Gorkio teatras Berlyne ir Karališkasis flamandų teatras Briuselyje – pernai inicijavo tarptautinę dramaturgų rezidenciją, kviesdami rašanči...
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...