Supermodelį iš Lietuvos Nepale puolė utėlės ir blusos

Podiumo gražuolė, buvęs “Victoria's Secret” modelis Margarita Švėgždaitė niekur nesiskelbusi iš Paryžiaus išvyko į skurdų Nepalą ir šešioms savaitėms apsistojo našlaičių namuose. Labdaringą misiją supermodelis vykdė savo lėšomis.

Paliko patogumus ir prabangą

Utėlės, blusos, ledinis vanduo, tik kartą per savaitę - dušas, naktimis - minusinė temperatūra, žvake apšviečiamas kambarėlis su kietu mediniu gultu be čiužinio.
Tokiomis sąlygomis beveik šešias savaites gyveno supermodelis M.Švėgždaitė.

Butą Paryžiuje, plačią minkštą lovą, vardinius drabužius, kvepalų aromatus, geriausią maistą restoranuose, pramogas ir daugelį kitų malonumų ji iškeitė į darbą aukštai kalnuose - našlaičių namuose Nepale.

Už viską mokėjo pati

"Geri darbai turi būti daromi tyliai ", - prieš kelias dienas iš Nepalo į Prancūzijos sostinę grįžusi viena garsiausių Lietuvos modelių - klaipėdietė M.Švėgždaitė nesureikšmino labdaringo darbo ir apie tai nebuvo linkusi kalbėtis viešai.

"Tai dariau norėdama ne pasipuikuoti", - apie labdaringą išvyką pagal VIN (Volunteers Initiative Nepal) programą kukliai kalbėjo klaipėdietė.

Margarita ne tik pati mokėjo už maistą Nepale, bet ir neprašė kompensuoti lėktuvo bilieto. "Kodėl vykau ne į Lietuvą? Ar geri darbai turi tautybę, vietą, ar aš jų negaliu pasirinkti? - svarstė ji. - Patikėk, Nepalo našlaičiams pagalbos reikia bent dešimt kartų labiau nei mūsų vaikams."

Muzikos mokyklą ir filologijos studijas baigusios klaipėdietės M.Švėgždaitės darbų sąrašas modelių pasaulyje labai įspūdingas.

Ji - viena pirmųjų lietuvių modelių, dalyvavusi apatinių drabužių “Victoria's Secret” "angelų šou". Lietuvei teko būti "Swarovski", "Chanel" mados namų apatinių drabužių linijos "Eres", Brazilijai skirto šampūno "Garnier" bei daugelio žinomų kompanijų ir jų produkcijos veidu.

M.Švėgždaitė dirba su pasaulio supermodeliais - brite Naomi Campbell, vokiete Heidi Klum, brazile Gisel Bundchen ir daugeliu kitų.

Puolė utėlės ir blusos

Džinsai, megztinis, šilta striukė, šalis, kepurė. Jokios kosmetikos, juolab - kvepalų, prabangių drabužių ar batelių.

Jitpur kaimelis, kuriame gyveno M.Švėgždaitė, buvo sugriautas prieš penkerius metus Nepalo maoistų. Prieš vykdama į kelionę Margarita prašė jai duoti dvigubai daugiau darbo: ji norėjo ne ilsėtis, o dirbti. Todėl ne tik bendravo su 22 našlaičiais, bet ir anglų kalbos mokė 21 ikimokyklinuką.

"Kelias pirmąsias dienas buvo sunku", - neišsisukinėja M.Švėgždaitė, nors ir buvo pasirengusi sunkiems išbandymams.

Kaimelyje nėra elektros. Keldavosi 6 valandą ryto, guldavosi 19 valandą. Mažą kambarėlį be kriauklės ir dušo vakarais Margarita apšviesdavo žvake ar prožektoriumi. Čia buvo tik kietas medinis gultas ir staliukas. Tviskantį Paryžių palikusią lietuvę naktimis puldavo utėlės ir blusos.

Vanduo - tik ledinis, lauke. Dieną - karšta, naktį - šalta. Išvietė - švelniai tariant, baisi, todėl gamtos reikalus buvo geriau atlikti krūmuose.

"Beveik nesiprausdavau, - neslėpė M.Švėgždaitė. - Tik kartą per savaitę vykdavau išsimaudyti ir išsiskalbti drabužių į sostinę."

Vertėtų pamatyti visiems

Iš pradžių į 183 cm ūgio šviesiaplaukę svetimšalę moterį vaikai žvelgė baikščiai. Jie, neslepia M.Švėgždaitė, - labai kuklūs, drovūs. Ir labai kantrūs, darbštūs, neišlepę.

"Kai palyginu mūsų vaikus ir juos... - Margarita net neranda žodžių kontrastui apibūdinti. - Visiems - ir mūsų vaikams, ir suaugusiesiems verta, būtina pamatyti ir pajusti, kaip jie gyvena, kaip moka džiaugtis tuo, ką turi. Net ir mūsų našlaičių namuose vaikai turi tokias sąlygas, kurių nesugeba įvertinti."

Nenoriu, nepatinka, neskanu, nupirk kitą, negražu, tingiu. Tokių Lietuvoje įprastų žodžių iš nepaliečių našlaičių lūpų Margarita negirdėjo: "Ar gali būti neskanus maistas, jei jis suteikia gyvybę? Ar gali būti negražus drabužis, jei jis tave šildo?"

Lietuvė valgydavo du kartus per dieną su vaikais. Racionas kuklus ir vienodas: ryžiai, daržovės su kariu, retkarčiais - keli žuvų gabalėliai. "Net liežuvis būtų neapsivertęs sakyti "neskanu, mažai". Net minties nebuvo valgyti pasislėpus vienai arba vykti pavakarieniauti į sostinę", - prisimena M.Švėgždaitė.

Pravirktų ir kietaširdis

Abu tėvus vaiko akivaizdoje nušovė maoistai. Tėvas žuvo. Alkoholikas. Negali išlaikyti. Gyvena ledynuose, aukštai kalnuose, todėl atidavė į prieglaudą. Kiekvienas mažylis turi unikalią, nepanašią į kitų, bet visada graudžią savo trumpo gyvenimo istoriją.

Margarita verkė. Santūri, save vadinanti tvirta M.Švėgždaitė neslepia, kad  kelis kartus per dieną Nepale jos akyse blizgėdavo ašaros.

Dar ir dabar modelis prisimena vaizdą, kai vaikučiai tempia sunkius maišus, dirba laukuose, mažais sugrubusiais pirštais metaline skalbiamąja lenta lediniame vandenyje gramdo savo mokyklines uniformas. Arba - beveik 39 laipsnius temperatūros turintis mažius lemena: "Jaučiuosi gerai."

Margarita niekada nepamirš, kaip nuoširdžiai, tarsi pakerėti Nepalo našlaičiai žavėjosi ore skraidančiais vandens burbulais. Jiems tai buvo kažkas nepaprasto.
"Ten pravirktų net didžiausias kietaširdis, - tramdo ašaras 29 metų modelis. - Skaudu suvokti, kad užaugęs gabus vaikas kas laukuose bulves ir visą gyvenimą praleis atšiauriuose kalnuose."

Laukinuką išmokė skaičiuoti

Laukinukas. Taip M.Švėgždaitė pavadino vieną atsiskyrusį, dvokiantį šlapimu, varvančia nosimi vaiką. "Jo gali nemokyti, beviltiška",  - žvelgdami į šį mažąjį nepalietį mostelėdavo ranka suaugusieji. Vos pamatęs Margaritą mokykloje, jis palindo po stalu.

M.Švėgždaitė nupirko vaikui flomasterį, kelis sąsiuvinius. Jau po mėnesio laukinuką išmokė anglišką abėcėlę iki G raidės, rašyti ir skaičiuoti iki dešimties.

Išsiskyrimas su Nepalo vaikais buvo labai liūdnas. Mažyliai patys sugalvojo nupinti gėlių vainiką ir ant kaktos mokytojai iš Lietuvos nupiešė ryškų, raudoną ženklą - tiką.
Atsisveikinant ir našlaičių, ir lietuvės akyse sužvilgo ašaros.